Pagrindinės projekto naudos
Jūrinio vėjo parkas atneš tiek tiesiogines, tiek netiesiogines socialines ir ekonomines naudas.
Jūrinio vėjo parką Estijoje sudaro dvi jūrinės teritorijos: „Liivi 1“ ir „Liivi 2“, skirtos jūrinio vėjo projektų vystymui pagal Estijos jūrinių teritorijų planą. Vėjo parko teritorijos yra Rygos įlankoje, į šiaurės vakarus nuo Ruhnu salos, netoli Baltijos jūros pakrantės Estijoje, apima apie 193 kvadratinius kilometrus ir bus vystomos kaip vienas jūrinio vėjo projektas.
„Liivi 1“ ir „Liivi 2“ teritorijų paskirtis Estijos jūrinių teritorijų plane buvo nustatyta vadovaujantis Estijos finansų ministerijos atliktu išsamiu Estijos išskirtinės ekonominės zonos vertinimu, atsižvelgus į įvairius interesus ir galimas veiklas teritorijoje, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtos ir aplinkos apsaugą, laivybos koridorius, žvejybą, esamą energetikos infrastruktūrą, karines veiklas ir aviacijos poreikius.
Nors apskaičiuota, kad teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 gigavatai (GW), faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas bus apie 1–1,5 GW. Faktinis jūrinio vėjo parko pajėgumas priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijos geologinių savybių, šalies apsaugos reikalavimų, teritorijų optimizavimo, elektros energijos paklausos, socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių. Tikimasi, kad jūrinio vėjo parkas pradės veikti apie 2035 m.
Jūrinio vėjo parkas reikšmingai padidins elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių Estijoje ir sumažins šalies priklausomybę nuo elektros importo. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ projektą vysto kartu su didžiausiu pasaulyje dedikuotų fondų valdytoju „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP), kuris investicija į atsinaujinančių energijos išteklių plyno lauko projektus ir yra tarptautinis jūrinio vėjo plėtros lyderis.
Jūrinio vėjo parkas atneš tiek tiesiogines, tiek netiesiogines socialines ir ekonomines naudas.
Finansinės kompensacijos vietos bendruomenėms (gamybos mokestis) bus skiriamos nuo pat vėjo parko statybų pradžios.
Kompensacijos skirstomos pagal du laikotarpius:
Statybų laikotarpį (2–3 metai)
Elektros energijos gamybos laikotarpį (30–35 metai)
*Pavyzdžiui, jei elektros rinkoje kaina sieks 60–90 Eur/MWh, finansinė parama sieks 1–1,6 mln. Eur per metus (jei vėjo parko galia sieks 1 000 MW (1 GW).
Jūrinio vėjo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV) vykdomas siekiant įvertinti galimą vėjo parko poveikį aplinkai, visuomenei, ekonomikai, kultūrai ir kt. bei identifikuoti poveikio valdymo priemones.
Pagrindiniai PAV siekiai:
Inicijuoti užstatymo teisės (superficies) procesai ir PAV
Skelbiama PAV programa
Viešos diskusijos apie PAV programą Ruhnu ir Saremos salose
PAV programos peržiūra
PAV tyrimai ir apklausos
PAV ataskaitos rengimas ir publikavimas
Priimamas sprendimas dėl PAV
Jūrinio vėjo parką vysto Estonia Offshore Wind DevCo OÜ. Ši įmonė, įkurta siekiant vystyti vėjo parkus „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ teritorijose, bendrai priklauso „Ignitis renewables“ ir „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP).
„Ignitis renewables“ yra tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji daugiausiai dėmesio skiria žaliosios gamybos ir žaliojo lankstumo technologijų plėtrai. Vystydama jūrinio ir sausumos vėjo bei saulės parkus, taip pat elektros energijos kaupiklių sistemas bei energijos kaupimo ir konvertavimo technologijas, bendrovė įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą įrengti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m.
Copenhagen Infrastructure Partners P/S (CIP) įsteigtas 2012 m. Šiandien tai yra didžiausias pasaulyje dedikuotų fondų valdytojas, investuojantis į atsinaujinančių energijos išteklių plyno lauko projektus, ir tarptautinis jūrinio vėjo projektų lyderis. CIP valdomi fondai investuoja į jūrinio ir sausumos vėjo, saulės, biokuro ir atliekų vertimo energija, energijos perdavimo ir skirstymo, rezervinių pajėgumų, energijos saugojimo, pažangios bioenergetikos bei energijos kaupimo ir konvertavimo (angl. P2X) technologijas.
Jo valdomi fondai „Growth Markets Funds“ daugiausia investicijų skiria didelio masto sudėtingiems atsinaujinančių energijos išteklių plyno lauko projektams sparčiai augančiose vidutinių pajamų rinkose, kuriose išvystyti stiprūs žaliosios energetikos plėtros pagrindai ir matomas didelis poveikis bei potencialas. Šie fondai investuoja į sparčiai augančias vidutinių pajamų rinkas Azijoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Vidurio Rytuose, kuriose išvystyti stiprūs žaliosios energetikos plėtros pagrindai, numatomas didelis ekonominis ir demografinis augimas bei viduriniosios klasės, kuri didina elektros energijos paklausą, augimas.
CIP valdo 13 fondų ir iki šiol pritraukė apie 32 mlrd. Eur investicijų į energetikos ir susijusią infrastruktūrą iš daugiau nei 180 tarptautinių institucinių investuotojų. CIP dirba apie 500 darbuotojų ir turi 14 biurų visame pasaulyje.
Projekto poveikio aplinkai vertinimo proceso kontaktinis asmuo yra:
Maie Leier
EIA Project Manager
Projekto poveikio aplinkai vertinimo proceso kontaktinis asmuo yra:
Maie Leier
EIA Project Manager
