Colorful rectangle Colorful rectangle
Close Close
Teksto dydis:
Fonas:
Iliustracijos:
Išvalyti nustatymus
Colorful rectangle Colorful rectangle

Naujienos

Sužinokite daugiau apie mūsų naujausias veiklas

Search button

5 vasario 2025

Europa gręžiasi į jūrą – būsimų vėjo energetikos projektų galia jūroje dvigubai lenkia sausumos

Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro...

31 sausio 2025

Atsistatydina „Ignitis renewables“ vadovas 

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens nusprendė nuo 2025 m. kovo 30 d. atsistatydinti iš įmonės vadovo pareigų. T. Aelens pasitraukia dėl asmeninių priežasčių ir siekdamas karjeros galimybių arčiau namų. Naujo vadovo atranka bus skelbiama nedelsiant. 

Siekiant užtikrinti sklandų darbų perdavimą ir veiklos tęstinumą, nuo 2025 m. kovo 31 d. laikinai einančio pareigas vadovo poziciją užims Gary Bills. Jis nuo 2022 m. eina „Ignitis renewables“ saulės ir vėjo elektrinių vadovo pareigas ir yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį atsinaujinančios energetikos srityje. Jis vadovavo atsinaujinančios energetikos projektams nuo jų vystymo pradžios iki išmontavimo, įskaitant projektų vystymui ir statyboms sausumoje ir jūroje. 

„Turime ambicingą tikslą išvystyti savo žaliųjų pajėgumų segmentą. Iš viso siekiame išvystyti 4–5 gigavatų (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m. T. Aelens subūrė tarptautinę patirtį turinčių profesionalų komandą ir pasidalino savo giliomis žiniomis su „Ignitis renewables“. Dėkojame jam už jo didžiulį indėlį ir linkime kuo didesnės sėkmės ateityje“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

„Man buvo garbė ir malonumas vadovauti „Ignitis renewables“. Čia sutikau ambicingą komandą, kuri pasiryžusi nuosekliai didinti žaliuosius pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei užtikrinti regiono energetinę nepriklausomybę. Didžiuojuosi mūsų bendrais pasiekimais ir neabejoju, kad naujasis vadovas sėkmingai tęs įmonės veiklą“, – dėkodamas už patirtį teigė T. Aelens. 

30 sausio 2025

Vėjo parkų kaimynystė: „Ignitis renewables“ parama bendruomenėms siekia virš pusės milijono eurų

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ trečius metus suteikė paramą vietos bendruomenėms, įsikūrusioms netoliese veikiančių ir vystomų vėjo elektrinių parkų. Finansinė parama skirta net 23 bendruomenių projektams Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Šiais metais skirta rekordinė suma – net 561 tūkst. eurų. Per tris metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų.

„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti šviesią kaimynystę su šalia esančiomis bendruomenėmis. Mūsų teikiama parama neapsiriboja tik gerbūvio gerinimu – ji padeda puoselėti kultūrą bei stiprinti vietos gyventojų tarpusavio ryšius bei prisideda prie bendruomenių augimo. Norime padėti mūsų parkų kaimynams susikurti tvirtą pagrindą, ant kurio jie galėtų darniai augti ir klestėti“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Parama statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms

Pirmą kartą finansinė parama skirta šalia „Ignitis renewables“ statomo Kelmės vėjo parko įsikūrusių bendruomenių projektams, jų net aštuoni. Vaiguvos ir Kražių seniūnijose bendruomenės už gautas lėšas planuoja pasigerinti gerbūvį, susitvarkyti, apsišiltinti, įsirengti patalpas bei apšvietimą, organizuoti renginius. Vien tik Kelmės projektų įgyvendinimui skirta paramos suma – 191,8 tūkst. eurų.

Štai asociacija „Butkiškės bendruomenė“ gautas lėšas panaudos bendruomenės namų atnaujinimui – langų keitimui, elektros instaliacijai, lubų grindų, sienų sutvarkymui, šilumos siurbliams bei scenos pakylai įrengti.

„Beveik trejus metus vykdome savo bendruomenės teatro veiklą, todėl iškilo poreikis sukurti erdvę teatro studijai ar laisvalaikiui leisti. Antrasis mūsų bendruomenės namų aukštas buvo neįveiklintas, o dabar ši „Ignitis renewebles“ parama padės išspręsti tokią problemą. Turbūt, jei ne skirtos lėšos, jo taip ir nebūtume remontavę“, – sako asociacijos „Butkiškės bendruomenė“ pirmininkė Kristina Bertašienė.

Bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir pritaikymas žmonėms su negalia

Galimybe atnaujinti bendruomenės namus džiaugiasi ir Jurbarko rajone įsikūrusi Rotulių kaimo bendruomenė. Kaip teigia bendruomenės pirmininkė Viktorija Aranauskienė, gauta parama šildymo įrengimui, padės organizuoti svarbius vietos renginius, užsiėmimus bei burti gyventojus ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu.

„Norime bendruomenės namus atnaujinti, įrengti šildymą, kad juose gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas – rengti Naujųjų metų eglutės įžiebimo šventes, užsiėmimus vaikams ar mezgimo vakarones. Remontuodami bendruomenės centrą taip pat siekiame, kad jis taptų prieinamas žmonėms su negalia“, – pasakoja V. Aranauskienė.

Kita Jurbarko raj. bendruomenė „Jovarų alėja“ už „Ignitis renewables“ paramą jau pasistatė konteinerio tipo bendruomenės namus tad 2024 m. metų paramą (56 tūkst. eurų) skirs šių namų įrengimui bei atidarymo šventei.

Daugiau renginių vienijančių bendruomenes

„Ignitis renewables“ finansinė parama bendruomenėms neapsiriboja vien tik pastatų atnaujinimu, bet ir vienija vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Tauragės rajono asociacijos Lauksargių kaimo bendruomenė „Lauksargiškiai“ gautas lėšas panaudos gerbūvio, reikalingo renginiams, įsigijimui.

„Pas mus vyksta daug renginių, į kuriuos susirenka gausus būrys žmonių. Turime pasistatę lauko sceną, tačiau neturime kur susodinti į renginį susirinkusių gyventojų. Nors seniūnija turi senus suolus, kuriuos renginių metu galima naudoti, tačiau jie nėra labai patogūs atsisėsti senyvo amžiaus žmonėms“, – sako Lauksargių bendruomenės pirmininkė Elvyra Grombergienė.

Vienyti visus aplinkinius gyventojus bei miestelio svečius gautos lėšos padės ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešajai bibliotekai. Gauta parama bus panaudota lauko kupolui įsigyti, kuris, anot vyr. bibliotekininkės Birutės Grybauskienės, pasitarnaus gyventojams net keliais būdais.

„Mūsų vizija – kupolo viduje įkurti informacijos centrą, kuriame galėsime sutelkti informaciją apie visas Klaipėdos rajono įstaigas. Tokiu būdu mūsų miesto svečiams ir vietos gyventojams nebereikės lankytis keliose įstaigose, kad rastų reikiamą informaciją. Be to, kupole organizuosime edukacinius renginius. Greta jo stovės vaikų žaidimų aikštelė, stadionas, bendruomenės daržas, todėl tikiu, kad kupolas taps tikru traukos centru vietos gyventojams“, – sako B. Grybauskienė.

Gautos lėšos padės puoselėti Lietuvos istoriją

„Ignitis renewables“ patvirtinta finansinė parama Mažeikiuose esančiai asociacijai „Kuriame kartu“ padės išleisti knygą apie Pikelius, kuri, anot vadovo Danieliaus Gedučio, prisidės prie miestelio istorijos išsaugojimo.

„Medžiagą apie Pikelius rinkome jau ne vienerius metus, todėl iškilo poreikis sukauptos informacijos nepalikti užmarštyje, o sudėti viską į knygą. Ši mokslinė knyga, kurios autoriai yra profesoriai ir doktorantai, bus įtraukta į archyvą ir pasitarnaus kaip vertingas šaltinis studentams, rašantiems diplominius darbus ar ateitiems kartoms. Šiuo metu ji redaguojama ir bus išleista dar šiais metais“, – sako D. Gedutis.

Vadovas pažymi, kad gautos projekto lėšos taip pat bus skirtos gyvenvietėje atnaujinti trinkelėmis išklotą takelį, vedantį link Vytauto Didžiojo paminklo – itin svarbios bendruomenei susibūrimo vietos. Prie jo gyventojai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, gieda tautines giesmes.

Šviesios kaimynystės su „Ignitis renewables“ trečiuosius metus skaičiuojanti Pikelių gyvenvietė, įmonės paramos dėka, jau įsirengė apšvietimą, išmanųjį suoliuką, atsiremontavo ir įsirengė bendruomenių namus, kur naudoja bendruomenės veikloms bei priima piligrimus.

Bažnyčia, biblioteka, mokykla ir bendruomenė

„Šalia mūsų Kretingos vėjo parko įsikūrusi Vydmantų gyvenvietė yra išties ypatinga. Čia gyvena itin aktyvūs žmonės. Paramai gauti projektus gauname iš parapijos (bažnyčios statyboms), bibliotekos, mokyklos ir bendruomenės. Per tris metus čia įrengtas saule pakraunamas apšvietimas, lauko klasė-kupolas, aptvertas gimnazijos futbolo aikštynas, įrengta lauko scena, o statomai bažnyčiai pastatytas medinis korpusas“, – pasakoja E. Musteikytė.

Pasak Vydmantų bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, Vydmantų bendruomenė yra labai patenkinta „Ignitis renewebles“ iniciatyva. Šiais metais suteikta parama leis įrengti bažnyčios fasadą ir duris. Gautos lėšos bibliotekai leis surengti ir renginių ciklą: du spektaklius, devynias psichologines edukacijas ir dvylika lauko treniruočių. Tokia gausybė iniciatyvų bus naudingos Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyventojams. Gimnazija atsinaujins elektros instaliaciją ir lubas.

Bendruomenei gautos lėšos bus skirtos konteineriui-sandėliui, moduliniam nameliui, lauko baldams ir palapinei, įsigyti. Kadangi bendruomenė neturi savo patalpų, pasak pirmininko Simo Končiaus, gauta parama padės paprasčiau sandėliuoti turimą rekvizitą.

„Svarbu tai, kad mums nereikėjo nieko eiti ir prašyti, prieš kelis metus įmonė pati pasiūlė savo paramos modelį. Džiaugiamės, kad ši partnerystė leidžia mums pritraukti investicijų, kurios pagerins bendruomenės ir gyvenvietės gerovę bei infrastruktūrą“, – mintimis dalinasi Vydmantų bendruomenės pirmininkas S. Končius.

Parama teikiama jau trečius metus

Jau treti metai „Ignitis renewables“ teikia paramą bendruomenėms. 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. 2023 m. paramą gavo dešimt Lietuvos ir šeši projektai Lenkijoje, o bendra paramos suma siekia per 350 tūkst. eurų.

2024 metais finansinės paramos sulaukė bendruomenių, įsikūrusių šalia Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos, Kelmės (Lietuvoje), Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) vėjo elektrinių parkų, Varmės ir Stelpės (Latvijoje) saulės parkų, projektai. Bendra paramos suma trijų šalių bendruomenių projektams siekia per 1,1 mln. eurų.

5 gruodžio 2024

„Ignitis renewables“ diegs inovatyviausią Lietuvoje paukščių apsaugos technologiją

Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ Kelmės vėjo elektrinių parke pirmieji Lietuvoje įsidiegs pažangias „ProTecBird“ paukščių stebėjimo sistemas. Šios paukščių aptikimo priemonės realiuoju laiku nustatys ir atpažins paukščius atskrendančius prie vėjo elektrinių, šios bus stabdomos ir taip apsaugos paukščius nuo galimų žūčių. Naujosios technologijos ne tik užtikrins paukščių saugumą, bet ir leis elektrinėms veikti efektyviau. Visi įrenginiai planuojama bus įdiegti jau kitų metų pavasarį.

Kaip pabrėžia bendrovės aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių „Ignitis renewables“ tvarumo strategijos tikslų, todėl kaip žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse, bendrovė nuolatos ieško inovatyviausių aplinkosaugos sprendimų savo vystomuose projektuose.

„Nors šiuo metu neturime pareigos šios sistemos diegti jau pastatytoms vėjo elektrinėms, tikime, kad tokie sprendimai būtini siekiant užtikrinti, jog atsinaujinanti energetika darytų kuo mažesnį poveikį gamtai. Vykdydami tyrimus Kelmės vėjo parke pamatėme, kad teritorijoje yra jautrių paukščių rūšių, kurių apsaugai reikia papildomų priemonių, todėl priėmėme sprendimą nelaukti. Tam pasirinkome aukščiausios kokybės technologijas, sukurtas pasaulyje pripažintų gamintojų. Naujos sistemos užtikrins maksimalų efektyvumą ir suderins energijos gamybą su aukščiausiais aplinkosaugos standartais“, – sako L. Žibienė.

Pažangiausios technologijos didžiausiame vėjo parke Baltijos šalyse

Paukščių apsaugos įrenginių sistema bus įrengta Kelmės vėjo parke – didžiausiame tokio tipo projekte Baltijos šalyse. Jame numatyta pastatyti 44 vėjo elektrines, kurių bendra galia sieks apie 300 megavatų (MW). Svarbu tai, kad į projektą įtraukti ir pažangūs aplinkosaugos sprendimai, šiuo atveju technologijos, leidžiančios puoselėti vietos ekosistemą.

Svarbu jog įsidiegus paukščių stebėjimo sistemas, bus galima apsaugoti teritorijoje skraidančias jautrias rūšis, pavyzdžiui, mažąjį erelį rėksnį, nendrinę lingę ar paprastąjį suopį.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas gamtos labui

Kelmės parke bus įrengti 84 vokiečių gamintojo „ProTecBird“ paukščių apsaugos įrenginiai, kurie bus sumontuoti ant 28 vėjo elektrinių, 10 metrų aukštyje virš žemės. Nors parke veiks 44 vėjo elektrinės, šių įrenginių pakaks visai teritorijai padengti.

Sistema naudoja aukštos kokybės kameras ir dirbtinį intelektą, leidžiantį realiu laiku aptikti ir identifikuoti paukščius, nustatyti jų skrydžio kryptį, greitį bei aukštį. Svarbu tai, kad jiems patekus į pavojaus zoną, 300–600 metrų atstumu nuo vėjo elektrinės, sistema stabdys vėjo elektrinę vos per 30 sekundžių. Ši technologija užtikrins, kad jos neveiks tik trumpą laiką, kol praskris paukščiai, todėl bus galima išvengti ilgalaikio veiklos sutrikdymo.

Paukščių stebėsenos technologija atsirado iš pažangių oro gynybos sistemų, kurios iš pradžių buvo skirtos automatiškai aptikti ir sekti bepiločius orlaivius. Integravus sudėtingus dirbtinio intelekto modulius, ji tapo galinga priemone, skirta patikimai nustatyti paukščių rūšis vėjo jėgainėse ir veiksmingai pašalinti susidūrimų su paukščiais riziką.

Vokietijos technologijų bendrovė „ProTecBird“ yra novatoriškų paukščių apsaugos sprendimų pradininkė, sujungusi savo gilias ornitologijos žinias su naujausiomis technologijomis. Ši pažangiausia paukščių stebėjimo sistema yra nepaprastai universali, todėl ją galima taikyti ne tik vėjo elektrinių parkuose, bet ir pramoniniuose objektuose, stadionuose ir oro uostuose, kur ji užtikrina ir paukščių, ir oro eismo saugumą.

„Didžiuojamės, kad „Ignitis renewables“ pasirinko mūsų dirbtinio intelekto valdomą „AVES Wind“ apsaugos sistemą. Mums didelė garbė prisidėti prie Lietuvos energetikos transformacijos ir kartu aktyviai saugoti paukščių rūšis”, – sako Thorstenas Heinzenas, „ProTecBird“ generalinis direktorius.

„Šių priemonių pagalba galėsime nuolatos stebėti paukščius: jų buvimo, skraidymo vietas, taip pat gal net pamatyti ir įvairias, anksčiau nepastebėtas rūšis“, – paukščių stebėsenos įrangos privalumus vardija L. Žibienė. Daugiau apie „ProTecBird“ sistemos veikimą galite sužinoti peržiūrėję vaizdo įrašą.

26 lapkričio 2024

Patvirtinta – tiriant vėjo parkui skirtą jūros dugną aptiktas nuskendęs laivas 

Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdant dugno tyrimus aptiktas objektas – iš tiesų yra nuskendęs laivas. Tai galutinai patvirtino atlikti papildomi tyrimai. Objektas Baltijos jūros dugne buvo aptiktas tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“. 

Nors iš pradžių buvo spėliota, kad tai gali būti natūralus moreninių uolienų darinys, detalesni nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu atlikti tyrimai išsklaidė visas abejones – jūros dugne iš tiesų guli nuskendęs laivas. 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas guli 38 metrų gylyje. 

„Maždaug 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas jūrinio vėjo energetikos vystymui, detaliai niekuomet nebuvo tirtas, todėl šiuo metu atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai esame įsipareigoję perduoti surinktus duomenis“, – sako jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus Dainius Stepanonis. 

Pasak jo, šiuo metu surinkti duomenys rodo, kad Baltijos jūros dugne aptiktas laivas neturi didelės istorinės vertės, netrukdys vėjo elektrinių projekto vystymui, tačiau mokslininkams šis radinys vis tiek suteikia papildomų žinių apie tai, kokie laivai plaukiojo mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ir kokiems tikslams jie buvo naudojami.

Pagal šiuo metu surinktus duomenis galima nustatyti tik apytikslį laivo amžių, o daugiausia informacijos suteikia korpuso dangos suvirinimo būdas. Bandant nustatyti laivo tipą gali padėti korpuso matmenys ir proporcijos bei vairo menčių tvirtinimo forma. 

Iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Baltijos dugne gulintis laivas veikiausiai buvo pagamintas ne seniau nei XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kadangi tuo metu korpuso dangos virinimas pakeitė metalinio karkaso laivų dengimo kniedėmis technologija. Laivo dydis ir proporcijos panašios į tralerio tipo laivus, kokie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo statomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio. 

Traleriai daugiausia buvo naudojami žvejybai, tačiau jų pagrindu taip pat buvo statomi mokslinių tyrimų, hidrografiniai, civiliniai ir kariniai laivai. Traleriai taip pat buvo naudojami žvalgybinei veiklai. 

Kalbant apie bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo bendruomene, D. Stepanonis pabrėžia, kad perduodama ne tik informacija apie netikėtus radinius, bet ir kita aktuali informacija mokslininkams. „Ignitis renewables“ perduos dalį geotechninių tyrimų metu surinktų jūros dugno grunto mėginių Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Anksčiau skelbta, kad jūros dugno tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. Studijuojant šią teritoriją tyrimų laivas Baltijos jūroje nuplaukė per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų metu gautos įžvalgos dabar padeda projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas. 

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

21 lapkričio 2024

„Ignitis renewables“ pristatė jūrinio vėjo parko galimybes Lietuvos laivų savininkam

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje.

„Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau istorinio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena iš jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė.

Per susitikimą su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais bei kitų jūrinių organizacijų atstovais „Ignitis renewables“ pristatė reikalavimus, kurie keliami specialiosios paskirties laivams dirbti jūroje vykdant su jūrinio vėjo elektrinių parko statyba ir aptarnavimu susijusias užduotis nuo statybos laikotarpio pradžios iki parko eksploatacijos ir priežiūros.

Susitikime dalyvavo „Towmar Baltic“, „Limarko group“, „OJ Crew“, „Klasco“, „Boskalis“, „Sima Baltic“ bendrovės, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų organizacijų atstovai. Susitikimo dalyviai sutarė dalintis informacija apie būsimus komercinių tiekėjų konkursus bei kita susijusia aktualia informacija.

Pasak E. Mikalauskienės, nuolatinė informacijos sklaida laivų savininkams padės suprasti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad jų laivai ir įgulos galėtų dalyvauti vėjo elektrinių parko išvystymo bei vėliau parko eksploataciniuose ir priežiūros projektuose. Atkreiptas dėmesys, kad energetikos projektas gali padėti išplėsti specialios paskirties laivų teikiamų paslaugų įvairovę.

Akcentavo bendradarbiavimo svarbą

Susitikime ne kartą buvo akcentuota, kad „Ignitis renewables“ žaliasis tikslas yra iki 2040–2050 m. sukurti nulinės emisijos sistemą. Todėl, atsinaujinančios energijos bendrovė skatina vietinius laivų savininkus apsvarstyti ir investuoti į žaliąsias transporto priemones ir technologijas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariai sutiko, kad investicijos gali atverti galimybes būti tinkamiems ir technologiškai pasiruošusiems dalyvauti komercinės tiekimo grandinės konkursuose. Kartu susitikimo dalyviai pripažino, jog sukurti aplinkai neutralią tiekimo grandinę šiandien atrodo didelis iššūkis.

„Akivaizdu, kad vystant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą būtina kuo aktyviau bendradarbiauti perduodant žinias, patirtį ir technologijas. Žinių mainai atveria galimybes tobulėti: sutelkia darbo jėgos ir įrangos pajėgumus kurti aukštą pridėtinę vertę ir gali užtikrinti ilgalaikį vėjo elektrinių parko konkurencingumą bei plėtrą”, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Pasak G. Kutkos, potencialių projekto partnerių įsitraukimas gali užtikrinti, kad ekonominė nauda, kurią generuoja jūros vėjo projektai, liktų regione ir suteiktų impulsą augti naujam laivybos segmentui – specialios paskirties laivynui ir vietinėms susijusioms pramonės šakoms.

Tuo tarpu „Ignitis renewables“ atstovė akcentavo, kad ne mažiau svarbu, kad bendradarbiavimas su vietiniais verslais, kurie tiektų komponentus ir paslaugas, stiprina tiekimo grandinės atsparumą. „Pastarųjų metų įvykiai moko, kaip svarbu sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių šaltinių ir sugebėti apsisaugoti nuo pasaulinių teikimo grandinių ir logistikos sistemos sutrikimų įtakos“, – teigė E. Mikalauskienė ir pridūrė, kad vietinių paslaugų tiekimas gali ne tik sumažinti transportavimo sąnaudas, bet ir prisidėti prie mažesnio anglies dvideginio pėdsako.

Laukia penkeri aktyvūs metai

Baltijos jūroje vystomas 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parkas turėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą.

Vėjo parkas turėtų užimti apie 120 kvadratinių kilometrų teritorijos Baltijos jūroje, jis bus mažiausiai 37 km nutolęs nuo Lietuvos pakrantės ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad vėjo parkas jūroje pradės veikti apie 2030 metus.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

19 lapkričio 2024

„Ignitis renewables“ stiprina ryšį su Lietuvos vietos bendruomenėmis

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) stiprina tarpusavio ryšius ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi siekiama sukurti glaudesnį santykį su Lietuvos vietos bendruomenėmis, įsikūrusioms šalia bendrovės veikiančių ar vystomų atsinaujinančios energetikos projektų. Šis susitarimas simbolizuoja ilgalaikį „Ignitis renewables“ įsipareigojimą vietos bendruomenėms ir jų gerovei bei užtikrins, kad informacija apie naudas bendruomenei pasiektų kiekvieną asociacijos narį.

„Ignitis renewables“ jau ilgą laiką aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, organizuodama įvairius renginius, susitikimus teikdama informaciją apie savo veiklą bei prisidėdama prie bendruomenių projektų įgyvendinimo. Pasirašoma sutartis užtikrins dar didesnį bendruomenių įsitraukimą į vykdomas iniciatyvas ir leis plėtoti naujus projektus, kurie atlieptų vietos poreikius ir sustiprintų abipusį pasitikėjimą,

„Mūsų tikslas – darniai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis. Puoselėjame abipusiai naudingas partnerystes, veiklas ir projektus. Per trejus metus mūsų parama Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų.. Norime, šia sėkmingo bendradarbiavimo patirtimi dalintis ir su kitomis bendruomenėmis. Taip pat, kad bendruomenės suprastų kokią naudą jos gauną gyvendamos šalia atsinaujinančios energetikos parkų. Bendradarbiavimas su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga suteiks daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi bei išgirsti bendruomenių poreikius“, – sako bendradarbiavimo sutartį pasirašęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Bendruomenių organizacijos gali daug nuveikti savo krašto labui ekonominės ir psichologinės gerovės, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės bei kitose srityse. Pasak LVBOS vadovės Eglės Juozapavičienės, tokia partnerystė vietos bendruomenėms suteiks galimybes realiai pagerinti gyvenimo kokybę bei kartu stiprinti visuomenės pasitikėjimą.

„Kai žmonės gauna reikiamą informaciją, jie tampa sąmoningesni ir labiau pasitiki sprendimais. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vietos gyventojai galėtų būti aktyvūs sprendimų priėmėjai savo bendruomenėse ir kad informacija apie verslo veiklas bei iniciatyvas pasiektų kiekvieną gyventoją. Ši partnerystė su „Ignitis renewables“ padės sukurti aplinką, kurioje visi bendruomenės nariai galės prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Taip pat, pagal pasirašytą susitarimą, „Ignitis renewables“ ir LVBOS įsipareigoja dalyvauti vieni kitų veiklose, o tai dar labiau įtrauks bendruomenės bei užtikrins informavimo galimybes“, – teigia E. Juozapavičienė.

Sutarties pasirašymas – svarbus žingsnis link tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie Lietuvos vietos bendruomenių stiprinimo. Šis susitarimas ne tik padidins informacijos sklaidą, bet ir leis įgyvendinti iniciatyvas, kurios turės teigiamą poveikį vietos gyventojams ir visai Lietuvai.

14 lapkričio 2024

Baltijos jūros ekologinė ateitis: keisti situaciją dar ne per vėlu

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Baltijos jūros labui gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos jūros ekosistemoms ilgainiui neabejojama.

Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, savo pristatytame pranešime pažymėjo, šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.

„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi jis teigė, kad tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.

Visos priemonės jau atrastos

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.

„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos krantus skalaujanti jūra turės išgyventi transformaciją ne tik dėl poreikio rūpintis jos švara, bet ir dėl to, kad šis vandens telkinys netrukus taps ypač svarbia energetinės ekosistemos dalimis.

Pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad šis projektas turės būti įgyvendintas užtikrinant maksimalų saugumą ir didžiausią draugiškumą gamtai. „Turime galvoti apie tai, kaip mažiausiai paveikti aplinką vėjo elektrinių parką statant ir vystant, ir apie tai, kaip sukurti dar daugiau naudos“, – teigė D. Maikštėnas.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika jau yra pakankamai brandi, plėtojama ne vieną dešimtmetį, todėl yra sukurta daugybė technologijų, sprendžiančių įvairius aplinkosaugos aspektus, tereikia į jų sprendimą investuoti.

Vietoje tanklaivių – vėjo elektrinių bokštai

Tokiam požiūriui pritarė ir ministras S. Gentvilas, pažymėjęs, kad visuomenės nuogąstavimai dėl galimo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai yra suprantami, tačiau esama priemonių, leidžiančių tą poveikį minimizuoti, o kalbant apie energetikos sektorių reikia žvelgti į platesnį paveikslą, kurį įvertinus aiškėja, kad jūrinio vėjo energetikos projektai yra neišvengiami.

„Kiekvienais metais, pirkdami dujas, naftą ir elektrą, į užsienį išsiunčiame 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 2 tūkst. eurų iš kiekvieno statistinio lietuvio kišenės. Su tinkamu vėjo elektrinių parko projektavimu mes turime galimybę net pagerinti Baltijos jūros situaciją. Tad vietoje tanklaivių turime matyti vėjo elektrines, kurios signalizuotų apie švarią jūrą“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad diskusijos lydėjo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų projektą, tačiau šiandien niekam nebekyla abejonių dėl jo naudos ir reikšmės siekiant energetinės nepriklausomybės ir šalies saugumo.

Įžvelgė nauda ekosistemoms

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera.

Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.

„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.

Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW). Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

9 spalio 2024

Energetikos ir ekosistemų kaimynystė: vėjo parkai sukuria naujas buveines jūros gyvūnijai

Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektų vystymui, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones. Patirtis rodo, kad tinkamai planuojant veiklą, jūrinio vėjo elektrinių parkai gali ne tik gaminti elektros energiją,  bet ir sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. Pastatyti jūrinio vėjo elektrinių parkai gali kurti buveines, suteikiančias priebėgą jūros gyvūnams ir prisidėti prie ekosistemų palaikymo bei atkūrimo.

Prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius pasaulio jūrose nebuvo nei vieno jūrinio vėjo elektrinių parko. Šiandien jūrinio vėjo energetika – tarp dažniausiai minimų, kalbant apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą.

Seklūs vandenys ir stabiliai pučiantis vėjas jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtrai itin palankias sąlygas sukuria ir Baltijos jūroje, o tokius parkus turi Danija, Švedija, Vokietija. Labai stipriai tokioms investicijoms ruošiasi Lenkija, Estija, Suomija, taip pat – ir Lietuva, kurioje tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą.

Apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, kad šis jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik artintų Lietuvą prie energetinės nepriklausomybės ir žaliųjų tikslų, bet ir prisidėtų prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu surengtoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Ilgametė tyrimų patirtis

„Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje dalyvavusi bendrovės aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė priminė, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas ne kur kitur, o Baltijos jūroje. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto.

„Tai buvo labai sėkmingas projektas, įtikinęs tiek politikus, tiek planuotojus ir vystytojus, kad jūrinė energetika – ne raketų mokslas ir yra įgyvendinama ir sėkminga. Be to, kadangi toks parkas buvo pirmasis, jis buvo labai įdomus ir iš aplinkosauginės pusės kaip tyrimų objektas. Tad šiame parke buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – pasakojo A. Lukoševičienė.

Pasak jos, tai reiškia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai ir jų poveikis aplinkai mūsų regione tyrinėjamas jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o per šį laikotarpį sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės.

„Pasak naujausių, visus šiuos 30 metų apibendrinančių tyrimų, jūrinio vėjo elektrinių parkas, kai jau pastatytas, turi minimalų poveikį aplinkai ir tinkamai suplanuotas gali prisidėti prie vietos ekosistemos praturtinimo. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai tarnauja kaip dirbtiniai rifai – moliuskai mielai apkimba tokias konstrukcijas ir formuoja kolonijas, o tai reiškia daugiau vietos moliuskams, kurie ne tik patenka į žuvų ir paukščių valgiaraštį, bet ir filtruoja vandenį“, – pažymėjo „Ignitis renewables“ ekspertė.

Be to, jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, tai reiškia – mažiau laivų, mažiau trikdymo, tad žuvys laikosi tokiose vietose, nes čia saugu. Yra pavyzdžių, kai Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. Ir, žinoma, paskui žuvis atplaukia ir ruoniai, kurie mielai jomis maitinasi. Taigi, ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, šios pritraukia žinduolius – mūsų atveju, ruonius, kurie jomis maitinasi. Turėdamos kur pasislėpti, žuvys gali sulaukti didesnės brandos ir taip prisidėti prie sveikesnių ir gausesnių komercinių žuvų išteklių.

„Ir čia mes kalbame apie sąlygas, kurios pastačius vėjo elektrines susiformuoja natūraliai. Tačiau vystytojai ir patys stengiasi prisidėti prie bioįvairovės būklės gerinimo. Pavyzdžiui, iš kuo natūralesnių ir aplinkai priimtinesnių medžiagų gaminamos ir į dugną nuleidžiamos dirbtinių rifų konstrukcijos siekiant suteikti dar daugiau erdvės moliuskų įsikūrimui. Turime vieną labai kūrybingą pavyzdį iš Australijos, kai į dugną buvo nuleistos skulptūros, kad tarnautų ir kaip turistų – nardytojų – traukos vieta, ir kaip dirbtinis rifas dugno buveinėms. Pasak tyrimų, vidutiniškai viena vėjo elektrinė galėtų tapti namais iki 4 tonų moliuskų“, – skaičiavo A. Lukoševičienė.

Ji taip pat pasakojo, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose greit įsigudrina nuo didesnių žuvų ir ruonių slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti didesnės. Taigi tokių priemonių taikymas gali padėti gausinti ir komercinių žuvų išteklius, kas yra pakankamai aktualu ir Baltijos jūroje, kurioje nerimą kelią mažėjantys menkių išteklių.

A. Lukoševičienė konferencijos „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ auditorijai demonstravo Šiaurės jūroje vykdyto tyrimo rezultatus, kur ruoniams buvo pritvirtinti GPS sekikliai siekiant išsiaiškinti, kaip ruoniai elgiasi jūrinio vėjo elektrinių parke. Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvūnai prisitaiko prie jūrinio vėjo elektrinių ir jas išnaudoja savo naudai. Šiuose vaizduose užfiksuota ruonio medžioklės kelionė, kurią stebint nesunku suprasti, kad gyvūnas ne šiaip plaukioja, o labai tiksliai žino, prie kurių vėjo elektrinių tikimybė pačiupti žuvį yra didžiausia ir pagal tai pasirenka savo maršrutą.

Svarbu atsakingas planavimas

„Taigi, jūrinio vėjo elektrinės gali sugyventi su bioįvairove draugiškoje kaimynystėje, jei viskas atsakingai planuojama ir kruopščiai įgyvendinama. 30 metų patirtis jūrinio vėjo energetikoje yra ir daug, ir mažai. Daug aplinkosauginių poveikių jau pilnai ištirta, kiti – vis dar aktyvus tyrimų objektas. Bet aišku viena – tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir ekosistemų supratimas plečiasi kasdien. Todėl verslo bendradarbiavimas su mokslu ir aplinkosauginėmis institucijomis čia – kertinis faktorius“, – akcentavo „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Pasak jos, siekiant sklandaus jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo, pirmasis ir ypač svarbus žingsnis – visapusis jūrinės teritorijos planavimas ir skirtingų interesų derinimas joje. O jūroje tų interesų – daugybė: turizmas, laivyba, nacionalinis saugumas, komunikacijos, žvejyba ir daugybė kitų. Ir visa tai turi būti planuojama suderintai su aplinkos apsauga.

Tam, kad vystytojai galėtų tinkamai įvertinti savo veiklos sukeliamus poveikius skirtingais veiklos etapais, tinkamai pritaikyti priemones, kaip tų poveikių išvengti ar juos sumažinti iki priimtino lygio, svarbu išsamus poveikio aplinkai vertinimas, poveikio mažinimo priemonių parinkimas ir tinkamas jų įgyvendinimas, o įgyvendinus – stebėjimas, ar jos pakankamai efektyvios, ar jos pasiekia norėto efekto. 

„Baltijos jūra – viena labiausiai žmogaus naudojamų jūrų pasaulyje. Tad toks planavimas – didelė atsakomybė valstybėms. Lietuvoje tas jau padaryta ir būsimi jūrinio vėjo elektrinių parkai bus vystomi valstybės planavimo dokumentais priskirtose teritorijose“, – pažymėjo A. Lukoševičienė.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

27 rugsėjo 2024

„Ignitis renewables“ Latvijoje stato didžiausias Baltijos šalyse saulės elektrines 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje ir šioje šalyje stato didžiausias saulės elektrines visose Baltijos šalyse. Pastačiusi saulės parkų projektus Kuldygos, Tukumo ir Bauskės savivaldybėse, bendrovė žaliąja energija galės aprūpinti beveik 200 tūkst. namų ūkių Latvijoje.

„Aktyviai dirbame ties savo projektų Latvijoje statyba ir planuojame jau kitais metais pradėti gaminti ir į tinklą tiekti žaliąją energiją iš Latvijoje esančių saulės elektrinių. Visus savo projektus įgyvendiname sparčiai, tuo pat metu glaudžiai bendradarbiaudami su vietos savivaldybėmis ir administracijomis bei vietos bendruomenėmis, kad sustiprintume visą regioną, kuriame vystome savo projektus“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

„Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai. Bendras šiuose projektuose įrengtų saulės modulių skaičius sieks 389 tūkst., o saulės elektrinių parkai per metus žaliąja energija aprūpins beveik 96 tūkst. namų ūkių. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m. 

Šį rudenį prasidės vieno ambicingiausių Baltijos šalyse saulės projekto – 174 MW galios Tumės saulės parko Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje – statybos darbai. Numatoma, kad Tumės saulės parką sudarys daugiau kaip 282 tūkst. saulės modulių. Tai leis aprūpinti daugiau kaip 85 tūkst. namų ūkių švaria elektros energija. 

„Mūsų saulės projektų Latvijoje dydis išties įspūdingas. Iš viso saulės parkai užims 573 hektarų plotą, kuris prilygsta maždaug 840 futbolo aikščių. Šių didelių projektų, kurie galės aprūpinti tūkstančius namų ūkių švaria elektros energija, statyba rodo mūsų įsipareigojimą siekti ekologiškesnės ir tvaresnės regiono ateities“, – sako B. Lāce. 

„Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje taip pat pabrėžia, kad Tumės saulės elektrinių parke bus įrengta saulės sekimo sistema (sekimo technologija), kuri galės nustatyti saulės kryptį ir automatiškai suktis pagal ją. Ši sistema ypač tinka Latvijos klimato sąlygoms ir leidžia maksimaliai išnaudoti saulės energiją, gerokai padidindama saulės kolektorių efektyvumą net ir esant mažam saulėtumui. Planuojama, kad Tumės saulės elektrinių parkas pradės veikti 2026 m. 

Įgyvendindama šiuos projektus „Ignitis renewables“ atlieka svarbų vaidmenį Latvijos perėjime prie atsinaujinančios energijos ir reikšmingai prisideda prie Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės ir klimato tikslų įgyvendinimo. 

5 rugsėjo 2024

Jūra ar sausuma: kur pučiantis vėjas stipriausiai iškelia energetikos sektoriaus bures?

Jau įpratome keliaudami per Lietuvą laukuose matyti besisukančias vėjo elektrines, kurios mūsų šaliai užtikrina vis daugiau žaliosios elektros energijos. Tačiau šį atsinaujinančios energijos šaltinį galima išnaudoti dar efektyviau, statant elektrines jūroje. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto didžiausius vėjo energetikos projektus Lietuvoje ir bendrai Baltijos šalyse bei paaiškina, kodėl būtina gaminti žalią elektros energiją tiek sausumoje, tiek jūroje.

Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje buvo pastatyta 2004 m. Nuo tada ir ypatingai paskutiniu laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energetika mūsų šalyje išgyveno tikrą proveržį. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pasigamino 3,972 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, o tai sudarė 70 proc. visos gamybos. Daugiau nei pusė šio kiekio – 2,524 TWh elektros energijos – buvo pagaminta vėjo elektrinėse.

„Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas sako, kad vėjo energetikos rezultatai Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau šis elektros gamybos būdas gali būti dar efektyvesnis ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės išnaudojant milžinišką Baltijos jūros potencialą.

Potencialus efektyvumas – ženkliai didesnis

Didesnį jūrinio vėjo elektrinių efektyvumą, palyginti su atitikmenimis sausumoje, lemia tai, kad jūroje vėjui kliūčių nesudaro tokie barjerai kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Be to, jūroje vėjas pučia nuolat, net ir tuomet, kai sausumoje atrodo, kad jo visai nėra. Visa tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau.

„Elektros gamyba vėjo parkuose didele dalimi priklauso nuo vėjo stiprumo. Jūroje vėjo potencialas didesnis ir stabilesnis nei sausumoje, todėl joje vėjo elektrinės generuoja elektros energiją ir tais laikotarpiais, kai sausumoje vėjo elektrinės neveikia dėl vėjo stokos“, – sako V. Rimas.

Vėjo elektrinė jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką. Vidutiniai skaičiai, pagrįsti vieno didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų „Ørsted“ jūrinio vėjo elektrinių parkų Šiaurės jūroje duomenimis rodo, jog vėjo elektrinės jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką – apie 91 proc. laiko pakanka vėjo elektros energijos gamybai. Vos tik apie 8 proc. vėjo yra per mažai ir apie 1 proc. yra per daug.

Jis pažymi, kad visa tai reiškia, jog jūrinio vėjo elektrinių parkas gali sugeneruoti iki 2 kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje.

„Pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ pagamins apie 3 TWh elektros energijos per metus. Tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos dabartinio elektros energijos poreikio. Pridėję sausumos atsinaujinančių išteklių gamybą, galėsime tvirtai teigti, kad šalies energetinės nepriklausomybės siekiai faktiškai virsta realybe“, – akcentuoja „Ignitis renewables“ atstovas.

Privalumus mato ir gyventojai

Jūrinio vėjo elektrinių pamatai yra projektuojami taip, kad atlaikytų atšiauriausias sąlygas, o didelis jų nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų sausumoje leidžia įrengti galingesnes bei optimaliau teritorijoje išdėstytas vėjo elektrines. Tai taip pat lemia didesnį elektros energijos gamybos efektyvumą ir našumą.

„Be to, kadangi jūrinio vėjo elektrinės yra nutolusios nuo kranto, jos daro mažesnį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui“, – aiškina V. Rimas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuos jūrinio vėjo elektrinių privalumus supranta ir Lietuvos gyventojai. Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 77 proc. šalies gyventojų mano, jog siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

„Gyventojai supranta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra itin reikšminga tiek aplinkosauginiu, tiek energetinės nepriklausomybės požiūriu. Todėl labai svarbu išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes ir užtikrinti elektros energijos gamybos diversifikaciją, nes skirtingi atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros energijos gamybos būdai papildo vienas kitą. Saulės energija yra efektyviausia vasaros dienomis, vėjo elektrinės sausumoje ypatingai efektyvios šaltuoju metų laikotarpiu, o štai jūrinio vėjo elektrinių veikimas yra stabiliausias, lyginant su pirmais dviem būdais“, – pažymi „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

3 rugsėjo 2024

„Ignitis renewables“ vystys 174 MW galios saulės parką Latvijoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Ignitis renewables“ saulės projektas Latvijoje, parodantis įmonės įsipareigojimą palaikyti regiono siekį kurti žalesnę ir tvaresnę ateitį.

„Nuolat stengiamės plėsti atsinaujinančių energijos išteklių segmentą ir plėtoti naujus projektus Latvijoje, nes „Ignitis renewables“ šiame regione mato didžiulį augimo potencialą. Saulės energetikos portfelio plėtra teikia didelę naudą privatiems ir verslo klientams bei palaiko vietinių bendruomenių, šalia kurių vystome atsinaujinančios energijos projektus, iniciatyvas. Ji taip pat mums leidžia priartėti prie viso „Ignitis grupės“ strateginio tikslo pasiekti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m.“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Tumės saulės parkas veiks Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje. Planuojama bendra projekto galia sieks 174 MW. Projektas kasmet elektra aprūpins iki 85 tūkst. namų ūkių. Tai bus pirmasis „Ignitis renewables“ projektas, kuriame bus naudojamos sekimo technologijos, kurios automatiškai seks saulės padėtį danguje, taip padidinant saulės modulių gamybos efektyvumą ir pagamintą elektros kiekį.

Statybų etapo pradžia numatyta dar šiais metais, o komercinės veiklos pradžia – 2026 m.

Vykdoma saulės projektų plėtra

Šiuo metu „Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi saulės parkai – 94 MW galios Varmės saulės elektrinė Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės elektrinės projektas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m.

„Ignitis renewables“ investicijos į saulės projektus Latvijoje siekia apie 284 mln. eurų. Ši suma apima tiek projektų statybų, tiek vystymo sąnaudas. Per artimiausius keletą metų „Ignitis renewables“ Latvijoje planuoja investuoti iš viso apie 700 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų bus skirtos atsinaujinančios energijos projektams.

Dėmesys vietos bendruomenių paramai ir aplinkosaugai

„Ignitis renewables“ daug dėmesio skiria tvariam ir artimam bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis, esančiomis šalia įmonės vystomų atsinaujinančios energijos projektų. Vystydama atsinaujinančios energetikos projektus, įmonė vykdo bendradarbiavimo ir paramos programas su vietos bendruomenėmis. Šiais metais „Ignitis renewables“ paramos programa taip pat gali pasinaudoti ir Latvijos bendruomenės. Paramos tikslas – finansiškai remti vietinių bendruomenių ir organizacijų projektus ir iniciatyvas.

„Įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus galime tik glaudžiai bendradarbiaudami su vietos bendruomenių organizacijomis ir megzdami abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Bendravimas su vietos bendruomenėmis yra įmonės tvarios plėtros pagrindas. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad mūsų projektai atneštų pridėtinę vertę vietos bendruomenėms, verslui ir visam regionui“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

Be to, „Ignitis renewables“ ne tik stato atsinaujinančios energijos projektus, bet ir įgyvendina plačią aplinkosaugos programą, siekdama sumažinti poveikį vietos gyventojams, laukinei gamtai ir kraštovaizdžiui.

Būtent toks požiūris pabrėžia „Ignitis renewables“ įsipareigojimą tausoti aplinką bei užtikrinti tvarų projektų įgyvendinimą plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus.

20 rugpjūčio 2024

Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.

Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.

Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymi, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.

„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sako P. Kalmantas.

Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.

61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.

„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigia P. Kalmantas.

Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.

Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.

„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ atstovas.

Jis primena, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

1 rugpjūčio 2024

Baltijos jūroje mato naujo turizmo objekto potencialą: užsienyje vėjo elektrinės pritraukia minias turistų

Tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems užsienio turistams ieškant naujų, vis įdomesnių patirčių, mūsų šalyje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kurio objektų, lankytojus praturtinančių žiniomis ir netikėtais pojūčiais, vis daugėja. Tokiu turizmo traukos tašku gali tapti ir būsimasis tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parkas, o užsienio pavyzdžiai rodo, jog tai sukurtų ir visiškai naują paslaugų verslo nišą krante.

Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas sako, kad pramoninis, energetinis turizmas mūsų šalyje šiuo metu išgyvena proveržio laikotarpį ir ši tendencija tik augs, kadangi žmonės darosi vis sąmoningesni ir smalsesni.

„Šioje srityje dirbu nuo 2018 metų ir matau, kaip ši tema populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Aš manau, kad tokios srities kaip energetinis turizmas populiarumas auga, nes žmonėms pradeda rūpėti ekologija, atsinaujinanti energetika. Tai visiems mums aktualios temos, tad žmonės ima domėtis jų ištakomis, pavyzdžiui, lankosi pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje, kurioje gali susipažinti tiek su energetikos sektoriaus praeitimi, tiek su ateitimi“, – pasakoja M. Bistrickas.

Augantį pramoninio turizmo populiarumą jis iliustruoja skaičiais – praėjusiais metais Energetikos ir technikos muziejus sulaukė 145 tūkst. lankytojų, kai dar prieš penkerius metus jų skaičius nesiekė 20 tūkst. „Ir taip yra ne tik pas mus. Augančius lankytojų srautus fiksuoja ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir kiti su pramone, technika ir paveldu susiję objektai“, – patikina pašnekovas.

Galimybės – ir vietos bendruomenėms

Populiarėjančio pramoninio turizmo pavyzdžių Lietuvoje netrūksta – tai ir sostinėje vykstantis energetikos festivalis „Mechanizmai“, ir Vilniaus šilumos tinklų rengiamos ekskursijos po Vilniaus termofikacinę elektrinę, ir Panevėžio „Ekrano“ gamyklos turai, ir lankytojams atveriami „Ignitis grupės“ objektai, kurie kasmet susilaukia tūkstančių lankytojų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė bei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.

Pirmuosius žingsnius, išbandant vėjo elektrinių parkus kaip turizmo objektus, bendrovė „Ignitis renewables“ jau žengė – kartu su viešąja įstaiga „Žaliasis regionas“ ir Tauragės rajono savivaldybe pradėjo rengti edukacines ekskursijas „Vėjo spalva – žalia“, kurių metu turistai iš visos Lietuvos kviečiami apsilankyti šalia Tauragės veikiančiame sausumos vėjo elektrinių parke ir sužinoti, kaip pasitelkus gamtos stichiją gaminama žalioji elektros energija. Į šią veiklą aktyviai įsitraukė ir vietos bendruomenių nariai, kurie, specialiai apmokyti „Ignitis grupės“ įmonių darbuotojų, dabar patys veda ekskursijas atvykstantiems svečiams.

Projekto „Curonian Nord“ vadovė Anne-Marie Roikjær neabejoja, kad tokiu turizmo traukos objektu, gali tapti ir bendrovės vystomas pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė pavyzdžių, kai energetika ir turizmas sėkmingai sąveikauja. Jūrinio vėjo elektrinių parkas taip pat turi didžiulį potencialą kaip pramoninio turizmo objektas – tai bus savo dydžiu ir strategine svarba įspūdingas traukos taškas“, – sako A. Roikjær.

Numatoma, kad tiek Klaipėdoje, tiek pajūrio kurortuose „Curonian Nord“ projektas prisidės prie turizmo paslaugų pasiūlos. Tai rodo ir pavyzdžiai iš užsienio šalių, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai ne tik gamina elektros energiją, bet ir veikia kaip turizmo objektai.

Vėjo elektrinių parkai jūroje tampa traukos objektais

Gerokai seniau jūrinio vėjo energetikos projektus vystyti pradėjusiose šalyse turistai apsilankyti šalia elektrinių kviečiami jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, Danijoje turistiniais laivais galima plaukti iki 111 elektrinių turinčio „Anholto“ jūrinio vėjo parko, o Baltijos jūroje netoli Kopenhagos plytintis „Middelgrunden“ jūrinio vėjo parkas taip pat siūlo specialias ekskursijas.

Pasiplaukioti iki Šiaurės jūroje veikiančio „Egmond aan Zee“ jūrinio vėjo elektrinių parko ir daugiau sužinoti apie vėjo energetiką turistai kviečiami Nyderlanduose. Lankytojų laukia ir „Thorntonbank“ parkas Belgijoje ar „Nordsee Ost“ parkas Vokietijoje. Tokia pramoga taip pat populiari ir Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Tad ir Lietuvoje nesunku įsivaizduoti iki elektrinių parko kursuojančius laivelius su turistais, kurių krante laukia nakvynės, maitinimo, dviračių nuomos ir kitos paslaugos. „Curonian Nord“ turi potencialo šioje srityje suteikti daug naudos vietos verslui – panašiai kaip auksine pakrante garsėjančiame Ostendės kurorte Belgijoje, kur veikia net 9 jūrinio vėjo elektrinių parkai, o šalia jų driekiasi turistų pamėgti paplūdimiai“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovė A. Roikjær.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

24 liepos 2024

4 iš 5 gyventojų mano: atsinaujinanti energetika stiprina šalies energetinę nepriklausomybę

Didžioji dauguma, 76 proc., apklaustų Lietuvos gyventojų sutinka, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tokius duomenis atskleidžia atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Palankiausiai gyventojai vertina saulės ir jūroje bei ant žemės vėjo gaminamą elektros energiją.

„Atsinaujinančią energetiką gyventojai vertina kaip itin reikšmingą šalies energetinės nepriklausomybės elementą. Tyrimas rodo, kad su teiginiu, jog Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti visą reikalingą elektros energijos kiekį sutinka 77 proc. gyventojų. Beveik tokia pat dalis (76 proc.) mano, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę didina vystoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Pasak jo, gyventojų nuostatos dėl vietinės generacijos bei žaliosios energijos yra tvirtos. Kaip rodo tyrimas, abejonių dėl šių teiginių turi vos 3–4 proc. šalies gyventojų ir tik maždaug penktadalis yra nusiteikę neutraliai.

Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės tikslų. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Kaip teigia „Ignitis renewables“ atstovas, tai – misija įmanoma. „Mūsų vystomi projektai ženkliai prisideda prie vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos augimo ir taip sumažina Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo bei skatina regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą“, – sako P. Kalmantas.

Palankiausiai vertina saulės ir vėjo energetiką

Kaip rodo apklausa, gyventojai palankiausiai vertina elektros energijos gamybą pasitelkiant saulės ir vėjo išteklius. Labai teigiamai arba teigiamai saulės energetiką vertina 88 proc. gyventojų, vėjo energetiką, kai elektros energija gaminama vėjo elektrinėse jūroje, taip vertina 77 proc. respondentų. Panaši dalis – 75 proc. – labai teigiamai arba teigiamai vertina vėjo energetiką, kai elektra gaminama vėjo elektrinėse, įrengtose žemėje.

„Apklausos duomenys atskleidžia, kad daugiausiai įtakos teigiamoms gyventojų nuostatoms turi tai, jog saulės bei vėjo energetikos gamybinių pajėgumų vystymas prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės. Taip pat gyventojai vertina vėjo energetiką kaip švarią, lengvai panaudojamą. Dalis gyventojų žino ir vertina tai, kad bendruomenės, kurių kaimynystėje vystomi vėjo ar saulės parkai, gali gauti finansinę paramą“, – pažymi P. Kalmantas.

Intensyviai vėjo elektrinių parkus pastaruosius keletą metų vystančios „Ignitis renewables“ atstovas atkreipia dėmesį, kad respondentai tuose šalies regionuose, kuriose jau stovi arba yra vystomi bendrovės vėjo parkai, išreiškia statistiškai reikšmingai palankesnį vėjo energijos vertinimą nei šalies vidurkis.

„Tai indikuoja, kad kaip ir daugybę naujovių, vėjo elektrines ir atsinaujinančios energetikos sektorių supa gausybė klaidingų mitų. Dažnai bijoma to – ko nežinome. Apklausos rezultatai ir mūsų nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis dar kartą įrodo, kad gyventojai, kurių kaimynystėje jau stovi šie atsinaujinančios energetikos objektai, nebesusiduria su viešumoje sklandančia klaidinga informacija apie poveikį žmogaus sveikatai, ūkininkystei ir t.t.“, – sako „Ignitis renewables“ atstovas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

17 liepos 2024

Išlaisvinti vėją: naujame Europos energetikos sistemos žemėlapyje Baltijos jūra užims ypač svarbią vietą

Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Europoje pastaruoju metu vis garsiau ir daugiau kalbama apie jūrinio vėjo potencialą elektros energijos gamyboje. Šalys viena po kitos skelbia apie planuojamus naujus vėjo elektrinių projektus, o šiame vykstančių pokyčių žemėlapyje ypač reikšmingą vietą užima Baltijos jūra. Lietuva šiuo atžvilgiu žengia pirmuosius žingsnius – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse „Curonian Nord“.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos šalių energetikos ministrai ir daugiau kaip 300 energetikos įmonių pasirašė Europos vėjo energetikos chartiją, kurioje įtvirtino, kad siekiant Bendrijos žaliųjų tikslų ir energetinės nepriklausomybės, būtina stiprinti žemyno vėjo pramonę.

Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo teks Baltijos jūrai, kurios milžiniškas vėjo energijos potencialas pastaraisiais metais pradedamas vis sparčiau išnaudoti, nors iki tikrojo jo išlaisvinimo dar laukia ilgas kelias.

Ambicingi valstybių planai

Baltijos jūros reikšmę vėjo energetikos sektoriuje sunku pervertinti. Būtent šioje jūroje buvo pastatytas pats pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Jį dar 1991 m. šalia Lolando salos įrengė Danija.

Danija ir šiandien yra elektros energijos gamybos Baltijos jūroje lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimtiems šiame vandens telkinyje dabar veikiančių vėjo elektrinių parkų. Tačiau šios valstybės pavyzdžiu vis aktyviau seka ir kitos Baltijos jūrą supančios šalys.

Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai. Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW), tačiau šiandien dauguma vėjo parkų joje yra palyginti nedideli ir bendra jų galia sudaro tik kiek daugiau nei 3 GW. Visgi šis skaičius artimiausiais metais sparčiai augs.

„Pernai aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Verta pažymėti, kad Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio. Didesnį potencialą turi tik gerokai didesnė ir vėjuotesnė Šiaurės jūra“, – teigia „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas.

Kol kas visi Baltijos jūros vėjo elektrinių parkai priklauso tik keturioms šalims – Danijai, Švedijai, Vokietijai ir Suomijai. Bet netrukus prie šios kompanijos prisidės ir Lietuva, Estija ir Latvija. Be to, nauji projektai planuojami ir tose šalyse, kurios Baltijos jūros vėją jau yra įdarbinusios.

„Galima sakyti, kad Baltijos jūroje prasideda tikras vėjo energetikos proveržis, o kai kurios šalys yra išsikėlusios ypač ambicingus tikslus. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo parkų kol kas neturinti Lenkija iki 2050 m. siekia savo teritoriniuose vandenyse įrengti 28 GW galios. Tai reiškia, kad mūsų kaimynė aplenktų Daniją ir taptų daugiausia elektros energijos Baltijos jūroje gaminančia šalimi“, – sako V. Rimas. 

Pasak jo, dėmesys jūrinio vėjo energijai ypač išaugo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir jo sukeltam energijos kainų šokui. Tapo akivaizdu, kad tokios investicijos yra būtinos tiek energetinio, tiek nacionalinio saugumo požiūriu: „Toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros energijos gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.“

Maža pakrantė – didelis potencialas

Lietuva, kuriai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, ambicijomis su kitomis šalimis lygintis negali, tačiau ir mūsų šalyje jūrinis vėjas lems reikšmingus pokyčius energetikos sistemoje.

Baltijos jūrinio vėjo tyrimų pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) duomenimis, ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jau apie 2030 m. mūsų šalyje pradės veikti pirmasis toks parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks apie 700 MW. Jis per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, o tai užtikrins ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Nors Baltijos jūros turime santykinai nedaug, įdarbinę jos vėją galėtume pagaminti daugiau švarios elektros energijos nei mums reikia. Tai ne tik leistų įsitvirtinti elektros energijos eksporto rinkoje, bet ir atvertų galimybes investuoti į visiškai naujas atsinaujinančios energijos technologijas, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą“, – pažymi V. Rimas.

Galiausiai, svarbu ne tik tai, bet ir kokį postūmį jūrinio vėjo elektrinių projektai gali bendrai suteikti šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad vien pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietos ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos uosto plėtrai.

„Jau nekalbant apie tai, kad pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui projekto vystytojas teiks tiesioginę paramą vietos bendruomenėms. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti. Tai reiškia, kad pajūrio regiono gyventojai gaus lėšų, kuriomis galės finansuoti jiems reikšmingus pokyčius“, – sako „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

12 liepos 2024

„Ignitis renewables“ baigė pirmojo bendrovės hibridinio saulės ir vėjo elektrinių parko statybas 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir žemę. 

„Tauragės rajone jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikia mūsų vėjo elektrinių parkas, o dabar šalio jo pastatėme ir saulės elektrinę. Taip šiandien turime hibridinį parką, kai į vieną prijungimo prie elektros perdavimo tinklo vietą jungiami keli skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys elektros gamybos įrenginiai“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Pasak jo, hibridiniai vėjo ir saulės elektrinių parkai leidžia efektyviau išnaudoti jau turimą elektros tinklų bei kitą parkų vidaus infrastruktūrą, kas daro juos ekonomiškai efektyvesniais statybų ir priežiūros kaštų prasme. 

Iš viso 32 hektarų teritorijoje pastatytos saulės elektrinės galia sudaro 22 megavatus (MW). Šios galios pakaks aprūpinti elektros energija apie 13 tūkst. namų ūkių, o kartu su šalia esamais vėjo parkais, kurių galia 25 MW – net 40 tūkst. namų ūkių Lietuvoje. Bendros investicijos į saulės elektrinių parką sieks apie 14 mln. eurų.

Netrukus prasidės aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo darbai 

Viso projekto metu skiriamas išskirtinis dėmesys aplinkosaugai. Kartu su šiomis statybomis bendrovė įvykdė išskirtinį tyrimą išsiaiškinti, kokią įtaką saulės elektrinių parko įrengimas daro gamtai ir bioįvairovei. Specialistai vertina augalijos ir gyvūnijos pokyčius, o pabaigus statybas ketinama vykdyti aplinkosaugines iniciatyvas. 

Pasak „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovės Linos Žibienės, taip bendrovė įgyvendina ne tik privalomas iniciatyvas ir poveikio mažinimo priemones, bet ir atlieka papildomus veiksmus taip formuoti gerąją praktiką.

„Į projekto įgyvendinimą įtraukiame ir papildomus ekspertus, kurie mums padeda įgyvendinti tam tikras priemones. Pavyzdžiui, viena iš privalomų priemonių – varteliai gyvūnams: didesnis gyvūnas patekęs į teritoriją turėtų galimybę iš jos ir ištrūkti. Tvora, kuria yra aptverta teritorija, yra pakelta aukščiau nuo žemės, kad į teritoriją patekę maži gyvūnai galėtų iš jos pirmyn atgal migruoti“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė. 

Anot L. Žibienės, bendrovės specialistai stebės kaip po statybų atauga žolė, griežtai ribos invazinių rūšių plitimą. „Turime konkrečiai atrinktų žolių sėklų, kurias sėsime tam tikru metu, tam tikroje teritorijoje. Dalį teritorijos paliksime jau natūraliam ataugimui, kad iš aplinkinių teritorijų čia augantys augalai užneštų sėklas ir taip būtų išsaugoma natūrali aplinka“, – komentuoja atstovė. 

„Ignitis renewables“ siekia, kad visi įgyvendinami projektai būtų draugiški aplinkai ir tvarūs. Įgyvendinant visus atsinaujinančios energetikos projektus siekiama ne tik prisidėti prie energetinės nepriklausomybės, klimato kaitos mažinimo, bet ir lokaliai prisidėti prie aplinkos būklės gerinimo. 

2 liepos 2024

„Ignitis renewables“ pradeda edukaciją vaikams: su jūrinio vėjo elektrinėmis supažindina per žaidimą

„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, rems vietos bendruomenių veiklą. Bendrovė taip pat įsipareigojusi šviesti visuomenę apie atsinaujinančią energetiką ir jos teikiamas naudas, todėl tuo tikslu „Ignitis renewables“ pradėjo specialią edukaciją, skirtą vaikus susipažinti su jūrinio vėjo elektrinėmis per žaidimus ir praktinį mokymąsi.

Pirmieji šią edukaciją išbandė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai. Pajūryje vaikai turėjo galimybę sužinoti apie vėjo elektrinių veikimo principus, statybos procesus bei jų teikiamas naudas. Edukacinė programa apėmė praktinius užsiėmimus, kurių metu vaikai statė mažus vėjo elektrinių modelius, stebėjo jų veikimą ir mokėsi apie elektros energijos gamybos jūroje ypatumus.

Ši edukacija toliau keliaus per Lietuvos pajūrio regioną su tikslu įkvėpti jaunąją kartą domėtis inžinerija, technologijomis ir atsinaujinančia energetika, ypač – apie elektros energijos gamybą pasitelkiant vėją jūroje. Taip pat, didinti bendruomenių informuotumą, skleisti plačiajai visuomenei žinias apie jūrinio vėjo elektrines ir projektą „Curonian Nord“.

Edukacija ir švietimas – vienas iš pagrindinių bendrovės tikslų bei būdų stiprinti bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. „Ignitis renewables“ prisideda prie programos #EnergySmartSTART, kuri yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis.

Bendrovė siekia jau projekto planavimo etape pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia jūrinio vėjo elektrinių parko. Tai atveria galimybes projekto statybų bei eksploatavimo etapuose rasti geriausius sprendimus, kurie įgalina bendruomenes ir gerina jų gyvenimo kokybę bei daro teigiamą poveikį aplinkai, supančiai vėjo elektrinių parką.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Vėjo jėgainių parkas užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

27 birželio 2024

Lietuvos regionams – daugiau nei milijonas eurų paramos

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia įmonės vystomų ar jau veikiančių vėjo bei saulės elektrinių parkų ir kurią vertę Lietuvos regionams. Per trejus metus įmonės parama numatyta Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų. Finansavimas skiriamas bendruomenėms svarbiems projektams ekonominės ir psichologinės gerovės, kultūrinės įvairovės ir tapatybės, aplinkosaugos bei kitose srityse.

„Mūsų įgyvendinami atsinaujinančios energetikos projektai sudaro sąlygas apsirūpinti žaliąja energija ir prisideda prie visos šalies energetinės nepriklausomybės kūrimo. Šių projektų įgyvendinimas neįsivaizduojamas be pasitikėjimu ir geranoriškumu pagrįsto bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis. Finansinė parama vietos bendruomenėms svarbiems projektams leidžia jas stiprinti, kuria papildomą vertę Lietuvai, prisideda prie krašto, kuriame veikiame, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės puoselėjimo“, – įsitikinęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Parama perkopė milijoną

Pasak „Ignitis renewables“ vyresniosios bendruomenių koordinatorės Emilijos Musteikytės, bendruomenės vis aktyviau įsitraukia ir naudojasi suteikiama parama, o per trejus metus Lietuvos regionams skiriama finansavimo suma jau perkopė milijoną eurų.

2022 m., kuomet „Ignitis renewables“ pirmą kartą pakvietė bendruomenes teikti paraiškas finansinei paramai, ji buvo skirta 9 organizacijoms, paskirstyta virš 80 tūkst. eurų. Praėjusiais metais sulaukta 10 paraiškų, kurios visos buvo finansuotos, o paramai skirta suma buvo triskart didesnė ir siekė 247 tūkst. eurų. Šiais metais Lietuvos regionams numatyta skirti suma vėl auga keliskart ir sudarys 757 tūkst. eurų.

„Siekiame, kad šios lėšos atneštų maksimalią vertę regionams bei vertę visai Lietuvai, todėl šiemet bendruomenes pakvietėme į Šviesios kaimynystės sąskrydį. Renginio tikslas buvo suburti bendruomenių atstovus, paskatinti juos dalintis sukaupta patirtimi, išgirsti jų lūkesčius, papasakoti apie mūsų vystomus projektus, jų poveikį aplinkai ir mūsų pastangas jį sumažinti“, – sako E. Musteikytė.

Šiais metais dėl paramos gali kreiptis Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Jurbarko ir Tauragės bendruomenės, šalia kurių veikia ar šiuo yra statomi „Ignitis renewables“ vėjo bei saulės elektrinių projektai.

Tikslas – stiprinti regionus

Bendruomenių organizacijos gali daug nuveikti savo krašto labui ekonominės ir psichologinės gerovės, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės bei kitose srityse.

Ekonominę gerovę bendruomenės kuria įgyvendindamos infrastruktūros gerinimo, kompetencijų kėlimo, verslumo ir turizmo skatinimo projektus, įvairius mokymus. Tarp jau finansuotų tokių projektų patenka Pikelių (Mažeikių rajone) bendruomenės namų pritaikymas piligrimų poreikiams, o Lauksargiuose – bendruomenės narių vykdoma edukacija „Vėjo spalva – žalia“.

Kultūrinės įvairovės ir tapatybės puoselėjimo projektų geruoju pavyzdžiu galėtų būti lauksargiškių įsigyti Mažosios Lietuvos tautiniai rūbai ir Girkalių bendruomenės (Klaipėdos rajone) stendai informuojantys apie miestelio istoriją ir dabartį. Taip pat gali būti finansuojami projektai susiję su infrastruktūros sukūrimu ar pritaikymu, meno instaliacijos ar kiti kultūriniai renginiai, lankytinų vietų, maršrutų ir atmintinų vietų plėtra, įrengimas bei kiti projektai.

Aplinkosaugos srityje bendruomenės taip pat gali daug nuveikti, skirdamos dėmesį saugomų gyvūnų ir augmenijos rūšių išsaugojimo veikloms, buveinių priežiūrai, specializuotų klubų ar organizacijų veiklai, įrangai teritorijų tvarkymui įsigyti ar kitoms idėjoms.

Puikiai suprasdamos gyventojų poreikius vietos bendruomenės ypač daug gali nuveikti psichologinio atsparumu ir gerovės stiprinimo srityje. Pavyzdžiui, skatindamos ir stiprindamos kokybiškas laisvalaikio paslaugas, teikdamos pagalbą šeimoms turinčioms ar kitiems bendruomenės nariams turintiems iššūkių, organizuodamos sveikos mitybos ir judėjimo, psichologinio atsparumo mokymus ar kitokias veiklas.

Paraiškoms pateikti – du mėnesiai

„Puikiai suprantame, kad dalis bendruomenių organizacijų neturi projektų rengimo žinių ir patirties, tad stengiamės jas suteikti, parodyti galimybes, galime finansuoti ir projekto administravimo išlaidas“, – teigia E. Musteikytė.

Projektus finansavimui gauti paramos gavėjo statusą turinčios bendruomenių organizacijos galės teikti nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d.

Finansinė parama skiriama ir Lenkijos bei Latvijos bendruomenėms

Šiais metais pirmą kartą parama bus skiriama šalia „Ignitis renewables“ saulės energijos parkų įsikūrusioms bendruomenėms Latvijoje – 200 tūkst. eurų bei energetikos specialybes besirenkantiems studentams stipendijoms – 40 tūkst. eurų.

Bendrovės paramą šalia Lenkijos projektų įsikūrusioms bendruomenėms skiria jau antri metai. 2023 m. bendruomenėms suteikta finansinė (virš 100 tūkst. eurų) parama edukacijoms apie vėjo energetiką, pirmosios pagalbos mokymams, lauko dirbtuvėms, sveikatingumą skatinantiems žygiams surengti, saulės elektrinių įsirengimui. Šiais metais Lenkijoje parama skiriama šalia „Ignitis renewables“ Silezijos vėjo parko įsikūrusioms bendruomenėms – 200 tūkst. eurų.

17 birželio 2024

Vėjo dienos proga įvyko pirmasis „Ignitis renewables“ bendruomenių sąskrydis

Minėdama Vėjo dieną, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkų apylinkėse gyvenančias vietos bendruomenes subūrė į pirmąjį „Šviesios kaimynystės“ sąskrydį. Pasaulinė vėjo diena minima birželio 15-ąją, jos metu siekiama atkreipti dėmesį į vėjo energiją ir jos reikšmę pereinant prie švarios energijos gamybos.

Į Mažeikių rajone vykusį sąskrydį susirinko gausybė bendruomenių, mokyklų, kitų organizacijų atstovai iš Mažeikių, Kretingos, Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Plungės, Jonavos, Pakruojo, Pasvalio Klaipėdos rajonų atstovai. Šiose vietovėse jau veikia, šiuo metu statomi ar planuojami vystyti „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkai.

„Šviesios kaimynystės sąskrydis – tai galimybė bendrauti ir palaikyti ryšius su bendruomenėmis, kurios gyvena tose vietovėse, kur „Ignitis renewables“ plėtoja atsinaujinančios energetikos projektus. Įgyvendindami juos, kartu su bendruomenėmis esame ilgalaikiai partneriai, todėl mums ne tik svarbu, kad žmonės suprastų atsinaujinančios energijos svarbą, tačiau ir mes norime suprasti jų poreikius, prisidėti prie krašto puoselėjimo, padėti įgyvendinti reikalingus pokyčius ir kurti bendruomenių bendruomenę“, – teigia „Ignitis renewables“ vyresnioji bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.

Anot jos, idėja daryti sąskrydį kilo iš noro suteikti galimybę įvairiuose šalies vietose gyvenantiems žmonėms tarpusavyje dalintis savo patirtimi. „Visas dalyvavusias bendruomenes sieja viena – jos gyvena šalia mūsų projektų, tačiau vienos jau tai daro daugelį metų, kitos – dar tik laukia vėjo elektrinių parkų statybų, todėl norėjome leisti žmonėms išgirsti apie kaimynystę su „Ignitis renewables“ net tik iš mūsų pačių, bet ir iš vieni kitų lūpų“, – tvirtina E. Musteikytė.

„Taip pat – įsivėpti vieni kitų idėjomis kaip galima panaudoti „Ignitis renewables“ skiriamą paramą šalies miestų ir miestelių, jų gyventojų gerbūvio ir aplinkos gerinimui. Taip galime užtikrinti, kad mūsų statomi vėjo elektrinių parkai neša naudą ne tik visos Lietuvos energetikos sektoriui, bet ir arčiausiai jų gyvenantiems žmonėms“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovė.

Susirinkusieji į renginį apsilankė Mažeikių vėjo elektrinių parke, matavo vėjo greitį, galėjo apsilankyti vėjo elektrinės viduje, domėjosi jos veikla, tokių projektų įgyvendinimo eiga, dalyvavo edukacijose apie atsinaujinančią energetiką. Sąskrydyje „Ignitis renewables“ pristatė plačias finansinės paramos bendruomenėms galimybes, kuriama verte Lietuvai, įkvepiančius pavyzdžius, o bendruomenių atstovai dalijosi gerąja jau įgyvendintų projektų patirtimi.

Štai Mažeikių rajone esančiuose Pikeliuose už gautą paramą pernai buvo atnaujinti bei piligrimų reikmėms pritaikyti bendruomenės namai, o šįmet bus įrengti išmanūs saulės energija įkraunami šviestuvai. Tokius šviestuvus turi ir Vydmantų bendruomenė, kuri juos įsirengė taip pat gavusi finansinę paramą iš „Ignitis renewables“ 2022 metais. Šįmet Vydmantuose projektinėmis lėšomis bus statomas lauko klasės kupolas bei scena bendruomenės ir moksleivių renginiams, o anksčiau buvo atnaujinti mokyklos stadiono atitvarai.

Renginyje dalyvavo ir savo patirtimi dalinosi Tauragės bendruomenė, kuri jau antrus metus vykdo ekskursijas į vėjo elektrinių parką ir edukacijas „Vėjo spalva – žalia“. „Prasidėjus parko vystymui daug buvo baimių ir, kad karvės pieno neduos ir, kad paukščiams kenkia, o dabar net atvažiuojantiems į edukacijas galime pasakyti, kad viskas yra gerai. Šią programą finansuoja „Ignitis renewables“ ir jos pagalba mes galime supažindinti kitus Lietuvos gyventojus su vėjo energetika, išsklaidyti jų baimes“, – sako Tauragės gyventoja, edukatorė Irina Sadauskienė.

Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, taip pat dalinosi savo bendruomenės istorija kaip pavyksta gyventi vėjo elektrinių kaimynystėje. „Su vėjo elektrinėmis gyvename bene 18-a metų. Turime jas aplink Vydmantus iš visų pusių. Neslėpsiu buvo visko bendruomenėje: ir barnių, ir pykčių, ir kodėl ne mano žemėje, bet susitvarkėme. Nustebino, kad „Ignitis renewables“ bendrovė savanoriškai pasikreipė į mus ir pasiūlė finansinę paramą bendruomenei. Pristatė finansinės paramos modelį ir pradėjome rašyti projektus, pagal poreikį, tai ko reikia vydmantiškiams labiausiai“, – teigia S. Končius.

„Su Vydmantais esame jau susitikę ir dalinamės finansinės paramos projektų patirtimi. Pasinaudojome kvietimu teikti paraiškas finansinei paramai gauti ir dabar turime piligrimams priimti pritaikytas patalpas, kurias naudojame ir bendruomenės poreikiams (renginiams, susirinkimams). Nuo mūsų eina Piligriminio Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ kelio atkarpa ir dabar galime priimti piligrimus“, – dalindamasi gerąja patirtimi pasakoja Jadvyga Gedutienė, Pikelių miestelio, kurio kaimynystėje yra įsikūręs „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkas, gyventoja.

Tikimasi, kad šis renginys taps gražia kasmetine tradicija, o šiemet planuojama skirti rekordinė paramos vietos bendruomenėms suma leis ateityje dalintis dar įspūdingesniais įgyvendintais projektais.

13 birželio 2024

Kražiuose – „Ignitis ON: pažink Lietuvą!“ elektromobilių varžybų tarpinis finišas

Dešimtąjį kartą vykusios elektromobilių varžybos „Ignitis ON: pažink Lietuvą!“ šįmet užsuko į Kražius. Susirinkusieji turėjo progos stebėti tarpinį varžybų finišą, pabendrauti su jų dalyviais, apžiūrėti automobilius. Šventėje veikė unikali tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ edukacinė platforma, o joje apsilankiusieji galėjo leistis į virtualią kelionę po vėjo elektrinės vidų.

Kražių M. K. Sarbievijaus  kultūros centro kiemą užplūdo daugiau nei 50 įvairiausių elektromobilių. Čia buvo suplanuotas antrasis elektromobilių varžybų „Ignitis ON: pažink Lietuvą!“ tarpinis finišas. Pirmą kartą varžybose dalyvavo vandeniliu varoma transporto priemonė, o vairuotojai galėjo varžytis efektyvaus vairavimo klasėje.

Kasmet planuodami varžybų maršrutą organizatoriai parenka įdomiausias Lietuvos vietas, kurias aplanko dalyviai. Kelmės rajone esantys Kražiai pasirinkti ne atsitiktinai. Tai vienas seniausių – aštuntą šimtmetį skaičiuojančių, turtingą istoriją turinčių Lietuvos miestų. Be to, Kelmės rajonas tampa žaliosios energetikos centru. Čia šiuo metu vyksta didžiausio „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parko Baltijos šalyse statybos.

„Kelmės rajone įgyvendiname vieną reikšmingiausių visos šalies energetinei nepriklausomybei projektų. Jo sėkmė priklauso ne tik nuo mūsų pastangų, bet ir šalia gyvenančių žmonių geranoriškumo. Todėl mums itin svarbu megzti ryšius su vietos bendruomenėmis, suprasti jų poreikius, stiprinti jas, prisidėti prie šio krašto puoselėjimo ir kartu kurti šviesesnę kaimynystę“, – teigė šventėje apsilankiusi „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.

Į šventę atvyko ir išskirtinė bendrovės „Ignitis renewables“ edukacinė platforma, skirta šviesti visuomenę  atsinaujinančios energetikos temomis. Susirinkusieji galėjo sužinoti apie elektros energijos gamybą pasitelkiant vėją sausumoje ir jūroje, taip pat apie saulės energiją. Didelio susidomėjimo sulaukė galimybė virtualiai nusikelti į vėjo elektrinės vidų.

Vėjo parke Kelmės rajone iš viso iškils 44 vėjo elektrinės. Bendra potenciali parko galia sieks 300 megavatų (MW), o jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygtų Kauno apskrities dydžio teritorijai. Visos vėjo elektrinės iškils per šiuos metus, o komercinės veiklos  pradžia numatoma 2025 metais.

10 birželio 2024

Pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse vadinsis „Curonian Nord“

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse, kuris vadinsis „Curonian Nord“. Šis Lietuvos energetikai ypatingai svarbus projektas pavadintas kuršių genties garbei, kuri kadaise gyveno prie Baltijos jūros krantų. Pavadinimas taip pat siejamas su vienu gražiausių ir unikaliausių Lietuvos ir regiono vietų – Kuršių nerija.

„Jūrinio vėjo technologijų vystymas yra strategiškai svarbus siekiant energetikos sektoriaus transformacijos visame pasaulyje, Lietuvoje šios technologijos taip pat turi didžiulį potencialą. Projektas „Curonian Nord“ reikšmingai prisidės prie šalies žaliosios energetikos sektoriaus ateities. Šis jūrinio vėjo elektrinių projektas taip pat prisidės prie mūsų pagrindinio siekio sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms“, – teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Pasak jo, sėkmingas jūrinio vėjo projekto prie Lietuvos krantų įgyvendinimas yra šalies energetinės nepriklausomybės pamatas. Šio projekto dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio ir Vakarų Europą.

Projektas skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, bus remiama vietos bendruomenių veikla

Kaip teigia projekto vadovė Anne-Marie Roikjær, pirmieji Baltijos šalyse vystysime jūrinio vėjo kompetencijų centrą. „Su projektu susijusios reikšmingos investicijos ir naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką“, – sako A. Roikjær.

Anot jos, Lietuvoje potencialiai kursis naujos įmonės, kurios teiks prekes ir paslaugas projektui, o tai kurs dar daugiau darbo vietų ir atvers galimybių verslui. Pajūrio regione yra viskas, ko reikia įkurti atsinaujinančios energijos tyrimų centrą, pritraukti partnerius iš universitetų bei mokslinių tyrimų ir plėtros institutų.

Pritraukiant privačius investuotojus į Lietuvą, kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sandorius su vietos įmonėmis, jūrinio vėjo projektas atneš tiesioginę naudą ir pajūrio bendruomenėmis. Taip pat, „Ignitis renewables“ tiesiogiai rems jų veiklą.

„Projekto statybų metu bus ieškoma būdų kaip pagerinti bendruomenių gyvenimo kokybę, o pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui, mokėsime gamybos mokestį. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti. Šiomis priemonėmis dabar ir ateityje darysime teigiamą poveikį aplinkai, supančiai vėjo elektrinių parką“, – sako projekto vadovė.

Dėmesys Baltijos jūros ekosistemos apsaugai

Lietuvoje vystant pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką, „Ignitis renewables“ įsipareigoja plėtoti žaliąją energetiką ir rūpintis aplinka. Atlikdama išsamų poveikio aplinkai vertinimą (PAV), bendrovė užtikrina, jog projektas prisidės prie Lietuvos energetikos tikslų įgyvendinimo ir prie Baltijos jūros ekosistemos apsaugos.

„Žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu. Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš mūsų tvarumo strategijos tikslų. Siekdami užtikrinti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos, laikomės geriausių tarptautinių praktikų. Visais projekto vystymo etapais konsultuosimės su aukštos kvalifikacijos specialistais iš Lietuvos ir užsienio“, – teigia projekto vadovė A. Roikjær.

Ji pabrėžia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas ir jo jungties infrastruktūra bus projektuojami ir vystomi atsižvelgiant į visus teisės aktų reikalavimus, susijusius su aplinkos apsauga.

Apie „Curonian Nord“

Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje „Curonian Nord“ pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrins apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 50 kilometrų. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Projektą vysto „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

29 gegužės 2024

„Ignitis renewables“ statomame didžiausiame Baltijos šalyse vėjo parke iškilo pirmoji elektrinė

Kelmės rajone tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ stato didžiausią Baltijos šalyse vėjo elektrinių parką. Čia jau iškilo pirmoji, 240 metrų aukščio vėjo elektrinė, kurios instaliuota galia yra 7 megavatai (MW). Tai didžiausios ir galingiausios bendrovės statomos vėjo elektrinės. Iki metų pabaigos šiame vėjo parke planuojama pastatyti visas 44 vėjo elektrines.

„Dabar yra intensyviausias ir kompleksiškiausias vėjo parko statybos laikotarpis, kuris užtruks iki šių metų pabaigos. Vienu metu, atskirose projekto dalyse, vykdome skirtingus darbus: tiesiame kelius, kabelius, įrengiame prijungimo prie tinklo infrastruktūrą, liejame vėjo elektrinių pamatus, gabename vėjo elektrinių dalis iš Klaipėdos uosto, o kai jos pasiekia vėjo parko vietą jas montuojame“, – teigia Giedrius Meškelė, „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas.

Pasak jo, Kelmės vėjo elektrinių parke montuojamos gamintojo „Nordex“ vėjo elektrinės. Montavimas tęsis iki metų pabaigos, lygiagrečiai bus pradėti testavimo darbai. Didžioji dalis parke statomų vėjo elektrinių yra 240 metrų aukščio (sudėjus bokštą ir iškilusią į viršų mentę), o menčių skersmuo siekia net 163 metrus. Vienos vėjo elektrinės instaliuotoji galia yra 7 MW.

Vėjo elektrinės montavimas – sudėtingas ir didelio tikslumo reikalaujantis procesas. Parengus privažiavimą ir pamatus yra atgabenamos vėjo elektrinių didžiagabaritinės dalys: bokšto elementai, nacelė, mentės. Pirmosios vėjo elektrinių dalys iš Klaipėdos uosto pajudėjo kovo pabaigoje ir jos bus gabenamos iki metų pabaigos. Neįprastų gabaritų krovinius lydi policija, jie gabenami nakties metu, kad nesukeltų nepatogumų kitiems eismo dalyviams ir vietos gyventojams.

Komercinę veiklą Kelmės rajone esančiame parke „Ignitis renewables“ planuoja pradėti 2025 metais. Bendra potenciali parko galia sieks 300 MW, o jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai.

Kelmės rajonas yra vienas labiausiai besivystančių atsinaujinančiosios energijos plėtros centrų visoje Lietuvoje. Šiuo metu čia kylantis „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkas yra dar vienas svarbus žingsnis plečiant bendrovės vėjų parkų projektų portfelį Lietuvoje bei didinant savo žaliosios gamybos pajėgumus.

Investicijos, įskaitant įsigijimo kainą ir statybos išlaidas, į Kelmės vėjo elektrinių parką turėtų siekti apie 550 mln. eurų. 

17 gegužės 2024

„Ignitis renewables“ pristatė jūros dugno tyrimų duomenis šalies mokslo bendruomenei

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Fugro“ Klaipėdos universiteto organizuojamoje konferencijoje pristatė žvalgybinių jūros dugno tyrimų duomenis šalies mokslo bendruomenei. Šie duomenys buvo surinkti bendrovei ruošiantis statyti jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, prie Lietuvos krantų.

Šiam projektui įgyvendinti buvo atlikti išsamūs jūros dugno tyrimai, skirti įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. 

Tiriant šią teritoriją geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“ Baltijos jūroje nuplaukė apie 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų laivas išsamiai analizavo jūrinio vėjo parkui skirtą 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, kur po vandeniu rinko dvimačius itin didelės raiškos duomenis, taip pat batimetrinius, sonaro su šoninio skanavimo funkcija ir magnetometrinius duomenis.

„Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vystyti pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką, taip išsamiai dar niekada nebuvo tirtas. Siekiame, kad surinkti itin detalūs duomenys būtų naudojami ne tik jūrinio vėjo projekto vystymui, bet ir pristatyti Lietuvos mokslo bendruomenei, jūros dugno tyrėjams. Tai – dar viena iš projekto naudų“, – sako „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Jis akcentuoja, kad konferencijos dalyviams buvo pristatytas išskirtinis energetikos projektas, jo projektavimui surinkti dugno duomenys, taip pat – daugiau informacijos apie anksčiau neatrastą jūros dugne nugrimzdusį laivą. „Šis netikėtai aptiktas skenduolis sukėlė tyrimus atliekančių specialistų ir platesnės visuomenės dėmesį, informacija apie jį yra toliau analizuojama, tačiau jau dabar dalinamės šiuo atradimu ir su juo susijusiomis detalėms su Lietuvos tyrėjais ir istorikais“ – teigia P. Kalmantas.

„Ignitis renewables“ statomas 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo elektrinių parkas elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Vystomo projekto dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio Europą.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto organizuojama konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“ skirta Lietuvos tyrėjams, verslo ir pramonės, viešojo sektoriaus atstovams, siekiantiems pasidalinti mokslinių tyrimų rezultatais, geraisiais mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais bei kitomis aktualijomis. 

6 gegužės 2024

Išskirtinis reginys: milžiniškos detalės keliauja į didžiausią „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse

Tarptautinė žaliosios energijos įmonė „Ignitis renewables“ gabena dideles vėjo elektrinių dalis iš Klaipėdos uosto į Kelmės rajoną, kur vysto didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse. Vėjo elektrinės iškils per šiuos metus, o elektros energiją pradės generuoti 2025 metais.

Vėjo elektrinių mentės ir nacelės autostrada bei Klaipėdos, Raseinių ir Kelmės rajonų keliais keliauja į būsimą vėjo elektrinių parką, kur jau įsibėgėję kiti reikalingos infrastruktūros įrengimo darbai: tiesiami kabeliai, privažiavimai, betonuojami elektrinių pagrindai.

Neįprasto dydžio krovinys gabenamas iš Klaipėdos uosto, naktimis, siekiant išvengti eismo trikdžių ir nepatogumų vietos gyventojams.

„Kelmės rajone įgyvendinamas projektas leis ženkliai padidinti žaliosios energijos gamybą ir patenkinti vis labiau augančią jos paklausą regione. Taip prisidedame prie Lietuvos energetinio saugumo ir siekio mažinti klimato kaitą įtakojančius veiksnius, sudarome sąlygas atsisakyti iškastinio kuro vartojimo ir mažinti taršą“, – teigia „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Vėjo elektrinių dalis į Klaipėdos uostą pristatė jų gamintoja „Nordex“. Sausumos keliais elektrinių dalys bus gabenamos iki 2024 m. pabaigos.

Kiekviena vėjo elektrinių detalė yra nuo 50 iki daugiau nei 80 metrų ilgio, tam reikalingas specialus transportas ir kelių infrastruktūros paruošimas. Dėl šios priežasties įmonė nuolat investuoja į savivaldybių, per kurias veda stambiagabaričių krovinių, reikalingų vėjo parkui, gabenimo maršrutai infrastruktūrą, jos pagerinimą ir kitus darbus.

Vėjo parką „Ignitis renewables“ vysto dviem etapais, jame iš viso iškils 44 turbinos. Komercinės veiklos pradžia numatoma 2025 metais. Bendra parko galia sieks 300 megavatų (MW), o jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje.

„Ignitis renewables“ veikia trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kur įgyvendina energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių (vėjo, saulės) projektus. Šiuo metu įmonė valdo 4 vėjo parkus Lietuvoje – Jurbarko, Kretingos, Tauragės ir Mažeikių rajonuose. Vėjo elektrinių parkas Kelmės rajone yra didžiausias „Ignitis renewables“ sausumos vėjo parkas, kuris yra reikšmingas projektas didinant įmonės vėjo parkų projektų portfelį Lietuvoje bei žalios energijos gamybos pajėgumus.

Bendrovė nuolat didina žaliosios energijos gamybą ir iki 2030 m. planuoja pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos galios pajėgumus iš atsinaujinančių šaltinių.

16 balandžio 2024

Kelionę per Lietuvą pradeda „Ignitis renewables“ edukacinė platforma

Energetikų dienos išvakarėse kelionę po Lietuvą pradeda unikali edukacinė platforma, skirta šviesti visuomenę atsinaujinančios energetikos temomis. Šią priemonę pristato tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri vysto atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, prisidėdama prie programos #EnergySmartSTART.

„Kviečiame šalies gyventojus į nuotykį su atsinaujinančia energija! Mūsų sukurta edukacinė platforma inovatyviai supažindins su ša energetikos sritimi. Platforma riedės per visą Lietuvą – aplankys bendruomenes, kurių kaimynystėje jau vystome arba planuojame vystyti atsinaujinančios energetikos projektus, užsuks į įvairias šventes ir renginius, taip pat neaplenks ir ugdymo įstaigų“, – sako „Ignitis grupės“ edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

Ji pabrėžia, jog edukacija apie energetiką ir ypač elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius išteklius yra vienas iš įmonės tikslų. „Lengvai suprantamas ir įtraukiantis turinys didina žmonių supratimą apie žaliosios transformacijos naudą. Aplankę šią mobilią edukacinę ekspoziciją lankytojai galės susipažinti su elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją sausumoje ir jūroje, taip pat saulės energiją, leistis į virtualią kelionę ir aplankyti vėjo elektrinės vidų ir daug daugiau“, – teigia V. Rutkauskaitė.

Išlydėdama šią edukacinę platformą, bendrovė „Ignitis renewables“ prisideda prie jau trečius metus Lietuvoje sėkmingai veikiančios programos #EnergySmartSTART, kuri yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis.

„Ignitis renewables“ įgyvendina žaliosios energetikos projektus skatinančius pokyčius regiono atsinaujinančios energetikos srityje. Bendrovė pirmoji Baltijos šalyse vysto jūrinio vėjo elektrinių parko projektą, stato didžiausią šalyje žeminio vėjo elektrinių parką Kelmės rajone. Bendrovė prisideda prie energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, inovatyvių sprendimų kūrimo ir taikymo, tvaraus augimo bei visuomenės švietimo.

15 balandžio 2024

„Ignitis renewables“ dalyvauja antrajame Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko konkurse

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ dalyvauja konkurse dėl antrojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje vystymo. Bendrovė konkursą organizuojančiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateikė konkursui reikalingus dokumentus ir pasiūlymą.

Sprendimas dalyvauti antrajame konkurse priimtas atsižvelgiant į pasikeitusį projekto įgyvendinimo terminą. Pagal šio konkurso reguliavimą, projektas turės būti įgyvendintas per 8 metus. Tai reiškia, jog investicijų grafikas potencialiai nesutaps su pirmuoju Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimu ir tai sėkmės konkurse atveju sudarys finansines galimybes sėkmingai įgyvendinti abu projektus.

Šiame aukcione „Ignitis renewables“ gali dalyvauti viena, nes bendrovės laimėtos teisės vystyti jūrinio vėjo projektus Lietuvoje ir Estijoje, užtikrina kvalifikacijoje keliamo reikalavimo įgyvendinimą. „Mūsų ilgalaikė strategija – vystyti projektus kartu su patikimais ir patyrusiais partneriais, todėl sėkmės konkurse atveju nedelsiant pradėsime partnerių atranką“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Jis primena, kad bendrovė įgyvendina visos „Ignitis grupės“ tikslą iki 2030 m. padidinti žaliosios energijos gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo dabartinių 1,3 iki 4–5 gigavatų (GW). Siekiant šio ambicingo tikslo bendrovės jūrinio vėjo elektrinių plėtros strategija nesikeičia ir parkų plėtra Baltijos jūroje toliau vaidins itin svarbų vaidmenį.

„Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 m. laimėjo konkursą dėl pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko Lietuvoje. Projektui vystyti šiandien jau yra suteiktas leidimas naudoti jūrinės teritorijos dalį atsinaujinančių energijos išteklių naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Taip pat, kartu su partnere „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) bendrovė laimėjo du konkursus plėtoti jūrinio vėjo elektrinių projektus „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ teritorijose Estijos Baltijos jūroje.

Sėkminga vėjo elektrinių parkų plėtra Baltijos jūroje yra itin reikšmingas žingsnis viso regiono energetinės nepriklausomybės link. Tokių projektų dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio Europą.

11 balandžio 2024

„Ignitis renewables“ žaliosios jūrinio vėjo energijos ateitis – švari ir saugoma Baltijos jūra

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ veikla rodo ryžtą tausoti aplinką ir kurti tvaresnę ateitį. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“, įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Bendrovė aktyviai dalyvauja plataus masto švietėjiškoje veikloje, siekdama atkreipti regiono gyventojų dėmesį į ekologines problemas ir paskatinti verslą bei visuomenę labiau įsitraukti į jų sprendimą. Žengiant svarbų žingsnį žaliosios energijos link, tai tampa dar vienu būdu užtikrinti, kad pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko elektrinės, kurias statys „Ignitis renewables“, ilgus metus veiktų švarioje ir gyvybingoje Baltijos jūroje.

„Prisidėdami prie ekspedicijos siekiame ne tik parodyti Baltijos jūros grožį, bet ir priminti, kad nepriklausomai nuo to, kur gyvename ir kokia veikla užsiimame, visi kartu esame atsakingi už Baltijos jūros sveikatą. „Išsaugokime Baltiją“ komanda tiki, kad suvieniję jėgas galime prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo. Tuo tikime ir mes – įgyvendiname žaliosios energetikos projektus, skatinančius pokyčius mūsų regiono atsinaujinančios energetikos srityje. Tokiu būdu galime prisidėti prie energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, inovatyvių sprendimų kūrimo ir taikymo, tvaraus augimo ir visuomenės švietimo“, – kalba už jūrinio vėjo projektą atsakinga „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė.

Jos vertinimu, norint mažinti neigiamą poveikį Baltijos jūrai, pirmiausia reikia suprasti problemos mastą ir tikslingai taikyti priemones, atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemai. Pašnekovė įsitikinusi, kad Baltijos jūros būklę galima žymiai pagerinti atliekant tyrimus, vertinant veiklos poveikį, geriau suprantant ekosistemą, nustatant prioritetines grėsmes ir taikant tinkamas priemones.

„Būtina keisti kiekvieno mūsų įpročius visais – verslo, valstybių ir regionų – lygiais. Baltijos jūroje susikerta daugybė interesų – turizmas, žvejyba, laivyba, išteklių gavyba, gynyba, energetika bei kiti. Ir visas šias veiklas reikia vykdyti atsižvelgiant į aplinkos poreikius. Kuo didesnė visuomenės dalis supras, kaip mūsų veiksmai veikia jūros aplinką, tuo paprasčiau tas pokytis įvyks“, – įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė.

Siekia šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams

Anot A. Lukoševičienės, svarbiausia „Išsaugokime Baltiją“ ekspedicijos misija – skleisti žinias, šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams. Specialistė pabrėžia, kad daugelis Baltijos jūros regiono gyventojų net nesuvokia, su kokio masto aplinkosauginėmis problemomis susiduria jūra, kokios to priežastys ir ilgalaikis poveikis ekologijai bei ekonomikai.

„Didindami supratimą galime įgalinti visuomenę imtis būtinų pokyčių – peržiūrėti vartojimo įpročius, atidžiau rūšiuoti, atsakingiau tręšti pasėlius ir tvarkyti nuotekas ar, pavyzdžiui, skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą regione, kuri prisidės ne tik prie klimato kaitos mažinimo tikslų, bet ir bioįvairovės būklės gerinimo Baltijos jūroje“, – sako „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Baltijos jūra ir jos unikali ekosistema yra poilsio vieta ir pragyvenimo šaltinis visoms aplink ją įsikūrusioms šalims. Pasak A. Lukoševičienės, pastaruoju metu Baltijos jūra susiduria su daugybe iššūkių – tarša, eutrofikacija, buveinių degradacija bei kitais, gilinančiais tiek aplinkosaugines, tiek ir nuo jos ekonomiškai priklausančių visuomenės grupių problemas.  

„Tinkamai atliepti šiuos iššūkius reikia visų bendrų pastangų. Supratimo apie aplinką didinimas, tvarumo integravimas priimant plėtros sprendimus, energetikos sektoriaus pertvarkymas, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas ir atsinaujinančios energetikos skatinimas yra būtinos sąlygos siekiant įgyvendinti tiek tarptautinius, tiek ir nacionalinius klimato kaitos tikslus“, – komentuoja ekspertė.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas – žingsnis švarios energijos link

„Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas – svarbus žingsnis švarios energijos link. Lietuva taps pirmąja Baltijos valstybe, gaminsiančia elektros energiją pasitelkiant vėją jūroje. A. Lukoševičienė pastebi, kad jūrinio vėjo elektrinių statyba lemia didelę atsakomybę šviesti visuomenę apie projektą. Įmonė yra įsipareigojusi kelti aktualius klausimus, susijusius su tokio pobūdžio projektų vystymu, ir taip skatinti visuomenės diskusijas.

„Mūsų tikslas – ne tik energijos gamyba. Siekiame užtikrinti balansą tarp švarios energijos gamybos ir gamtos apsaugos, didinti supratimą apie jūrinio vėjo energetikos naudą valstybei ir visam Baltijos regionui“, – akcentuoja įmonės atstovė.

A. Lukoševičienės pasakoja, kad net jei nėra privalomų aplinkosauginių procedūrų, visose „Ignitis renewables“ veiklos šalyse į projektų vystymą įtraukiami vietos ekspertai, pateikiantys savo rekomendacijas, kokiomis priemonėmis bendrovė gali prisidėti prie vystomos teritorijos aplinkos būklės. Itin atsakingai ruošiamasi ir pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko statyboms – atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis ne tik nacionalinius reikalavimus, bet ir geriausias tarptautines praktikas.

„Įgyvendinami gamtai atsakingą verslo modelį skatinantys veiksmai ir iniciatyvos neabejotinai prisideda prie švarios ir gyvybingos aplinkos išsaugojimo. Dalindamiesi gerosiomis praktikomis ir jų rezultatais, skatiname kitus savo veikloje rasti pusiausvyrą tarp verslo ir gamtos principų“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė. 

Elektrinių parkų poveikis aplinkai kruopščiai vertinamas

A. Lukoševičienė pažymi, kad „Ignitis renewables“ atsakingai žiūri į savo veiklos poveikį gamtai ir įvertina priklausomybę nuo jos resursų. Įmonė taip pat supranta gamtos pusiausvyros trapumą bei galimus didelius nuostolius, kuriuos gali sukelti jos pažeidimas. Išteklių atkūrimas, anot pašnekovės, gali būti brangus, sudėtingas, o kartais ir neįmanomas.

„Siekiame ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir prisidėti prie gamtos būklės gerinimo. Pavyzdžiui, saulės elektrinių parkuose stebime florą ir fauną. Dalį teritorijos paliekame natūraliai augmenijai, o parkų netveriame aklina tvora, kad gyvūnai galėtų laisvai judėti. Esant tinkamoms sąlygoms, įrengiame maitinimosi ir poilsio vietas plėšriesiems paukščiams“, – konkrečias poveikio aplinkai mažinimo priemones, taikomas „Ignitis renewables“ objektuose, vardina pašnekovė.

Vystant vėjo elektrinių parkus, anot A. Lukoševičienės, skiriama daug dėmesio paukščiams ir glaudžiai bendradarbiaujama su ornitologais. Parko poveikis vertinamas ne tik prieš paleidžiant vėjo elektrines, bet ir joms jau veikiant. Nustačius problemines vietas diegiamos papildomos poveikio mažinimo priemonės.

„Tai gali būti elektrinių stabdymas ar veikiančių elektrinių skaičiaus mažinimas pagrindinėmis paukščių migracijos dienomis. Net ir pritaikius šiuos sprendimus vienerius metus atliekami papildomai stebėjimai“, – kalba aplinkosaugos ekspertė pridurdama, kad „Ignitis renewables“ vėjo parkų veikla taip pat derinama prie šikšnosparnių gyvenimo ciklo – ribojamas parkų apšvietimas, vengiama baltos šviesos.

„Ignitis renewables“ veikia pagal gamtai atsakingo „Ignitis grupės“ verslo modelį, kurio svarbiausios aplinkosauginės kryptys įrašytos grupė strategijoje ir plane. „Ignitis grupė“ stiprina savo indėlį į Europos dekarbonizaciją ir energetinio saugumo regione užtikrinimą. Bendrovė planuoja iki 2040–2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą ir jau 2030 m. padidinti žaliosios gamybos pajėgumus iki 4–5 gigavatų (GW). 

Ignitis renewable vėjo jėgainės

25 kovo 2024

„Ignitis renewables“ sudarė Pomeranijos vėjo parko finansavimo sutartį su EIB ir NIB

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.

Pagal šią finansavimo sutartį, EIB suteiks 52 mln. eurų, o NIB – 30 mln. eurų paskolas. Šia nauja projekto finansavimo sutartimi „Ignitis renewables“ pakeičia korporatyvinį finansavimą, gautą pagal su EIB ir NIB atitinkamai 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. spalio 14 d. sudarytas paskolos sutartis. Šiame sandoryje „SEB“ bankas atlieka agento, užtikrinimo priemonių agento ir projekto sąskaitų banko vaidmenį.

„Mes nepaprastai dėkingi EIB ir NIB už jų nepailstamą bendradarbiavimą. Jų parama yra kritiškai svarbi užtikrinant mūsų atsinaujinančios energijos projektų sėkmę. „Ignitis grupė“ yra Baltijos regiono ir Lenkijos energetikos sektoriaus transformacijos priešakyje bei siekia, kad ateityje būtų naudojama tik energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Šio ambicingo siekio sėkmė priklauso nuo pagrindinių Europos finansinių institucijų paramos“, – teigia Jonas Rimavičius, „Ignitis grupės“ finansų vadovas.

Lenkijos Pamario vaivadijoje įrengtos Pomeranijos parkas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamina apie 300 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Projektas komercinę veiklą pradėjo 2021 m. gruodį.

15 kovo 2024

Silezija I vėjo elektrinių parkas Lenkijoje pasiekė komercinės veiklos pradžią

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Lenkijoje vystomas Silezija I vėjo elektrinių parkas pasiekė komercinės veiklos pradžią, taip priartindamas „Ignitis renewables“ prie bendrovės žaliosios gamybos tikslų. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą įgalinti žaliosios ir lanksčiosios gamybos vystymąsi bei pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios gamybos galios iki 2030 m.

„Tvirtai laikomės visuomenei ir investuotojams išsakyto pagrindinio siekio Baltijos šalyse sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Todėl kaip niekada daug investuojame į atsinaujinančios energijos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, – teigia Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas.

Projektas yra pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, netoli sienos su Čekija. Jį sudaro 14 vėjo turbinų, kiekvienos galia – 3,6 megavatai (MW). Skaičiuojama, kad 50 megavatų (MW) galios parke bus pagaminama apie 122 gigavatvalandžių (GWh) švarios atsinaujinančios energijos per metus, tiek užteks aprūpinti apie 30 tūkst. namų ūkių Lenkijoje.  

Silezija I vėjo elektrinių parkui pradėjus komercinę veiklą, bendra „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos instaliuota galia pasiekė 1,4 GW (nuo 1,3 GW). Bendra investicijų suma į šį projektą apie 75 mln. eurų. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros energija bus parduodama sudarant sandorius dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD). 

14 kovo 2024

„Ignitis renewables“ kviečia išsaugoti Baltiją drauge

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ palaiko ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ ir kviečia atkreipti dėmesį į jūros ekologinę būklę ir drauge susitelkti išaugant Baltijos jūrą. Devynis mėnesius truksiančio žygio pėsčiomis aplink Baltijos jūrą metu ekspedicija ir jos partneriai kvies piliečius, vyriausybes, organizacijas ir įmones imtis aktyvių veiksmų, kad jūra būtų išsaugota ateities kartoms.

Įgyvendindama savo ilgalaikę strategiją, „Ignitis renewables“ pabrėžia energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančiosios energijos plėtros, inovacinių sprendimų kūrimo ir tvaraus augimo svarbą, laikydamasi aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gero įmonių valdymo principų.

„Mes pirmieji Baltijos šalyse vystome energetikos projektus jūroje, pasitelkdami jūrinį vėją ir dėdami reikšmingus žingsnius viso regiono energetinės nepriklausomybės link. Baltijos jūra mums ne tik malonus akiai vaizdas ir gaivinančios bangos karštą vasaros dieną, tai – kelias į žalią ir nepriklausomą rytojų. Mes privalome išsaugoti Baltijos jūrą ateities kartoms, nes su ja mes esame stipresni, galingesni ir nepriklausomi“, – sako „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Pasak jo, bendrovė siekia užtikrinti regiono energetinį saugumą ir nepriklausomybę vystant žaliąją energiją, tausojant aplinką ir mažinant klimato kaitą. Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų šiems tikslams pasiekti yra pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas.  

„Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje yra naujovė mums visiems ir puiki proga atkreipti dėmesį į Baltijos jūrą, todėl „Ignitis renewables“ kviečia išsaugoti Baltiją drauge. Žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu, o Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš svarbiausių bendrovės tvarumo strategijos tikslų“, – teigia P. Kalmantas.

Pagrindinis ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ tikslas – švietimas ir bendrystė. Ekspedicijos dalyviai, keliaudami aplink Baltijos jūrą, švies visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, kiekvienam prieinamus būdus sumažinti savo indėlį į jūros bioįvairovės nykimą ir taršą.

Liūdna statistika byloja, jog Baltijos jūra – labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuke. Tarptautinė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komanda, palaikoma „Ignitis renewables“, įsitikinusi, jog suvienijus jėgas galima prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo. Šią žinią ekspedicijos dalyviai neš žygiuodami 6 tūkst. kilometrų aplink Baltijos jūrą.

13 kovo 2024

Klaipėdos rajono gyventojai palaiko atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje

Klimato kaita yra grėsmė, su kuria kovoti padeda tradicinės energijos šaltinių pakeitimas atsinaujinančių išteklių gamyba. Taip mano vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Klaipėdos rajono Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijų gyventojus. Šiose seniūnijose, 85 proc. gyventojų sutinka, kad pasaulyje vyksta klimato kaita, o 65 proc. mano, kad ją stabdant yra svarbi energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba. Dauguma Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų pritaria tam, kad vėjo ir saulės elektrinių parkai būtų vystomi jų kaimynystėje.

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko reprezentatyvią Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų apklausą. 2023 metų spalio-lapkričio mėnesiais gyvų susitikimų metu buvo apklausta 250 vyresnių nei 16 metų amžiaus gyventojai.

Šios apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad 81 proc. šių seniūnijų Klaipėdos rajono gyventojų palankiai vertina atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Be to, 85 proc. respondentų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir visą reikalingą elektros energiją pasigaminti pačiai. Du trečdaliai (65 proc.) apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad energijos iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių gamyba gali reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. 61 proc. mano, kad tai gali pasitarnauti vietos bendruomenės poreikiams, o 58 proc. – regiono ekonomikai.

„Apklausos duomenys atspindi pasaulines tendencijas, rodančias, kad gyventojai vis geriau supranta atsinaujinančios energetikos projektų svarbą ir juos palaiko. Tai rodo augantį gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir norą būti klimato kaitą stabdyti leidžiančių pokyčių dalimi. Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra yra pasaulyje vykstančios energetinės transformacijos pagrindas, todėl gyventojų palaikymas vėjo ir saulės elektrinių projektams yra labai svarbus. Apklausa atskleidė, kad tokio palaikymo tarp Klaipėdos rajono Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų netrūksta“, – sako bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė.

Klimato kaitos savam kieme nėra

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė komentuoja plačiau klimato kaitos žalą. „Daugelyje apklausų matome, kad klimato kaita atrodo toli, kol nepasiekia mūsų namų. Tačiau pajūrio regiono gyventojai jau šią žiemą susidūrė su ne viena ekstremalia situacija dėl potvynių. Taip pat praėjusios vasaros audros pridarė daug nuostolių įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Klimatas tampa vis ekstremalesnis ir matome, kad ir Lietuvai daroma žala yra didelė. Europos aplinkos agentūros duomenimis vien 2021 m. ji siekė 93 mln. eurų“, – teigia aplinkosaugos ekspertė.

70 proc. Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę Lietuvai ir visam Baltijos regionui, tačiau tik 30 proc. respondentų galvoja, kad grėsmė kyla jų gyvenamajai teritorijai. Kitaip tariant, nemato kaip globalios problemas gali juos paveikti asmeniškai.

„Gyvų susitikimų su gyventojais metu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojai supranta klimato kaitos keliamą grėsmę ir nėra abejingi globalioms ekologinėms problemoms. Didžioji dauguma (84 proc.) taip pat supranta, kad kiekvienas žmogus ir verslas savo veiksmais gali prisidėti prie jų sprendimo“, – sako L. Žibienė.

Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų požiūris yra panašus į kitų europiečių. Pernai metų pabaigoje Europos mastu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 26 Europos valstybių gyventojų apklausa parodė, kad du trečdaliai europiečių teigiamai vertina saulės ir vėjo elektrinių parkų vystymą.

Energetikos projektai – vertė bendruomenėms

„Glaudus santykių su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje veikiame, ir nevyriausybinėmis organizacijomis palaikymas – vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl stengiamės įsiklausyti į gyventojų poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sako „Ignitis renewables“ specialistė.

Anot L. Žibienės, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra ne tik yra gyvybiškai svarbi siekiant klimato tikslų bei energetinės Lietuvos nepriklausomybės, bet taip pat skatina ekonomiką, leidžia pritraukti investicijas, kurti darbo vietas, gerinti vietos infrastruktūrą ir prisideda prie regionų vystymosi.

Lietuvoje kryptingai vystomi žaliosios energetikos projektai, o žalioji energija vis dažniau pasiekia elektros energijos vartotojų namus.  

Bendrovė „Ignitis renewables“ Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijose šiuo metu atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurių metu vertinamos 40 galimų vėjo elektrinių lokacijų. Jų bendra galia galėtų siekti iki 250 megavatų (MW). Šioje Klaipėdos rajono dalyje bendrovė taip pat svarsto saulės elektrinių parko ir elektros kaupimo įrenginių įrengimą. 

5 kovo 2024

Pasirengimas statyti pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką įgauna pagreitį 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. 

Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant visai šaliai itin svarbų energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus – tokia galia užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

„Tam, kad turėtume tikslius duomenis apie jūrinio parko teritorijoje vyraujančius vėjo greičius ir kitus hidrometeorologinius parametrus tokius kaip bangų aukštį, srovių kryptį ir greitį, oro ir vandens temperatūrą bei šikšnosparnių aktyvumą, mūsų partnerė „Fugro“ nuplukdė ir būsimo elektrinių parko teritorijoje jūroje pritvirtino plūdurą su specializuota įranga“, – sako „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus, Dainius Stepanonis. 

Pasak jo, tai itin svarbus žingsnis įgyvendinant didžiausią šiuo metu vystomą energetikos projektą šalyje. Darbams atlikti pasitelkiami pasaulinio lygio ekspertai ir aukščiausios technologijos. „Visi darbai teritorijoje bus atliekami kelias dienas, o sumontuota įranga bus palikta ir duomenys surenkami ir perduodami nuotoliniu būdu mažiausiai vienerius metus, su galimybe, esant poreikiui, tyrimus pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui“, – pasakoja D. Stepanonis. 

„Ignitis renewables“ atstovas patikslina, jog vėjo greitis matuojamas skirtinguose aukščiuose nuo 20 iki 280 metrų, vandens parametrai – iki 4 metrų gylio. Šie duomenys būtini parenkant būsimų vėjo elektrinių modelius, apskaičiuojant reikalingas investicijas, modeliuojant turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinant kitus svarbius aspektus. Tyrimų metų specialistams įdomiausi žiemos laikotarpio duomenys, kadangi tuo metu vėjai būna didžiausi, meteorologinės sąlygos atšiauriausios. 

Planuojama, kad Lietuva bus pirmoji šalis iš visų Baltijos valstybių, kuri turės jūrinio vėjo elektrinių parką. Jam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Būtent šie duomenys ir bus tikslinami šio etapo eigoje. 

Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų. Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas. 

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis. 

22 vasario 2024

„Ignitis renewables“ pradeda jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimą

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ruošiasi statyti pirmąjį šalyje jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje ir, pagal numatytus reikalavimus, parengė šio Lietuvai itin svarbaus energetikos projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Šios programos pagrindu bus rengiamas pats poveikio aplinkai vertinimas.

PAV programos parengimas yra dar vienas labai svarbus žingsnis sėkmingo projekto įgyvendinimo link. Anot jūrinio vėjo elektrinių parko projekto vadovės Anne-Marie Roikjær, žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu, o Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš svarbiausių bendrovės tvarumo strategijos tikslų.

„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus neišvengiamai darome įtaką aplinkai, tačiau siekdami užtikrinti balansą tarp švarios elektros energijos gamybos ir gamtos apsaugos, imsimės visų reikiamų priemonių, kad jūrinio vėjo elektrinių parko poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, o kai poveikio išvengti neįmanoma – įgyvendinsime kompensacines aplinkos būklę gerinančias priemones“, – sako A. Roikjær.

Pasak projekto vadovės, visu jūrinio vėjo elektrinių parko vystomo laikotarpiu bus remiamasi gerosiomis tarptautinėmis praktikomis – bus konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir kitų šalių specialistais bei ekspertais, kurie atneš savo patirtį ir žinias į projektą Lietuvoje. Siekiama, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimas ir procedūros atitiktų ne tik Lietuvos, bet ir aukščiausius europinius ir tarptautinius reikalavimus.

Kaip pabrėžia „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra keleriopi. Visų pirma būtina nustatyti ir įvertinti planuojamo vėjo elektrinių parko poveikį atskiriems aplinkos komponentams, t. y. žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant saugomoms gyvūnų ir augalų rūšims bei teritorijoms.

Pasak L. Žibienės, vienodai svarbu įvertinti poveikį visuomenės sveikatai bei kitus socialinius aspektus, pabrėžia ekspertė. Poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra užtikrinti aukštą aplinkosaugos lygį ir aplinkosaugos aspektų integravimą į projekto įgyvendinimą, numatyti priemones galimam neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti ar kompensuoti, taip pat garantuoti, kad planuojama veikla atitiktų poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, kultūros paveldui ir visuomenės saugumui reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei gerąją praktiką.

PAV ataskaitos užsakovas yra „Ignitis renewables“, o vertinimą atliks ir ataskaitą parengs Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. PAV ataskaitos derinimo procedūras ir galutinį sprendimą dėl jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai tikimasi gauti iki 2025 metų pabaigos. Šį sprendimą, išnagrinėjusi visuomenės pateiktas pastabas bei remdamasi vertinimo subjektų pateiktomis išvadomis, priims Aplinkos apsaugos agentūra.

Ataskaitoje bus vertinamas Baltijos jūroje planuojamas jūrinio vėjo elektrinių parkas, kuriam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – iki 350 metrų.

Galutiniai parko techniniai parametrai priklausys tiek nuo poveikio aplinkai vertinimo metu atliktų tyrimų išvadų, tiek nuo tuo metu esančių technologinių ir kitų sąlygų. Svarbu paminėti, kad šiuo metu taip pat atliekami projekto įgyvendinimui reikalingi vėjo greičio ir kitų parametrų matavimai, geotechniniai bei geofiziniai jūros dugno tyrimai bei kiti parengiamieji darbai, kurie bus naudojami ir PAV proceso metu.

Planuojama, kad apie 2030 m. pradėsiantis veikti 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio visos šalies elektros energijos poreikio.

Su poveikio aplinkai vertinimo programa galite susipažinti Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto interneto svetainėje

20 vasario 2024

„Ignitis renewables“ pradeda saulės elektrinių statybų darbus Latvijoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, veikianti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, priėmė galutinį sprendimą investuoti į didžiausią Baltijos šalyse 239 megavatų (MW) galios saulės elektrinių portfelį Latvijoje, kurio statybos darbai prasidės pirmąjį šių metų ketvirtį. Šis sprendimas yra svarbus etapas viso regiono kelyje dekarbonizacijos ir energetinio saugumo link ir dar kartą patvirtina „Ignitis renewables“ įsipareigojimą kurti žalią ir saugią energetikos ekosistemą.

„Latvija yra viena iš mūsų namų rinkų, kurioje „Ignitis renewables“ aktyviai plečia savo veiklą ir mato didžiules augimo perspektyvas. Trečdalis mūsų vystomų projektų yra Latvijoje. Sprendimas pradėti statybas yra svarbus žingsnis plečiant mūsų veiklą Baltijos šalyse ir įgyvendinant viso regiono žaliosios energetikos plėtros strategiją“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Bendrovės vadovas akcentuoja šių projektų svarbą. „Šis investicinis sprendimas puikiai dera su mūsų misija plėsti žaliosios generacijos sektorių. Saulės elektrinių parkų projektai Latvijoje svariai prisidės prie mūsų tikslo pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotą žaliosios gamybos galią iki 2030 metų“, – sako jis.

Šį portfelį sudaro trys atskiros saulės elektrinės Latvijoje – 94 MW galios Varmės saulės elektrinė ir 145 MW galios Stelpės saulės elektrinės projektas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra. Iš viso planuojamų saulės parkų įrengtoji galia turėtų siekti iki 239 MW. Tokios galios pakaktų patenkinti maždaug 100 tūkst. Latvijos namų ūkių elektros energijos poreikio per metus. Kadangi šiems projektams yra visiškai užtikrintas tinklo pajėgumas, jie gerokai padidins atsinaujinančiosios energijos gamybą regione.

Varmės saulės elektrinė bus įrengta Varmės valsčiuje, Kuldygos apskrityje, o Stelpės elektrinės – Barbelės ir Stelpės valsčiuose, Bauskės apskrityje. Tikimasi, kad saulės elektrinės bus pradėtos statyti 2024 m. pirmąjį ketvirtį, o užbaigti ir pradėti komercinę veiklą planuojama 2025 m. Be to, visoms saulės elektrinėms nustatytos vėjo elektrinių hibridizacijos galimybės, siekiant panaudoti tuos pačius tinklo prijungimo taškus.

Apskaičiuota, kad visos investicijos į šiuos projektus sieks iki 178 mln. eurų, įskaitant statybos ir projekto įsigijimo išlaidas. Artimiausių kelių metų laikotarpyje „Ignitis renewables“ planuoja Latvijoje investuoti apie 700 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų bus skirta atsinaujinančiosios energijos projektams.

Dėmesys bendruomenės įtraukimui ir paramai

Bendrovė nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų.

„Partnerystė su vietos bendruomenėmis – tvarios „Ignitis renewables“ plėtros pagrindas. Mums rūpi aplinka, kurioje veikiame, todėl esame atviri pasiūlymams bendradarbiauti ir drauge kurti tvaresnį pasaulį. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl siekiame įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sako „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

Bendrovė džiaugiasi galėdama pranešti, kad jau trečius metus iš eilės tęsia savo bendruomenių paramos iniciatyvą. Pagal šią programą finansinė parama bus teikiama ir vietos bendruomenėms, gyvenančioms Varmės ir Stelpės saulės elektrinių projektų kaimynystėje.  

Po sėkmingo praėjusių metų lėšų skyrimo bendruomenių projektams Lietuvoje ir Lenkijoje, „Ignitis renewables“ dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą didinti vietos gerovę. 2023 m. bendrovė įvairiems projektams iš viso skyrė 350 tūkst. eurų, taip toliau siekdama daryti teigiamą poveikį regionams, esantiems aplink jos atsinaujinančiosios energijos projektus.

Vystant projektus aplinkos apsauga yra svarbiausia

„Ignitis renewables“ tikslas turėti tvarius ir aplinkosaugai draugiškus projektus visose šalyse, todėl bendrovė Latvijoje pirmą kartą vykdo unikalią aplinkos apsaugos iniciatyvą planuojamose Varmės ir Stelpės saulės elektrinių parkų projektuose. Ši iniciatyva peržengia standartinę privalomą aplinkos apsaugos priežiūros praktiką ir pristato specialiai pritaikytą aplinkosaugos priemonių programą saulės elektrinių parkuose, kuriuos Latvijoje vysto bendrovė.

„Ignitis renewables“, pasitelkusi vietinius paukščių, žinduolių, kraštovaizdžio ir kitus ekspertus, parengė programą, kur kiekvienas jų įvertinęs esamą situaciją, pasiūlė priemones ne tik apsaugančias tam tikrus aplinkos elementus, bet ir sustiprinančius juos planuojamo parko teritorijoje ir greta jos. Priemonės apima plėšriųjų paukščių medžioklės stovyklų įrengimą, saugių perėjų didesniems gyvūnams su rampomis ar specialiais vartais sukūrimą prie saulės elektrinių.

Latvijos gamtos fondo ekspertai taip pat parengė natūralių pievų buveinių ir pievų atkūrimo strategiją. O kraštovaizdžio specialistai pasiūlė gaires, kaip įgyvendinti natūralų kraštovaizdį tausojančias priemones. Būtent toks holistinis požiūris pabrėžia „Ignitis renewables“ įsipareigojimą tausoti aplinką bei užtikrinti tvarų projektų įgyvendinimą plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus. 

offshore windmill park with stormy clouds and a blue sky, windmill park in the ocean. Netherlands . Europe, windmill turbines in ocean with blue sky, green energy concept

17 sausio 2024

„Ignitis renewables“ ir „Copenhagen Infrastructure Partners“ laimėjo jūrinio vėjo konkursą Estijoje dėl antrosios jūrinės teritorijos

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ aukcioniniame konkurse pateikė didžiausią pasiūlymą – 1,16 mln. eurų – ir buvo paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos „Liivi 1“ jūrinėje teritorijoje laimėtojais.

2023 m. gruodžio mėn. „Ignitis renewables“ ir CIP laimėjo teisę vystyti pirmąjį Estijoje jūrinio vėjo parką „Liivi 2“ jūrinėje teritorijoje ir traktuoja šalia esančią „Liivi 1“ teritoriją kaip jūros dugno ploto išplėtimą. Tai sudarys sąlygas didesnei sinergijai tarp abiejų teritorijų ir jų optimizavimui vystant vieną jūrinio vėjo projektą.

Abi jūrinės teritorijos yra Rygos įlankoje, į šiaurės vakarus nuo Ruhnu salos, netoli Baltijos jūros pakrantės Estijoje ir apima apie 193 kvadratinius kilometrus. Nors apskaičiuota, kad teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 gigavatai (GW), priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas bus apie 1–1,5 GW. Tikimasi, kad projektas pradės veikti apie 2035 m.

„Ignitis renewables“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su CIP siekiant bendradarbiauti išskirtinai jūrinio vėjo plėtros projektuose Estijoje ir Latvijoje. Bendradarbiaujant išnaudojamos „Ignitis renewables“ padėtis rinkoje, kaip lyderės Baltijos regione, ir CIP tarptautinė jūrinio vėjo parkų vystymo patirtis.

Užsitikrinusios teises vystyti jūrinio vėjo projektą „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ teritorijose, „Ignitis renewables“ ir CIP užima strateginę poziciją, leidžiančią optimizuoti šių teritorijų mastą ir potencialą, taip transformuojant Estiją ir visą regioną į ilgaamžį ir tvarų žaliosios energetikos centrą.

9 sausio 2024

„Ignitis renewables“ paskyrė jūrinio vėjo elektrinių parko projekto direktorę

Tarptautinė žaliosios energijos bendrovė „Ignitis renewables“ paskyrė Anne-Marie Roikjær pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko, vystomo kartu su „Ocean Winds“, projekto direktore.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad A. Roikjær paskirta Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto direktore. Tai – svarbus žingsnis mūsų kelyje, siekiant įgyvendinti pirmąjį tokio tipo projektą Baltijos šalyse. Šis paskyrimas aiškiai rodo mūsų įsipareigojimą siekti šio tikslo. Įspūdingi A. Roikjær pasiekimai rodo, kad ji gali efektyviai vadovauti tokiam svarbiam ir sudėtingam projektui“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

„Labai džiaugiuosi galėdama prisijungti prie „Ignitis renewables“, pirmaujančios žaliosios energijos bendrovės Baltijos šalyse, plėtojančios atsinaujinančiąją energiją jūroje. Jūrinio vėjo elektrinių projektas Lietuvoje yra kertinis šios vizijos akmuo“, – sako A. Roikjær.

Naujai paskirtoji projekto direktorė gali pasigirti įspūdinga profesine patirtimi, sukaupta bendrovėje „Vattenfall“: ji buvo pagrindinė „Norfolk Vanguard“ ir „Boreas“ jūros vėjo jėgainių parkų techninė projektų vadovė. Į jos pareigas įėjo perdavimo tinklų ir vėjo jėgainių parkų techninio vystymo priežiūra, atitikties projekto reikalavimams užtikrinimas ir kitų svarbių aspektų valdymas. Jos ankstesnės pareigos bendrovėse „Bladt Industries“ ir „DONG Energy“ („Ørsted“) dar labiau išryškina jos patirtį techninių projektų valdymo srityje jūros vėjo elektrinių sektoriuje.

Ši patirtis yra ypač svarbi, nes ji atitinka „Ignitis renewables“ strategiją, pagal kurią tarptautinė patirtis pritaikoma vietiniuose projektuose.

Projekto direktorė prižiūrės projekto strategijos kūrimą, išsamų planavimą, objekto vertinimą ir plėtros sprendimų atranką. Direktorė taip pat bus atsakinga už visų statybai ir eksploatacijai reikalingų įgaliojimų ir leidimų gavimą bei už išsamius tyrimus, kad būtų užtikrinta atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Jūrinio vėjo elektrinių parko plėtra yra labai svarbus žingsnis siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Šis svarbus projektas ženkliai padidins vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir taip sumažins priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos.

19 gruodžio 2023

Profesionalai, dirbantys arčiau debesų: kas yra tie žmonės, prižiūrintys vėjo elektrines?

Inžinerinės žinios, aukštalipio įgūdžiai ir išlavintas analitinis mąstymas. Vėjo elektrinių technine priežiūra ir remontu užsiimantys specialistai išsiskiria universalumu. Būtent šie žmonės padeda tarptautinei žalios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ užtikrinti sklandžią vėjo elektrinių parkų plėtrą, kuri įgauna milžinišką pagreitį.

Efektyviausias vėjo elektrinių našumas pasiekiamas užtikrinant tinkamą techninę priežiūrą. Tam atliekami periodiniai patikrinimai, kurių metu keičiama alyva, atliekami skirtingi bandymai ir patikrinimai, vykdomi remonto darbai. Naudodami specialią įrangą technikai apžiūri vėjo elektrinės mentes, korpusą, kuriame yra sumontuoti svarbiausi elektrinės komponentai, patį bokštą, generatorių ir kitus komponentus.

Vėjo elektrinių būklės įvertinimui „Ignitis renewables“ jau pradedamos naudoti pažangios technologijos, tokios kaip dronai, tačiau dauguma priežiūros ir remonto darbų nėra automatizuoti.

Darbuojasi kvalifikuoti inžinieriai 

„Ignitis renewables“ techninės priežiūros ir valdymo vadovas Virginijus Jagela pažymi, kad vėjo elektrinių priežiūra užsiimantiems žmonėms būdingas išlavintas analitinis mąstymas. Anot pašnekovo, šie specialistai turi gebėti analizuoti atskirus sistemos parametrus, pastebėti jų pokyčius ir suprasti jų įtaka vėjo elektrinės veikimui.

V. Jagela atkreipia dėmesį, kad vėjo elektrinių priežiūrai pasitelkiami įvairių sričių specialistai. „Elektrines aptarnauja elektromechaniką išmanantys technikai. Jie rūpinasi generatoriumi ir kitais elektros komponentais. Taip pat yra mechanikai, atsakingi už greičių dėžės veikimą ir jos stebėseną ir kitus mechanikos komponentus. Jie stebi krumpliaračių būklę, keičia tepalus, stebi bokšto būklę ir atlieka kitus panašius darbus. Kitos specializuotos komandos atlieka tokius darbus kaip sparnų priežiūra ir pan. Šie žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia kabodami ant sparnų ir tikrindami jų paviršių. Jie ieško įtrūkimų ir juos šalina“, – kalba „Ignitis renewables“ ekspertas.

Jis priduria, kad prie elektrinių taip pat darbuojasi ir technikai, kurie aptarnauja jų liftus ir kitus kėlimo mechanizmus. Dideliems remonto darbams taip pat pasitelkiami ir kranai, kuriuos valdo specialiai šiam darbui apmokytos komandos.

„Visi vėjo elektrinių technikai yra kvalifikuoti elektromechanikos, automatikos arba mechanikos inžinieriai. Tačiau vien to neužtenka, specifines žinias įgyja dalyvaudami vėjo elektrinių priežiūros mokymuose, kuriuos organizuoja šios įrangos gamintojai“, – komentuoja V. Jagela.

Saugumui skiriamas ypatingas dėmesys 

Technikams daugiausiai tenka dirbti itin dideliame, šimtų metrų aukštyje, todėl turbinų priežiūra patenka į padidintos rizikos darbų kategoriją. Visgi, kaip pažymi V. Jagela, imamasi visų priemonių darbuotojų saugumo užtikrinimui. Pavyzdžiui, technikams draudžiama veikti po vieną – visus darbus vienu metu atlieka bent du apmokyti specialistai, taip pat turintys aukštalipių ir darbo vėjo elektrinėje saugos sertifikatus.

Dirbdami technikai dėvi asmenines apsaugos priemones – specialius drabužius, apsauginius batus, šalmus ir saugos diržus, kurių pagalba technikai yra prisisegę prie ankeravimo taškų. „Dirbdami vėjo elektrinės kabinoje technikai su savimi taip pat privalo turėti gelbėjimo įrangą, skirtą evakuotis iš turbinos gaisro ar kito pavojaus atveju“, – kalba techninės priežiūros ir operavimo vadovas.

Jis priduria, kad vėjo elektrinių techninės priežiūros darbai atliekami tik esant palankioms oro sąlygoms. Anot V. Jagelos, technikams dirbti draudžiama, kai vėjo greitis yra per didelis, o taip pat esant didelei žaibavimo tikimybei.

Stebėjimas, priežiūra ir remontas

Vėjo elektrinių darbas stebimas ištisą parą, septynias dienas per savaitę. Anot V. Jagelos, dispečerinio valdymo punktuose dirbantys specialistai nuolat stebi turbinų parametrus ir fiksuoja gedimus nuotoliniu būdu.

Pasak vadovo, techninės priežiūros darbai yra planuojami laikantis gamintojo standartų. Jis pastebi, kad turbinų gamintojai įprastai parengia ilgalaikius techninės priežiūros planus, apimančius iki 12 metų laikotarpį. „Kiekvienais metais pagal numatytą grafiką atliekami skirtingi darbai. Pavyzdžiui, kas apie 4 metus keičiami greičių dėžės tepalai, o kas dvejus metus – tikrinami sparnai“, – komentuoja „Ignitis renewables“ ekspertas.

Dispečerinio valdymo centrų specialistų užfiksuoti gedimai šalinami nedelsiant. „Atliekami visi reikalingi remonto darbai, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir apimties. Tai gali būti tiek keletą valandų trunkantis daviklių keitimas, tiek didelio masto remontas, kai tenka keisti guolius, tvarkyti sparnus ar keisti greičių dėžes. Pastaruoju atveju turbinos gali būti sustabdomos ir keletui mėnesių“, – kalba V. Jagela.

Jis pabrėžia, kad reguliari ir kokybiška elektrinių techninė priežiūra – vienintelis būdas išlaikyti gerą turbinų būklę. Būtent laiku atliekami priežiūros ir remonto darbai leidžia vėjo elektrinę eksploatuoti 25 ar net 30 metų.

15 gruodžio 2023

„Ignitis renewables“ parama bendruomenėms: nuo modernių apšvietimo sprendimų iki atnaujinto sporto aikštyno

Vis daugiau Lietuvos bendruomenių aktyviai naudojasi verslo suteikiama parama, taip gerindamos savo kasdienybę. Vienas to pavyzdžių, tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ paramą sėkmingai panaudojęs Vydmantų gyvenvietė. Didžiausia Kretingos rajono gyvenvietė už gautus pinigus apšvietė bendruomenės traukos centru tapusią maudyklą, patobulino sporto aikštyną ir atliko naujai statomo bažnyčios bei klebonijos komplekso elektros įrengimo darbus. 2024 metais iškils lauko klasės kupolas bei scena bendruomenės ir mokinių veikloms.

„Finansinę paramą bendruomenėms svarbiems projektams suprantame ne tik kaip priemonę skatinančią gyventojus palaikyti atsinaujinančios energetikos projektų vystymą. Bendruomenių projektų ir idėjų stiprinimas atsakingoms įmonėms leidžia stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo bei skatinti regionų vystymąsi. Vietos bendruomenes matome kaip partnerius, kurie mums gali padėti pasiekti žaliosios transformacijos tikslus. Todėl ypač džiaugiamės ir palaikome bendruomenes ieškančias energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energetikos bei kitų aplinkai palankių sprendimų savo veikloje“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.

Nušvitęs bendruomenės traukos centras

Vienas iš projektų, kuris jau įgyvendintas, pasitelkus „Ignitis renewables“ paramą – saulės energija įkraunamų šviestuvų įrengimas Vydmantų laisvalaikio erdvėje, kur gyventojai mėgaujasi ir vandens pramogomis. Pasak Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininko Simo Končiaus, naujieji šviestuvai itin naudingi ne tik vasarą, bet ir prasidėjus šaltajam sezonui.

„Vasaros metu Vydmantų laisvalaikio ir maudynių zonoje gyventojai žaidžia paplūdimio tinklinį, stovyklauja, maudosi vandens telkinyje. Čia nuolat pramogauja kaimo gyventojų vaikai, aplink gausu vedžiojamų augintinių, o laisvalaikį bendruomenės nariai mėgsta leisti net ir temstant. Atėjus rudeniui ir ilgėjant vakarams, įrengti šviestuvai leis ilgiau užsiimti veikla gryname ore, o taip pat ir prisidės prie saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimo tamsiuoju paros metu“, – pasakoja S. Končius.

Kaimo bendruomenės centro pirmininko teigimu, bendruomenę džiugina ir tai, kad įgyvendintas projektas yra šiuolaikiškas, tausojantis planetą, o taip pat skatina žaliosios energijos naudojimą Vydmantų kaime.

Atnaujintas stadionas – saugesniam sportui

Dar vienas projektas, kuris buvo įgyvendintas – Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno infrastruktūros pagerinimas įrengiant tinklus kamuoliams gaudyti. Gimnazijos direktorės Rasos Stonkuvienės teigimu, atnaujinti stadiono erdves buvo nuspręsta bendru mokinių, mokytojų ir kaimo bendruomenės futbolininkų nutarimu.

„Gimnazijos stadionas yra apsodintas dygia gyvatvore, tad žaidžiant futbolą kamuoliai būdavo pažeisti arba perskrisdavo į privačias gyventojų erdves. Tam, kad būtų galima išvengti dėl to kylančių konfliktų ir siekiant atnaujinti atitvarus, buvo nuspręsta statyti 90 m kamuolių gaudyklės tvorą. Taip visai bendruomenei svarbaus stadiono dalis tapo patrauklesnė ir funkcionalesnė“, – sako R. Stonkuvienė.

Ji pastebi, kad į šio projekto įgyvendinimą įsitraukė visa gimnazijos ir kaimo bendruomenė, o talkos ir paruošiamieji darbai buvo atlikti pačių savanorių.

Ilgai lauktas bažnyčios ir klebonijos kompleksas

Verslo parama buvo panaudota ir kitam bendruomenei svarbiam projektui – naujai statomo bažnyčios ir klebonijos komplekso elektros įrengimo darbams. Jų metu elektra buvo atvesta prie statomų naujos bažnyčios ir klebonijos pamatų.

„Bažnyčios bei klebonijos statybos darbai – viso Vydmantų kaimo ir parapijos gyventojų labai siekiamas ir laukiamas tikslas. Šių neramių laikų kontekste, svarbu kurti saugią aplinką žmonių gerovei, naudai, dvasiniams ir kultūriniams poreikiams“, – sako Vydmantų parapijos klebonas kunigas Karolis Petravičius.

Visi Vydmantų kaimo atstovai neabejoja, kad verslo parama yra svarbi ir naudinga, tad ja tikisi pasinaudoti ir ateityje įgyvendindami kitus bendruomenei reikalingus ir jos kasdienybę praturtinančius projektus.

Vydmantų bendruomenė ir mokykla parašė atskirus projektus ir užsitikrino finansinę paramą: iškils lauko klasės kupolas bei scena bendruomenės ir mokinių veikloms.

Parama teikiama jau antrus metus

Jau antri metai „Ignitis renewables“ ir jos dukterinės bendrovės teikia paramą bendruomenėms. 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. 

Šiais metais finansinės paramos sulaukė Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos (Lietuvoje) ir Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) atsinaujinančios energetikos parkų bendruomenių projektai. Bendra paramos suma bendruomenių gerbūvio gerinimo projektams 2023 m. siekia per 350 tūkst. eurų. 

14 gruodžio 2023

„Ignitis renewables“ vėjo parkui Mažeikiuose – EIB ir NIB paskola

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė 64 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl Mažeikių vėjo parko.

EIB ir NIB suteikė paskolas vėjo parkui, abu skirdami po 32 mln. eurų. Paskola sudaroma 12 metų laikotarpiui ir padengia apie 75 proc. visų projekto investicijų. Šiame sandoryje „Citi“ bankas atlieka agento, užtikrinimo priemonių agento ir projekto sąskaitų banko vaidmenį.

„Esame regiono – Lietuvos ir Baltijos šalių – energetikos transformacijos priešakyje ir siekiame sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą. Tai nebūtų įmanoma be pirmaujančių Europos finansinių institucijų, todėl EIB ir NIB esame dėkingi už patikimą bendradarbiavimą, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų atsinaujinančių energijos projektų sėkmei“, – sako Jonas Rimavičius, „Ignitis grupės“ finansų vadovas.

„ES bankas džiaugiasi galėdamas pasirašyti šią svarbią paskolos sutartį, kuria bus remiama naujų atsinaujinančios energijos išteklių plėtra Lietuvoje“, – teigia EIB viceprezidentas Thomas Östrosas, atsakingas už šio banko veiklą Lietuvoje. Jis pabrėžia, jog bankas didžiuojasi galėdamas ne tik skatinti energetinę nepriklausomybę, bet ir prisidėti prie Lietuvos perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir siekio tapti žalia valstybe.

„Lietuvai milžiniškais tempais vystant žalius energijos gamybos pajėgumus, mūsų ilgalaikis finansavimas vėjo parkų projektams šį procesą spartina dar labiau. Norint atrakinti visą atsinaujinančių energijos išteklių potencialą NIB šalių narių regione, sieksime ir toliau skatinti energijos gamybos ir perdavimo pajėgumų plėtrą,“ – sako André Küüsvekas, NIB prezidentas ir generalinis direktorius.

Pirmasis Lietuvoje „Ignitis renewables“ pastatytas vėjo elektrinių parkas Mažeikių rajone pasiekė komercinės veiklos pradžią 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Skaičiuojama, kad 63 megavatų (MW) galios parke pagaminamos švarios atsinaujinančios energijos pakaktų aprūpinti apie 90 tūkst. namų ūkių.

13 gruodžio 2023

„Ignitis renewables“ ir „Copenhagen Infrastructure Partners“ laimėjo pirmąjį Estijos jūrinio vėjo plėtros konkursą

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ aukcioniniame konkurse pateikė didžiausią pasiūlymą – 1,7 mln. eurų – ir buvo paskelbti teisių vystyti jūrinio vėjo parką Estijos „Liivi 2“ jūrinėje teritorijoje laimėtojais.

Jūrinė teritorija, skirta plėtoti jūrinio vėjo parką, yra į šiaurės vakarus nuo Ruhnu salos, netoli Baltijos jūros pakrantės Estijoje, ir apima 115 kvadratinius kilometrus. Vėjo elektrinių parko bendra galia sieks iki 1,4 gigavatų (GW), o veiklos pradžia numatoma po 2030 m.

„Tai antrasis „Ignitis renewables“ užtikrintas jūrinio vėjo projektas Baltijos šalyse. Laimėdama konkursą, „Ignitis grupė“ pasiekė savo strateginį tikslą – laimėti antrą jūrinio vėjo vystymo projektą namų rinkoje, o tai reikšmingai prisideda prie mūsų siekio padidinti žaliosios ir lanksčiosios gamybos pajėgumus iki 4–5 GW 2030 m.“, – teigia Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas.

Jis pabrėžia, kad šis laimėjimas yra dar vienas svarbus žingsnis Baltijos regiono energetikos sektoriaus transformacijos link. Vykdydami jūrinio vėjo projektų plėtrą, prisidedame prie regiono dekarbonizacijos tikslų ir stipriname energetinį saugumą.

„Šiandien žengiame svarbų žingsnį plėsdami savo veiklą Baltijos šalyse, kurios yra tikslinė CIP „Growth Market Funds“ rinka. Manome, kad šis investicinis projektas gali vaidinti svarbiausią vaidmenį transformuojant Estiją į ilgaamžį tvarios žaliosios energetikos centrą Europoje“, – sako „Growth Markets Funds“ vadovas ir CIP partneris Ole Kjems Sørensen.

Šiais metais „Ignitis renewables“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su CIP siekiant bendradarbiauti išskirtinai jūrinio vėjo plėtros projektuose Estijoje ir Latvijoje. Bendradarbiaujant išnaudojamos „Ignitis renewables“ padėtis rinkoje, kaip lyderės Baltijos regione, ir CIP tarptautinė jūrinio vėjo parkų vystymo patirtis. „Ignitis renewables“ ir CIP siekia tapti ilgalaikiais partneriais ir aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos Baltijos regione, t. y. prie Baltijos šalių dekarbonizacijos tikslų ir energetinio saugumo, vystant jūrinio vėjo parkus.

5 gruodžio 2023

„Ignitis renewables“ tiriant Baltijos jūros dugną rastas laivas

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.

„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas. Koks tai radinys galutinai galės būti patvirtinta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikime, kad surinkti itin aukštos kokybės duomenys bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams“ – sako Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris.

Pasak jo, maždaug 120 kvadratinių kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo energetikos vystymui, taip detaliai dar niekada nebuvo tirtas. Surinkti duomenys bus naudojami ne tik jūrinio vėjo projekto vystymui, bendrovė įsipareigojusi juo perduoti ir Lietuvos mokslo bendruomenei. Tai – dar viena iš projekto naudų.

Kaip pabrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) atstovė tokių objektų Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra daug. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įregistruota 19 nuskendusių laivų vietų. „Įgyvendinant UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvenciją, KPD planuoja minėtą laivą įrašyti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Paaiškėjus laivo datavimui, bus sprendžiama dėl jo įregistravimo į Kultūros vertybių registrą“, – aiškina KDP vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė.

Klaipėdos universiteto archeologė, povandeninio paveldo ekspertė dr. Elena Pranckėnaitė antrina, jog toks radinys itin įdomus ne tik povandeninės archeologijos specialistams, paveldosaugininkams, bet ir istorikams, tyrinėjantiems Baltijos jūros laivybą. Todėl šį laivą būtina išsaugoti ir atlikti tolesnius tyrimus jo identifikavimui.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Anksčiau skelbta, kad prasidėjo jūros dugno tyrimai, kurie padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. Studijuojant šią teritoriją tyrimų laivas Baltijos jūroje nuplauks per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų duomenų analizavimo įžvalgos padės pasirinkti tolimesnius reikalingus tyrimus, siekiant sukurti detalų dugno modelį, kurį „Ignitis renewables“ kartu su partneriais naudos projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas.

30 lapkričio 2023

„Ignitis renewables“ vietos bendruomenių veikloms ir gerbūviui šiemet skyrė per 350 tūkst. eurų

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. Finansinės paramos šiais metais sulaukė Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos (Lietuvoje) ir Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) atsinaujinančios energetikos parkų bendruomenių projektai. Bendra paramos suma bendruomenių gerbūvio gerinimo projektams 2023 m. siekia per 350 tūkst. eurų.

„Finansinę paramą bendruomenėms svarbiems projektams suprantame ne tik kaip priemonę skatinančią gyventojus palaikyti atsinaujinančios energetikos projektų vystymą. Bendruomenių projektų ir idėjų stiprinimas atsakingoms įmonėms leidžia stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo bei skatinti regionų vystymąsi. Vietos bendruomenes matome kaip partnerius, kurie mums gali padėti pasiekti žaliosios transformacijos tikslus. Todėl ypač džiaugiamės ir palaikome bendruomenes ieškančias energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energetikos bei kitų aplinkai palankių sprendimų savo veikloje“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.

Šiais metais sulaukta dešimt paraiškų Lietuvoje ir aštuonių Lenkijoje. Atsakingai išnagrinėjus paraiškų dokumentaciją ir idėjas, patvirtinta finansinė parama visiems dešimt projektų už 247 tūkst. eurų Lietuvoje ir šešiems projektams Lenkijoje, už 105 tūkst. eurų. Visuose patvirtintuose projektuose numatomas vietos bendruomenėms aktualios infrastruktūros atnaujinimas arba įrengimas, edukacijos.

Lietuvoje – nuo išmanaus apšvietimo iki bendruomenių namų įrengimo

Šalia Mažeikių „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parko įsikūrusios bendruomenės kreipėsi dėl finansinės paramos bendruomenių namų pritaikymui bendruomenės ir piligrimų reikmėms. Čia taip pat bus atliktas Mažeikių Moksleivių namų aplinkos atnaujinimas.

„Netoli mūsų parkų esančios bendruomenės dalinasi geraisiais paramos pavyzdžiais vienos iš kitų. Štai Mažeikių rajone esančiuose Pikeliuose bus įrengti saulės energija įkraunami šviestuvai. Tokius šviestuvus turi ir Vydmantų bendruomenė, kuri juos įsirengė taip pat gavusi finansinę paramą iš „Ignitis renewables“ 2022 metais“, – pasakoja E. Musteikytė. 

Prie Kretingos rajone esančio „Ignitis renewables“ parko įsikūrusiuose Vydmantuose iškils lauko klasės kupolas bei scena bendruomenės ir mokinių veikloms. Girkalių bendruomenės centre vyks bendruomenės namų remontas. 

Šalia Tauragės vėjo parko įsikūrusi viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“ organizuos naujas edukacijas apie vėjo energetiką, kurias veda bendruomenės nariai. Lauksargių bendruomenė kitais metais pasipuoš naujais tautiniais kostiumais ir pasigerins scenos apšvietimą.

Prie Jurbarke esančio vėjo elektrinių parko, bus statomi bendruomenės namai. Asociacijai „Jovarų alėja“ parašius projektą finansinei paramai gauti, 2024 m. prasidės jurbarkiečių bendruomenės namų statybos. Čia numatyta daryti susirinkimus, renginius ir kitas bendruomenei svarbias veiklas.

Pomeranijos ir Silezijos bendruomenių poreikis

Prie Lenkijoje esančių „Ignitis renewables“ Pomeranijos ir Silezijos vėjo elektrinių parkų bendruomenės kreipėsi paramos, norėdamos surengti bėgimo ir ėjimo varžybas, meno dirbtuves, pirmosios pagalbos gaisro metu mokymus. Taip pat bus suremontuotas stadionas, įrengti saulės moduliai bendruomenių namams.

„Ignitis renewables“ savanorišką finansinę paramą bendruomenėms skiria jau antri metai. 2022 m. įmonė suteikė paramą devynioms bendruomenėms, iš viso skirta 86,1 tūkst. eurų. 2024 m. parama toliau bus teikiama tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Įmonės atstovų teigimu paramos žemėlapis gali išsiplėsti, įtraukiant į jį ir kaimyninę Latviją.

23 lapkričio 2023

„Ignitis renewables“ apie vėjo elektrinių priežiūrą išmaniųjų technologijų amžiuje: dronai, dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai dvyniai

Greitai surinkti reikiamus duomenis, juos išnagrinėti, gauti išvadas ir imtis reikiamų priemonių. Išmaniųjų technologijų amžiuje tokia veiksmų seka garantuoja maksimalų efektyvumą daugelyje sričių, įskaitant ir vėjo energetiką. Tarptautinė žalios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ jau pasirengusi pažangiai vėjo elektrinių techninei priežiūrai: duomenis apie būklę rinkti padės dronai, o analizę atliks dirbtinis intelektas. Ateityje numatomas ir našumo tikrinimas pasitelkiant skaitmeninius modelius.

„Iki 2030 metų Lietuva siekia visą vidaus poreikiams reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriuose esminę dalį sudarytų vėjo elektrinių parkuose pagaminta elektra. Siekdami tvarios vėjo elektrinių parkų eksploatacijos privalėsime naudoti daugiau novatoriškų techninės priežiūros sprendimų. Pažangios technologijos leis iš anksto planuoti remonto darbus ir užkirsti kelią gedimams. Pagrindinis tikslas išliks toks pats – turėsime užtikrinti nepertraukiamą elektrinių veikimą maksimalia galia“, – komentuoja „Ignitis renewables“ technologinių sistemų vadovas Mantas Marčiukaitis.

Greičiau atliekama išsami apžiūra

Įmonės atstovas įžvelgia plačias dronų pritaikymo galimybes vėjo elektrinių techninėje priežiūroje. Anot specialisto, šie įrenginiai itin universalūs, nes juose galima montuoti įvairaus tipo kameras. Vienos gali fiksuoti regimąjį, kitos – infraraudonųjų ir net rentgeno spindulių vaizdą.

„Dronai daugiausiai naudojami aukštai esančių objektų – vėjo jėgainių sparnų, bokšto ir kabinos – apžiūrai. Pagrindinis dėmesys skiriamas mentėms. Jos juda itin dideliu greičiu ir yra nuolat veikiamos aplinkos, todėl didžiausia tikimybė, kad čia atsiras apnašos ar pažeidimai“, – komentuoja įmonės atstovas.

Pasak M. Marčiukaičio, ilgą laiką buvo naudojamas tradicinis menčių priežiūros metodas – technikas turi sustabdyti elektrinę ir lipti aukštyn iki turbinos, o tuomet, leisdamasis nuo jos virvėmis po vieną apžiūrėti visas mentes. Naudojant dronus tas pats darbas atliekamas daug greičiau ir efektyviau.

„Vėjo elektrinę vis tiek reikia stabdyti, tačiau gerokai trumpesniam laikui. Su dronu dirbantis įgudęs specialistas vieną po kitos apžiūri visas vėjo elektrinės mentes, o gauta vaizdinė medžiaga kaupiama serveryje. Atlikus vaizdų analizę vėliau daromos išvados apie galimų pažeidimų tipą ir mastą“, – kalba technologijų ekspertas.

Fiksuoja smulkiausius pažeidimus

M. Marčiukaitis pasakoja apie dar vieną naujovę, kuri padės surinkti daugiau duomenų apie vėjo elektrinių būklę. Pirminį techninės būklės vertinimą atliks trūkumus pagal duomenų bazėje jau esančius pavyzdžius atpažįstantys algoritmai. Po to informaciją peržiūri inžinieriai, kurie priima sprendimus dėl vėjo elektrinės remonto.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dronuose montuojamos šiuolaikinės kameros leidžia ant mentės, kurios ilgis iki 85 m, o skersmuo plačiausioje vietoje siekia 4 metrus, užfiksuoti 5 milimetrų dydžio įdaužas. Tuo tarpu infraraudonųjų spindulių kamera gali užfiksuoti paviršiuje nematomus pažeidimus. Jos spinduliai geba prasiskverbti į detalę net keliolika centimetrų.

„Dažniausiai fiksuojami trūkumai – įvairios apnašos, trukdančios išgauti maksimalią vėjo elektrinės galią. Taip pat atpažįstami įtrūkimai, įdaužos ir mechaninio nuovargio ženklai“, – dėsto „Ignitis renewables“ atstovas. Jo vertinimu, statant naujus vėjo elektrinių parkus dronų poreikis tik augs. Užtikrinant efektyvią jų eksploataciją ir kaip įmanoma trumpesnius stabdymus, anot M. Marčiukaičio, itin svarbu bus optimizuoti techninę priežiūrą ir vėjo elektrines nuotoliu prižiūrėti dar dažniau.

Duomenis perduoda ir davikliai

„Ignitis renewables” nuo naujausių technologijų neatsilieka ir vėjo elektrinių parkų planavimo stadijoje, kai reikia įvertinti vėjo energijos išteklius būsimo parko teritorijoje. Anksčiau vėjo greitį matuodavę metaliniai bokštai keičiami LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) mobiliais matavimo įrenginiais.

Ši lazerio spinduliais paremta technologija gali būti naudojama ir ilgalaikiams vėjo greičio matavimams, ir vėjo elektrinių efektyvumo analizei. Pagrindiniai tokių prietaisų privalumai – paprasta instaliavimo bei perkėlimo į kitą vietą procedūra, didesni matavimo aukščiai, galimybė nagrinėti matuojamus parametrus realiu laiku.

Tuo tarpu vėjo elektrinėse montuojami vibracijas, poslinkius, temperatūrų pokyčius ir kitus parametrus fiksuojantys davikliai. Daugiausiai jų galima rasti vėjo elektrinės kabinoje ir mentėse.

Kai kuriose poveikio aplinkai požiūriu jautresnėse teritorijose statomi parkai reikalauja papildomų inžinerinių sprendimų. Tam tikrais atvejais vėjo elektrinių plėtra tampa įmanoma tik tinkamai pasirūpinus paukščių bei šikšnosparnių apsauga. Vienas iš pažangiausių šios srities sprendimų, pasak M. Marčiukaičio, yra paukščius fiksuojantys radarai.

„Radaro veikimo zona apima visą vėjo elektrinių parką. Užfiksavus prie apsauginės zonos artėjančius paukščius, valdymo sistemai siunčiamas signalas pristabdyti arba visai išjungti konkrečią elektrinę, kad paukščiai saugiai praskristų, o radarui užfiksavus, kad erdvė jau tuščia, elektrinė yra vėl paleidžiama veikti įprastu režimu“, – aiškina pašnekovas.

Vėjo elektrinių techninės priežiūros optimalus valdymas neįmanomas be kompleksinių ir inovatyvių informacinių technologijų sprendimų. „Ignitis renewables“ įsirengė specialų valdymo centrą, į kurį suplaukia visų vėjo elektrinių parkų eksploatacijos duomenys. Čia stebimi ne tik elektros energijos gamybos parametrai, bet ir atskirų komponentų būklė.

Simuliacijos – ne tik gamyboje

M. Marčiukaitis pasakoja, kad vėjo energetikoje taip pat pradedami naudoti ir skaitmeniniai vėjo elektrinių bei atskirų jų komponentų modeliai, dar vadinami skaitmeninėmis kopijomis arba dvyniais (angl. Digital Twins). Pavyzdžiui, elektrinių efektyvumo tikrinimui tokiuose modeliuose įvedami konkrečios vietovės ir joje pastatytų vėjo jėgainių parametrai, o tada stebima jų dinamika keičiantis aplinkos sąlygoms ir tikrinama, ar realaus vėjo parko generuojami rodikliai atitinka skaitmeninio modelio rodiklius.

„Tai dar vienas sprendimas, leisiantis užtikrinti, kad vėjo elektrinės pagamins tiek elektros energijos, kiek planuota. Kol kas šioje srityje dar atliekami moksliniai tyrimai, tačiau jei efektyvumas pasitvirtins, skaitmeninius vėjo elektrinių modelius ateityje naudosime ir mes“, – komentuoja atsinaujinančios energetikos įmonės „Ignitis renewables“ technologijų ekspertas.

20 lapkričio 2023

„Ignitis renewables“ kartu su „Fugro“ atliks pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko jūros dugno tyrimus

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su „Fugro“ dėl pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. Tai yra nepaprastai svarbus projekto vystymo etapas, nes šie tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu.

„Fugro“ yra vieni geriausių geoduomenų specialistų pasaulyje, kurie renka ir analizuoja išsamią informaciją apie Žemę ir joje statomus objektus. „Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“ jau tiria jūrinio vėjo parkui skirtą 120-ies kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, kur po vandeniu renka dvimačius itin didelės raiškos duomenis, taip pat batimetrinius, sonaro su šoninio skanavimo funkcija ir magnetometrinius duomenis.

Tyrimų laivas nuplauks per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis, kurie bus nepaprastai svarbūs nustatant teritorijos ypatybes ir identifikuojant galimas rizikas, susijusias su jūrinio vėjo projekto vystymu šioje teritorijoje. Tyrimų duomenų analizavimo įžvalgos padės pasirinkti tolimesnius reikalingus geotechninius tyrimus, siekiant sukurti detalų dugno modelį, kurį „Ignitis renewables“ kartu su partneriais naudos projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas.

„Džiaugiamės bendradarbiaudami su „Fugro“, vienais iš lyderių šioje srityje. Informacija surinkta vykdant jūros dugno tyrimus priartins mus vienu žingsniu arčiau prie pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo. Geofizinių teritorijos duomenų surinkimas yra nepaprastai svarbus žingsnis ruošiantis projekto vystymui ir siekiant statybas pradėti laiku“, – teigia „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas.

„Mūsų siekis teikti išsamius, patikimus geoduomenis ir ekspertiškumas vykdant tyrimus sudėtingomis sąlygomis tiek žemėje, tiek jūroje padės sumažinti kitų šio projekto vystymo etapų rizikas. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Lietuvos švarios energijos tikslų įgyvendinimo bei, kaip įprastai, suteikti vertingas paslaugas savo klientams“, – sako „Fugro“ Lietuvos padalinio vadovas Alvydas Uždanavičius.

Be to, „Ignitis renewables“ atliekant jūros dugno tyrimų rezultatų analizę bendradarbiauja su specifinių inžinerinių projektų konsultantais „Gavin & Doherty Geosolutions“, kurie priklauso „Venterra Group“, bei Lietuvos įmone „Geobaltic“.

Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Pirmajam jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, galimas maksimalus jų aukštis apie 300-350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

17 lapkričio 2023

„Ignitis renewables“ ir bendruomenių partnerystės naudą jaučia ir vietos gyventojai, ir svečiai

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ glaudžiai bendradarbiauja su greta savo vystomų vėjo ir saulės elektrinių parkų veikiančiomis bendruomenėmis, teikdama paramą iniciatyvoms, edukacijai ir infrastruktūros gerinimui. Jau antrus metus įmonė teikia paramą šalia jos vystomų atsinaujinančios energetikos projektų veikiančioms bendruomenėms. Bendrovės paramą gavęs Mažeikių raj. įsikūręs Pikelių miestelis ne tik atnaujino visai bendruomenei svarbias patalpas, bet ir pritaikė jas vietovę dažnai aplankančių piligrimų poreikiams.

„Glaudus santykių su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje veikiame, ir nevyriausybinėmis organizacijomis palaikymas – vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl stengiamės įsiklausyti į gyventojų poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“ – sako Emilija Musteikytė, „Ignitis renewables“ komandoje atsakinga už santykius su bendruomenėmis.

Antrus metus paramą teikianti „Ignitis renewables“ ir jos dukterinės bendrovės 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. Šiemet bendruomenėms planuojama skirti net iki 300 tūkst. eurų.

Padeda didinti miestelio patrauklumą

Pikelių bendruomenės ir asociacijos „Kuriame kartu“ vadovo Danieliaus Gedučio teigimu, kurti miestelį, kuriame būtų gera gyventi visiems jo gyventojams, būtų sudėtinga be atsakingo verslo paramos. Tai paskatino dėl paramos kreiptis į apylinkėse veiklą vykdančią bendrovę „Ignitis renewables“.

„Miestelis, kuriame gyvename turi gilią istoriją ir ne vieną kultūros objektą. Kai kreipėmės dėl paramos, jau žinojome, kad nuo Pikelių bus kuriama ir piligrimų kelio atkarpa, nuvesianti iki pat Lenkijos. Atvykus piligrimams, jiems reikalinga erdvė, kurioje būtų galima permiegoti, pasigaminti pietus ar vakarienę, nusimaudyti. Tad dalį miestelio gautos paramos paskyrėme bendruomenės patalpose įrengdami miegojimo vietas, dušą, tualetą, virtuvėlę“, – pasakoja D. Gedutis.

Pasak jo, nuo miestelio einant piligriminiam keliui, čia turėtų gerokai padaugėti atvykstančių lankytojų, tad naujoji infrastruktūra užtikrins patogesnę ir malonesnę svečių patirtį, kviečiančią sugrįžti į Pikelius dar ne vieną kartą.

Įtraukia visą bendruomenę

Pasak D. Gedučio, gauta parama buvo panaudota ir sukuriant geresnes sąlygas kasdienėms pačių Pikelių gyventojų veikloms, susibūrimams.

„Pikelių bendruomenė bendras patalpas naudoja ir smagiems susibūrimams, ir liūdnoms akimirkoms, kai atsisveikina su artimais žmonėmis. Šioms patalpos labai trūko kondicionieriaus, kuris ne tik šildytų, bet ir karštą vasaros dieną vėsintų. Projekto vykdymo metu taip pat buvo atnaujinta elektros instaliacija, kuri jau buvo gerokai pagyvenusi“, – sako D. Gedutis.

Jis taip pat pastebi, kad į projektą aktyviai įsitraukė ir bendruomenės nariai, padėję nenumatytus darbus atlikti savo jėgomis. Jis taip pat tikisi, kad bendradarbiauti su verslu pavyks ir ateityje toliau gerinant miestelio gyventojų kasdienybę.

„Bendradarbiavimo galimybių yra daug, o viena jų – tamsios poilsio erdvės bendruomenės patalpose, kurias reikėtų apšviesti, pritaikant naujas išmaniąsias technologijas. Svarstome ir apie saulės baterijomis gaminamą elektros energiją, kurią galėtume panaudoti patalpų šildymui“, – apie ateities planus pasakoja „Ignitis renewables“ paramą sėkmingai panaudojusios Pikelių bendruomenės vadovas.

31 spalio 2023

„Ignitis renewables“ pasirašė didžiausią elektros prekybos sutartį su „Umicore“: tieks žaliąją elektros energiją elektromobilių baterijų medžiagų gamyklai Lenkijoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir pirmaujanti medžiagų pernaudojimo technologijų įmonė „Umicore“ pasirašė ilgalaikę elektros prekybos sutartį (angl. power purchase agreement, PPA), pagal kurią žalioji elektros energija 10-čiai metų bus tiekiama „Umicore“ elektromobilių baterijų medžiagų gamyklai Nysoje, Lenkijoje. Elektros energiją gamyklai tieks „Ignitis renewables“ statomas ir valdomas Silezijos II vėjo elektrinių parkas.

Tai didžiausia „Ignitis renewables“ pasirašyta ilgalaikė elektros prekybos sutartis. Ji apima reikšmingą elektros energijos, kurią tikimasi pagaminti Silezijos II vėjo elektrinių parke, dalį. Šis sausumos vėjo elektrinių parkas šiuo metu statomas pietvakarinėje Lenkijoje, o jo bendra galia sieks 137 megavatus (MW).

„Bendradarbiaudami su „Umicore“ pasirašėme ilgalaikę elektros prekybos sutartį, siekiant Nysoje veikiančiai elektromobilių baterijų medžiagų gamyklai tiekti žaliąją elektros energiją, pagamintą mūsų vėjo parke, ir taip tikimės prisidėti prie šios įmonės tikslo pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą“, – teigia Thierry Aelens, „Ignitis renewables“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad šios sutarties sudarymas yra itin reikšmingas „Ignitis renewables“. Bendrovė laikosi įsipareigojimo teikti žalius ir lanksčius sprendimus bei stiprinti savo pajėgumus partneriams, veikiantiems Baltijos šalyse ir Lenkijoje, tiekti tvarią ir švarią elektros energiją.

„Mūsų įmonė yra griežtai įsipareigojusi dekarbonizuoti baterijų medžiagų tiekimo grandinę bei iki 2035 m. visos grupės mastu pasiekti 1 ir 2 apimties nulinį ŠESD emisijų balansą. Elektra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, bei sudarytos ilgalaikės elektros prekybos sutartys, įskaitant ir sutartį sudarytą su „Ignitis renewables“, yra itin svarbios siekiant ambicingų grupės tikslų“, – sako Géraldine Nolens, „Umicore“ vykdomoji viceprezidentė, tvarumo vadovė ir vyresnioji patarėja.

Silezijos II vėjo elektrinių parko komercinės veiklos pradžia numatoma 2024 m. antroje pusėje.

12 spalio 2023

„Ignitis renewables“ statys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“ vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Tai paskelbė konkursą organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), po to, kai buvo atliktas potencialių laimėtojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas.

Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Mūsų grupės vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas – reikšmingas žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Projekto dėka išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo. Tai – didžiausias šiuo metu vystomas energetinis projektas Lietuvoje, kuri pirmoji iš visų Baltijos šalių turės jūrinio vėjo elektrinių parką“, – teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Pasak jo, nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.

Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos prioritetas. Šis laimėjimas yra svariai prisidės siekiant tikslo iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią.

Po VERT paskelbimo, „Ignitis renewables“ ir partneriai per ne ilgiau nei 3 mėnesius turės įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri bus atsakinga už projekto valdymą ir įgyvendinimą. Šiai įmonei bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, suteikiantis teisę naudoti jūrinę teritoriją elektros energijos gamybai 41 metams.

Bus skatinama šalies ekonomikos plėtra

Pritrauktos milijardinės investicijos bei sukurtos aukštos kvalifikacijos darbo vietos sudarys palankias sąlygas pajūrio regiono ir visos šalies ekonomikos plėtrai.

Jūrinio vėjo plėtra ne tik pritrauks į Lietuvą privačių investicijų, sukurs naujų darbo vietų, vietiniam verslui suteiks papildomų užsakymų, tačiau naudinga ir pajūrio bendruomenėms. Planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus, nes parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruoto ir į tinklą patiekto elektros energijos kiekio.

Viso projekto metu – dėmesys Baltijos jūros ekosistemos apsaugai

Pagaminta iš vėjo energija yra neišsenkanti ir mažina oro taršą, tačiau viso projekto metu bus siekiama, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik prisidėtų prie klimato kaitos poveikio mažinimo, bet ir taptų pavyzdžiu, kaip atrasti balansą tarp gamtos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos.

Siekiant tai užtikrinti, visuose projekto įgyvendinimo etapuose (planavimo, poveikio vertinimo, statybų, eksploatavimo ir demontavimo) bus konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir tarptautiniais konsultantais. Taip pat bus diegiamos visos reikiamos priemonės, kad vėjo jėgainių parko poveikis paukščiams, jūros gyvūnams ir jų buveinėms bei visai Baltijos jūros ekosistemai, būtų kuo mažesnis.

Apie jūrinio vėjo elektrinių projektą

Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 km2, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9-10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, galimas maksimalus jų aukštis apie 300-350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

23 rugsėjo 2023

„Ignitis renewables“ rūpi biologinė įvairovė – atliks retą pasaulyje tyrimą

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ imasi papildomų priemonių apsaugoti šalia savo valdomų atsinaujinančios energetikos projektų esančią biologinę įvairovę. Įmonė atlieka pirmąjį Lietuvoje tyrimą apie poveikį gamtai įrengiant žaliosios energetikos elektrines. Specialistai trejus metus vertins augalijos ir gyvūnijos pokyčius Tauragės rajone statomame saulės jėgainių parke. „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė siekia sukurti gerąją praktiką ir aplinkosaugines iniciatyvas taikys ir kituose savo projektuose tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.

„Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė pažymi, kad bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių bendrovės tvarumo strategijos tikslų. Anot specialistės, žalioji energetika glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu.

„Statydami saulės ar vėjo jėgaines neišvengiamai darome įtaką aplinkai. Todėl ir buvo nuspręsta atlikti pirmąjį Lietuvoje tyrimą, kuris leistų identifikuoti, kaip keičiasi teritorijos augmenija ir gyvūnija pastačius saulės jėgainių parką. Nors žalioji energetika sparčiai vystosi, tokie tyrimai visame pasaulyje nėra dažni. Tyrimus turi atlikti kompetentingi specialistai, turintys žinių ir praktikos, gebantys tiksliai nustatyti augalų rūšis ir objektyviai įvertinti skirtingų rūšių augalų brandos amžiaus tarpsnius. Be to, tyrimui atlikti reikia laiko – jis užtruks ne mažiau kaip 3 metus“, – komentuoja pašnekovė.

Pagrindinis tikslas – išlaikyti biologinę įvairovę

L. Žibienė viliasi, kad „Ignitis renewables“ lėšomis atliekamas tyrimas padės formuoti gerąją saulės parkų eksploatavimo praktiką. Tikimasi, kad tyrimo išvados bus įdomios ne tik verslo atstovams, bet ir mokslininkams. Duomenys renkami Tauragės rajone, Lauksargių seniūnijoje. Čia esančioje teritorijoje įrengus hibridinį vėjo ir saulės elektrinių parką bus vystoma žalioji energijos gamyba. Vėjo jėgainės jau pastatytos, o greta jų statomas 22 megavatų (MW) saulės elektrinių parkas.

„Atlikdami tyrimą stebėsime augmenijos ir gyvūnijos įvairovę: prieš pastatydami jėgaines, joms jau veikiant ir praėjus metams nuo eksploatacijos pradžios. Tai padės išsiaiškinti, kaip keičiasi bioįvairovė įrengiant saulės jėgaines ir kaip bėgant laikui atsistato gamta. Be to, vykdysime įvairias aplinkosaugines iniciatyvas ir žiūrėsime, kaip jos padeda gerinti aplinką“, – sako žaliosios energetikos bendrovės atstovė.

L. Žibienės teigimu, aplinka labiausiai paveikiama pačių statybų metu. Anot specialistės, važiuojant sunkiajai technikai bei vykdant statybos darbus dirvožemis yra sutankinamas, o tai skatina dirvos eroziją. „Statybinė technika keičia augmeniją – suardomi žolynai, silpsta žemės gilumoje esantis sėklų bankas. Dirvožemio degradaciją pajunta vabzdžiai. Gamtoje viskas tarpusavyje susiję, todėl vabzdžių populiacijai mažėjant maisto sunkiau randa graužikai, paukščiai, o galiausiai ir stambesni gyvūnai“, – dėsto pašnekovė.

Sukurs paukščiams ir žvėrims palankias sąlygas

Pasak L. Žibienės, „Ignitis renewables“ ieško būdų, kaip statyti bei prižiūrėti saulės elektrines, kad neigiamas jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Bendrovė taip pat planuoja savanoriškas aplinkosaugines iniciatyvas, kurios leistų pagerinti gamtos būklę.

„Pavyzdžiui, įrengiant hibridinį parką vadovaujamės šios praktikos principais ir numatome priemones užtikrinti biologinės įvairovės apsaugai. Kaip pvz. planuojame įrengti tvorą, kuri bus ne didesnės kaip 2,5 m aukščio ir iki 0,5 m pakelta nuo žemės paviršiaus, tai leis mažiems gyvūnams judėti nekliudomiems. Saulės parką juosiančios tvoros bus dažomos neutraliomis spalvomis. Aptvertas perimetras sudarys daugiau kaip keturis kilometrus, todėl nuspręsta įrengti 10 vienvėrių vartelių, kad atsitiktinai į teritoriją pakliuvusios stirnos ar kiti gyvūnai galėtų saugiau pasišalinti“, – apie laukinių gyvūnų apsaugą kalba L. Žibienė.

Kitas įdomus sprendimas – plėšriesiems paukščiams ir pelėdoms įrengiamos tupėjimo vietos. L. Žibienė atkreipia dėmesį, kad hibridinio saulės ir vėjo elektrinių parko teritorijoje yra didesnė suopių populiacija, o šie paukščiai medžioja tupėdami. Todėl teritorijoje bus įrengta 13 stovų paukščiams. „Tai yra gana nesudėtingas, tačiau labai efektyvus sprendimas“, – konstatuoja pašnekovė.

Saulės ir vėjo elektrines sups dobilai

„Ignitis renewables“ taip pat planuoja apželdinti saulės elektrinių parko teritoriją natūraliais žolynais, kurie būdingi būtent tai teritorijai. Pasak L. Žibienės, bendrovė nori išbandyti šią Lietuvoje dar retai naudojamą priemonę ir pasidalinti patirtimi.

„Norime įrodyti, kad žalioji energetika gali ne tik atstatyti žmogaus padarytą žalą, bet ir pagerinti aplinką. Iki šiol sklype buvo ražiena, likusi sustabdžius žemės ūkio veiklą, ir menkavertės piktžolės. Po elektrinių parko statybų planuojame užsėti specialiai ekspertų parinktu teritorijai būdingų sėjamų žolių sėklų mišiniu, tarp kurių bus šilkažiedė gaisrena, pievinis katilėlis, pievinis pelėžirnis ir šilinis dobilas, kitą dalį planuojama palikti savaiminiam atsikūrimui, t. y. atželti natūraliai. Svarbu paminėti, kad dėl visų sprendinių konsultuojamės su specialistais – botanikais, ornitologais ir kt., kurių rekomendacijomis ir vadovaujamės. Parko eksploatacijos metu pieva bus prižiūrima ir šienaujama gyvūnams bei paukščiams palankiu metu, kuomet jie nesuka gūžtų ir nededa kiaušinių“, – komentuoja įmonės atstovė.

L. Žibienė primena, kad pritaikius visus minėtus sprendimus po metų bus atliekamas sklypo bioįvairovės tyrimas, kurio metu bus įvertinta, kaip saulės elektrinių parko eksploatacijos metu keitėsi augmenija ir gyvūnija. Kad būtų užtikrinta surinktų duomenų kokybė, tyrimą atliks tyrėjai pagal griežtus tyrimų metodikos nuostatus.

„Ignitis renewables“ visas aplinkosaugines iniciatyvas taikys ne tik Tauragės rajone veikiančiame parke, bet ir kituose savo projektuose. Sukaupta informacija žaliosios energetikos bendrovė laisvai dalinsis ne tik su kitomis energetikos sektoriaus įmonėmis, bet ir su gamtininkais bei aplinkosaugininkais.

20 rugsėjo 2023

„Ignitis renewables“ plečia vadovų komandą: A. Eslas vadovaus tarptautinio verslo plėtrai

Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia tarptautinę patirtį turinčių vadovų komandą – verslo plėtrai užsienyje vadovaus Anu Eslas. Jūrinio vėjo verslo plėtros specialistė dirbti „Ignitis renewables“ pradėjo rugsėjo 19 d.

„Tikiu, kad A. Eslas prisijungimas prie vadovų komandos padės įgyvendinti bendrus „Ignitis grupės“ ir „Ignitis renewables“ tikslus iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios gamybos pajėgumus. Planuojame ir toliau išlaikyti sparčią žaliosios gamybos segmento plėtrą, tad naujos kolegės patirtis, sukaupta įvairiose jūrinio ir sausumos verslo plėtros pareigose, tarptautinių ir viešųjų ryšių bei eksporto, energetikos ir gynybos pramonės srityse prisidės prie sėkmingo tikslų siekimo“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

A. Eslas susitelks į verslo plėtrą naujose rinkose, taip pat sieks suartinti Baltijos jūros valstybes transformuojant regiono energetikos sektorių.

Naujoji vadovė turi ilgametę patirtį žaliosios energetikos srityje, kurią kaupė dirbdama jūrinio vėjo ir tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje Estijos ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijoje, eidama Estijos vėjo energijos asociacijos generalinės direktorės pareigas bei dirbdama Estijos delegacijos NATO pramonės patariamosios grupės (NIAG) vadove ir kt.

Paskutiniu metu A. Eslas ėjo tarptautinės energetikos bendrovės „RWE Renewables“ padalinyje „RWE Baltics“ viceprezidentės pareigas, kur plėtojo sausumos ir jūros vėjo energetiką, skatino verslo plėtrą Baltijos šalyse, kurdama strategiją ir patekimą į rinką atsinaujinančios energijos sektoriuje. „RWE Renewables“ yra viena lyderiaujanti atsinaujinančios energetikos srityje bei antroje vietoje pagal valdomų jūros vėjo parkų skaičių pasaulyje.

Jūrinio vėjo verslo plėtros specialistė įsitikinusi, kad žalioji energetika yra itin svarbus veiksnys mažinti energijos kainas vartotojams. Kartu tai yra strateginis kelias į energetinę nepriklausomybę ir galimybė Lietuvai iš importuojančios tapti eksportuojančia elektros energiją šalimi.

„Įkvepia „Ignitis renewables“ ambicijos atsinaujinančios energetikos srityje, taip pat jūrinio vėjo projektų vystymas Baltijos jūroje. Man didelė garbė prisijungti ir rodyti kelią plečiant mūsų regiono pėdsaką. Kartu su aukšto lygio profesionalų komanda kursime regiono energetikos ateitį ir skatinsime tvarios energijos sprendimus tarptautiniu mastu“, – sako A. Eslas.

Šiuo metu „Ignitis renewables“ vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Hybrid power plant

29 rugpjūčio 2023

„Ignitis renewables“ kuria pirmąjį hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone pradėjo saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo elektrinių parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir žemę.

„Tauragės rajone jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikia mūsų vėjo elektrinių parkas, o dabar šalio jo įsikurs dar ir saulės elektrinė. Šis pirmasis „Ignitis renewables“ hibridinis parkas neabejotinai prisidės prie mūsų ir visos „Ignitis grupės“ tikslo plėsti žaliosios gamybos pajėgumus“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė.

Pasak jo, saulės parko įrengimas ir eksploatavimas užtikrins efektyvesnį valdomos infrastruktūros ir visos teritorijos panaudojimą. Derinant vėjo ir saulės energiją, o ateityje – ir baterijas, hibridiniai parkai yra ekonomiškai efektyvesni, nes dalijamasi tokia infrastruktūra kaip keliai, tam tikrais atvejais vidaus elektros tinklas ir pastotės.

G. Meškelė taip pat pabrėžia, kad viso projekto metu skiriamas išskirtinis dėmesys aplinkosaugai. Kartu su šiomis statybomis bendrovė pradeda išskirtinį tyrimą, kuris padės išsiaiškinti, kokią įtaką saulės elektrinių parko įrengimas daro gamtai ir bioįvairovei. Specialistai trejus metus vertins augalijos ir gyvūnijos pokyčius šiuo metu statomame parke, o vėliau ketina vykdyti aplinkosaugines iniciatyvas ir taip formuoti gerąją praktiką.

Iš viso 32 ha teritorijoje statomos saulės elektrinės galia sudaro 22 megavatus (MW). Šios galios pakaks aprūpinti elektros energija apie 13 tūkst. namų ūkių, o kartu su šalia esamais vėjo parkais, kurių galia 25 MW – net 40 tūkst. namų ūkių Lietuvoje.

Šiuo metu įrenginėjami saulės moduliai ir jų montavimo konstrukcijos, požeminės kabelinės linijos. Planuojama, kad saulės elektrinė pradės veikti 2024 metais.

16 rugpjūčio 2023

Mažeikių vėjo parkas pasiekė komercinės veiklos pradžią

Pirmasis Lietuvoje tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ savarankiškai pastatytas vėjo elektrinių parkas Mažeikių rajone pasiekė komercinės veiklos pradžią, taip priartindamas „Ignitis grupę“ prie jos žaliosios gamybos tikslų. Skaičiuojama, kad 63 megavatų (MW) galios parke pagaminamos švarios atsinaujinančios energijos pakaktų aprūpinti 50 tūkst. namų ūkių. 

„Esame išsikėlę ambicingus tikslus – siekiame „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos pajėgumus padidinti 4 kartus nuo 1,2 gigavatų (GW) 2022 m. iki 4–5 GW 2030 metais. Mažeikių vėjo parkas yra pirmasis Lietuvoje mūsų savarankiškai pastatytas parkas, todėl jo komercinės veiklos pradžia žymi svarbų etapą, siekiant šių tikslų”, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

Parkas komercinę veiklą pradėjo po to, kai tiekėjas „Nordex Energy SE & Co.” KG perdavė vėjo turbinų teises. Mažeikių rajono savivaldybėje veikiantį parką sudaro 14 vėjo turbinų, kurių kiekvienos galia siekia po 4,5 MW. Mažeikių vėjo jėgainių parkas šiuo metu veikia visu pajėgumu, nors teisė į vieną iš keturiolikos vėjo turbinų, dėl atliekamų papildomų darbų, tikimasi, bus perduota 2023 m. rugsėjį. Parkas veikia rinkos sąlygomis, be valstybės subsidijų ar paramos. 

Vėjo parkui pradėjus komercinę veiklą, bendra „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos instaliuota galia pasiekė 1,3 GW (nuo 1,2 GW). Bendra investicijų suma į šį projektą siekia 80–85 mln. eurų. Per pastaruosius 5 metus „Ignitis grupė“ į atsinaujinančią energetiką investavo apie 900 mln. eurų, iš kurių apie 70 proc. investicijų buvo nukreiptos į Lietuvą. 

3 rugpjūčio 2023

„Ignitis renewables“ paramos projektas bendruomenėms įsibėgėja: kviečia būti kūrybiškiems

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ jau antrus metus kviečia šalies bendruomenes, įsikūrusias šalia saulės ir vėjo elektrinių parkų, teikti paraiškas gauti finansinę paramą. Paramos fondo vertė Lietuvoje šiemet siekia 300 tūkst. eurų, kurie bus skiriami bendruomenių, gyvenančių šalia bendrovės objektų, vystomiems projektams. Paramą „Ignitis renewables“ skirs šių bendruomenių pasiūlytoms tvarioms ir aplinkai draugiškoms iniciatyvoms bei projektams, galintiems iš esmės pakeisti ir pagerinti vietos gyvenimą.

„Artimas ryšys su bendruomenėmis, kurių aplinkoje drauge kuriame tvaresnį pasaulį, yra vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų. Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su vietos žmonėmis bei verslais, siekdami plėtoti tiek žalesnę aplinką, tiek vertę šalies regionams. Mums labai svarbu išgirsti ir įsiklausyti į bendruomenių poreikius, suprasti lūkesčius, prisidėti prie tvaresnio kasdienio gyvenimo užtikrinimo. Patirtis bei perspektyvos rodo – kartu su vietos gyventojais galime pasiekti ryškių pokyčių“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių vadybininkė Emilija Musteikytė.

Bendruomenės kviečiamos teikti paraiškas socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto projektams, visuomeninės aplinkos, viešosios infrastruktūros gerinimo bei plėtros ir aplinkos apsaugos iniciatyvoms. Siekiant, padėti bendruomenėms kurti tvaresnę kasdienybę šiemet taip pat patvirtintos prioritetinės kryptys paramai – energetinis efektyvumas, atsinaujinančios energetikos gamyba, aplinkosauga, klimato kaitos mažinimas, socialiniai ir švietimo projektai, nukreipti į verslumo, sveikatos ir kitų kompetencijų stiprinimą.

„Norime, jog bendruomenės, gyvenančios greta mūsų saulės ir vėjo elektrinių parkų, ne tik pagerintų vietinės infrastruktūros energetinės efektyvumą, ar įgyvendintų bendruomenei aktualius projektus aplinkosaugos, žaliosios energetikos, socialinių pokyčių srityse. Siekiame mūsų bendruomenes įgalinti tapti žaliojo pokyčio dalimi“, – kalba bendruomenių vadybininkė.

Įkvepia geroji patirtis

Pernai bendrovė tvariems projektams ir iniciatyvoms skyrė virš 80 tūkst. eurų. Su šia parama buvo įgyvendintos Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir Jurbarko rajonuose gyvenančių ir šalia „Ignitis renewables“ elektrinių įsikūrusių gyventojų idėjos. „Jos išties nustebino. Bendruomenių projektai buvo išradingi, tvarūs, originalūs ir inovatyvūs“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė.

Paklausta, kokiais sėkmingo bendradarbiavimo atvejais galėtų pasidalinti, ji pateikia keletą pavyzdžių. Pikelių bendruomenė Mažeikių rajone skirtą paramą panaudojo bendruomenės namų sutvarkymui ir pritaikymui keliaujančių piligrimų poreikiams. Tikimasi, kad gautas finansavimas padės pritraukti daugiau turistų ir bendruomenė iš to gaus papildomų pajamų.

Pasak E. Musteikytės, kitą įdomų projektą pasiūlė Vydmantų bendruomenė. Ji laisvalaikio ir maudynių zonoje įsirengė saulės energija pakraunamus šviestuvus. Tuo tarpu Dainių II kaimo bendruomenė Jurbarko rajone taip pat atsinaujino savo gatvės apšvietimą į ekonomiškesnį ir labiau užtikrinantį gyventojų saugumo ir komforto poreikius.

Laukiamos visos idėjos

Anot E. Musteikytės, pasimokyti galima ir iš kitų šalių patirties. Štai statydama savo „Tirgwynt“ vėjo elektrinių parką centrinėje Velso dalyje, atsinaujinančiosios energijos bendrovė „Belltown Power“ taip pat glaudžiai bendradarbiavo su vietine bendruomene.

Ši partnerystė leido suprasti, jog parama reikalinga regiono švietimo įstaigoms. Bendrovė skyrė paramą naujam mokyklos pastatui statyti, taip išgelbėdama ją nuo uždarymo. Dabar vėjo elektrinių parkas kasmet gausiai lankomas vietos moksleivių.

Todėl, priduria atstovė, bendruomenių teikiami projektai ir iniciatyvos gali būti labai įvairios – pavyzdžiui, edukacinės. „Ignitis renewables“ ir programa #EnergySmartSTART Tauragėje šiuo metu vykdo edukacinį užsiėmimą „Vėjo spalva – žalia“. Tai vietos bendruomenės projektas, kviečiantis turistus iš visos Lietuvos į edukaciją, kurios metu bendrovės valdomų vėjo elektrinių parke galima ir pasisemti teorinių žinių apie energetiką, ir išmatuoti vėjo greitį ar virtualiai pakilti iki elektrinės viršaus. 

Edukaciniai užsiėmimai į regione esančius vienus didžiausių šalies vėjo elektrinių parkų sukviečia ir moksleivius su mokytojais. Jiems čia vedamos integruotos geografijos ir fizikos pamokos. Atvykę mokiniai išgirsta įtraukiančius pasakojimus apie elektrą, jos kelią į namus. Grupėse taip pat gali surinkti elektrinių, išmėginti pastarųjų veikimą, pasigalynėti su dirbtiniu vėju, gamindami elektrą savo elektrinių modeliams. Moksleiviai išbando ir virtualius akinius, su kuriais pasižvalgo po elektrinės vidų, pakyla ant jos gondolos ir grožisi kraštovaizdžiu iš 120 metrų aukščio.

„Šis pavyzdys rodo – paramos bendruomenės gali sulaukti patiems įvairiausiems poreikiams. Nesvarbu, ar norima pagerinti švietimą, sutaupyti energiją, sumažinti sąskaitas už elektros suvartojimą. Todėl esame atviri visoms idėjoms. Jei bendruomenei reikia taupesnių apšvietimo sprendimų, energiją tausojančių įrenginių kultūros ar viešuosiuose objektuose, informacinių stendų lankytinose vietose, inovacijų sporto aikštelėse, teikite pasiūlymus ir drauge kurkime tvaresnę ateitį“, – ragina E. Musteikytė.

Parama gali būti teikiama socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto projektams (išskyrus ekstremalųjį ir padidintos rizikos sportą), visuomeninės aplinkos (įskaitant ir viešosios infrastruktūros) gerinimo bei plėtros ir aplinkos apsaugos projektams.

Norėdamos gauti paramą bendruomenės turi užpildyti ir pateikti paraišką. Susipažinti su visomis paramos teikimo bei panaudojimo taisyklėmis galima bendrovės interneto svetainėje.

2 rugpjūčio 2023

Mitai apie mūsų šalį: kas lemia sprendimą rinktis karjerą Lietuvos energetikoje?

Ar tikrai mūsų darbdaviai moka mažus atlyginimus? Ar įmanoma mūsų šalyje gauti darbą be pažinčių? Ar tikrai už moterų darbą čia mokama mažiau? Šie klausimai sklandė liepos pabaigoje vykusio tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ tradicinio vasaros renginio metu. Čia vyko tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ inicijuota diskusija, joje pasaulio lietuviai ir Lietuvoje dirbantys užsieniečiai dalinosi autentiška patirtimi ir paneigė kai kuriuos mitus apie mūsų šalį.

„Pasaulio lietuvių tinkle buriasi ne tik daugelio sričių profesionalai, bet ir draugiška bendruomenė, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo, todėl diskusijos apie galimybes dirbti Lietuvoje jiems yra svarbios ir aktualios“, – sako „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė. Pasak jos, šiemet į profesionalų tinklo renginį atvyko daugiau kaip 120 dalyvių iš 24 pasaulio valstybių – nuo Meksikos iki Naujosios Zelandijos. „Didžioji jų dalis yra aukštą pridėtinę vertę sukuriantys profesionalai, kurie nenutraukė savo ryšių su Lietuvą ir, atsiradus galimybei, yra pasirengę prisidėti prie įdomių ir šalį garsinančių projektų visame pasaulyje“, – teigia M. Šaraitė.

Renginio metu dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti „Ignitis renewables“ inicijuotos diskusijos apie mitus, su kuriais tenka susidurti norint įsidarbinti Lietuvoje. Pagrindinė išvada – nors atlyginimų srityje mūsų šalis dar neprisivijo Jungtinės Karalystės ar Nyderlandų, gamtos, darbo aplinkos ir vadybos požiūriu Lietuva niekuo nenusileidžia.

Pagrindiniai mitai

Kaip pripažino diskusijos dalyviai, daugiausiai mitų yra susiję su baimėmis dėl įdarbinimo proceso skaidrumo. „Ignitis renewables“ teisės projektų vadove dirbanti Margaux Tamašauskas sakė, kad jai, atvykusiai iš Prancūzijos, nauji draugai Lietuvoje siūlė net nebandyti aplikuoti į energetikos sektorių.

„Kai kurie mano pažįstami įtikinėjo, kad darbą energetikos srityje galima gauti tik pažinčių būdu. Mano atveju viskas vyko atvirkščiai – mane priėmė kaip savo srities profesionalę“, – pasakoja M. Tamašauskas, įgijusi daktaro išsilavinimą energetikos teisės srityje ir 5 metus dirbusi Paryžiuje. Pasak jos, gimtojoje Prancūzijoje, kur jai teko siekti karjeros, į jaunus specialistus dažnai žiūrima pro pirštus, ir jiems tenka susidurti su daugeliu stereotipų. „Buvau maloniai nustebinta, kad Lietuvoje atradau komandą, kuri yra motyvuota, orientuota į tikslą ir gerbia kiekvieną nuomonę, nepaisant lyties ar amžiaus“, – teigia M. Tamašauskas.

Antrąjį mitą, kad Lietuvoje atlyginimai yra mažesni, o specialistai vertinami mažiau, nei verta jų kompetencija, paneigė kitas diskusijos dalyvis – Liudas Karalius, „SoliTek“ produkto vadovas. Po maždaug penkerių metų, praleistų Ispanijos energetikos sektoriuje, jis pasirinko savo karjerą tęsti Lietuvoje ir dėl sprendimo nė kiek nesigaili.

„Technologijų, įskaitant ir energetiką, industrija Lietuvoje jau gali pasigirti konkurencingu atlyginimu, be to, pasirinkimą dažnai lemia ne tik atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė. Būdamas savo aplinkoje, tarp šeimos ir draugų, turėdamas gražią gamtą, netoli esančius miškus ir ežerus, jautiesi kur kas laimingesnis“, – sako L. Karalius. Jo teigimu, dar didesnė motyvacija yra dirbti su žaliąja energetika, kuri keičia visą Lietuvą, daro ją švaresne ir tvaresne.

Lygios galimybės – svarbios

Kone 17 metų savo karjerą Jungtinėje Karalystėje kūrusi Gerda Krasauskė sako, kad per 6 metus, kai ji dirba Lietuvoje, situacija lygių galimybių srityje čia taip pat sparčiai keitėsi. Ji pasakoja, kad vienoje iš darboviečių, kurioje teko dirbti prieš prisijungiant prie „Ignitis renewables“, ji buvo pirmoji moteris departamento vadovė, o tai prieš keletą metų Lietuvos energetikos srityje dar buvo išskirtinumas.

„Ilgą laiką energetika buvo suvokiama kaip išimtinai vyrų sritis, tačiau pastaruoju metu vis daugiau profesionalių renkasi energetiką ir mato joje perspektyvą“, – pastebi G. Krasauskė. Anot jos, mitas, kad vyrai Lietuvoje gauna didesnį atlyginimą nei lygiavertes pareigas užimančios moterys, taip pat bliūkšta. „Anksčiau turėjau stereotipų apie diversifikacijos trūkumą lyderių pozicijose Lietuvos įmonėse, tačiau jie buvo greitai paneigti“, – sako G. Krasauskė.

Mitą, kad Lietuvoje vis dar galioja sovietmetį menančios vadovavimo tradicijos, linkusi paneigti ir Ieva Augustinaitė, kuri kone 10 metų praleido dirbdama Nyderlandų Karalystėje. Šiuo metu „Ignitis renewables“ investicijų analitike dirbanti Ieva neslepia, kad abejonės, ar jos ir darbdavio vertybės atitiks, iš tiesų buvo.

„Dirbdama Amsterdame buvau susidariusi įspūdį, kokia turi būti profesionali darbo aplinka, kokios vertybės ir psichologinis klimatas vyrauja organizacijose, taigi nerimo netrūko. Grįžusi į Lietuvą pamačiau, kad čia darbuotojams suteikiama idėjų laisvė, lanksti darbo aplinka ir darbo valandos, o vadovai yra atviri ir linkę padėti, demonstruoja talentą ir kompetenciją“, – teigia I. Augustinaitė. Anot jos, mažesnis stresas, pagerėjęs darbo ir gyvenimo balansas taip pat padeda kompensuoti pajamų skirtumą, kuris atsirado Lietuvoje startuojant naujoje pozicijoje.

1 rugpjūčio 2023

„Ignitis renewables“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Copenhagen Infrastructure Partners“ dėl dalyvavimo Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo parkų konkursuose

Integruotos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ sudarė sutartį su investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) Naujų rinkų fondu I siekiant bendradarbiauti išskirtinai jūrinio vėjo plėtros projektuose Estijoje ir Latvijoje ir kartu dalyvauti artėjančiuose jūrinio vėjo projektų konkursuose šiose šalyse. Bendradarbiaujant bus išnaudojamos „Ignitis grupės“, kaip rinkos lyderės, padėtis Baltijos regione ir CIP tarptautinė jūrinio vėjo projektų patirtis. 

Estijoje priimti jūrinio vėjo parkų vystytojų atrinkimą reglamentuojantys teisės aktai leidžia išnaudoti milžinišką šios šalies jūrinio vėjo potencialą. Tuo tarpu Latvijoje taip pat derinami teisės aktai, kurie atvers galimybes naudoti jūrinio vėjo galimybes. „Ignitis renewables“ ir CIP siekia tapti ilgalaikiais partneriais ir aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos Baltijos regione, t. y. prie Estijos ir Latvijos dekarbonizacijos tikslų ir energetinio saugumo, vystant jūrinio vėjo parkus. 

Prie jūrinio vėjo plėtros Estijoje ir Latvijoje įmonės prisidės steigdamos šios srities žinių centrus ir ugdydamos specialistus, taip siekdamos padidinti įsidarbinimo galimybes šiame augančiame sektoriuje. Įmonės siekia sukurti tvirtą rinkos pagrindą ir tvarią investicijų aplinką užtikrinant didžiausią ekonominę vertę šalims. 

„Manome, kad Baltijos šalys ateityje bus gamybos iš atsinaujinančių išteklių lyderės, o „Ignitis grupė“ bus viso regiono energetikos sektoriaus transformacijos priešakyje. Bendradarbiaudami su CIP, didžiausiu pasaulyje dedikuotų fondų valdytoju investuojančiu į atsinaujinančių išteklių plyno lauko projektus ir tarptautiniu jūrinio vėjo projektų lyderiu, turėsime tvirtą pagrindą, padėsiantį mums vystyti jūrinio vėjo projektus Estijoje ir Latvijoje“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

Jis taip pat pabrėžė, kad atnaujintoje „Ignitis grupės“ strategijoje, kuri buvo pristatyta šią gegužę, energetikos sektorių matome kaip ekosistemą bei įsipareigojame maksimaliai didinti tvarią vertę. „Todėl mūsų naujas pagrindinis siekis yra sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Strategijoje įsipareigojome pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 metų“, – pabrėžia D. Maikštėnas. 

„Kartu su šiandienos pranešimu, pasitelkdami Naujų rinkų fondą žengiame svarbų žingsnį link tvarios ir saugios Baltijos regiono energetikos sektoriaus ateities. Kartu su partneriu vietinėje rinkoje – „Ignitis grupe“, viena didžiausių elektros energijos gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių Baltijos regione, siekiame ieškoti būdų kaip Estijoje ir Latvijoje įgalinti didelį atsinaujinančių energijos išteklių plėtros potencialą, įskaitant ir energijos kaupimo ir konvertavimo technologijas. Mes, CIP, manome, kad jūrinio vėjo technologijos turi potencialo vaidinti svarbiausią vaidmenį tiek padedant pasiekti abiejų šalių tikslus, tiek transformuojant Baltijos regioną į ilgaamžį tvarų žaliosios energetikos centrą“, – teigia Naujų rinkų fondo vadovas ir CIP partneris Ole Kjems Sørensen. 

Apie „Copenhagen Infrastructure Partners“ 

CIP įsteigta 2012 m. ir šiandien yra didžiausias pasaulyje dedikuotų fondų valdytojas, investuojantis į atsinaujinančių išteklių plyno lauko projektus, ir tarptautinis jūrinio vėjo projektų lyderis. CIP valdomi fondai investicijas kreipia į jūrinio ir sausumos vėjo, saulės, biomasės ir atliekų vertimo energija, energijos perdavimo ir skirstymo, energijos saugojimo, pažangios bioenergetikos bei energijos kaupimo ir konvertavimo (angl. P2X) technologijas. 

CIP valdo 11 fondų ir iki šiol pritraukė apie 25 mlrd. eurų investicijų į energetikos ir susijusią infrastruktūrą iš daugiau nei 140 tarptautinių institucinių investuotojų. CIP dirba apie 400 darbuotojų ir turi 11 biurų visame pasaulyje. 

27 liepos 2023

„Ignitis renewables“: žaliosios energetikos ateitį kurs jaunoji karta

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ tikslas – užtikrinti žaliosios generacijos proveržį regione. Šis proveržis kritiškai svarbus įgyvendinant misiją mažinti klimato kaitą, tausoti aplinką ir užtikrinti regiono energetinį saugumą. Strateginė įmonės kryptis aprėpia energijos gamybą iš vėjo ir saulės – „Ignitis renewables“ numato nuoseklią pajėgumų plėtrą, tačiau tam reikės jaunosios kartos specialistų. 

„Vystydami žaliuosius energijos gamybos šaltinius, didiname energetinę nepriklausomybę, skatiname atsinaujinančių išteklių naudojimą, tačiau visos šios veiklos reikalauja kompetencijų, kurių šiandien trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl raginame jaunimą rinktis energetiką ir kartu prisidėti sprendžiant klimato kaitos sukeltas problemas bei siekti darnios plėtros tikslų“, – teigia Božena Petikonis-Šabanienė, „Ignitis renewables“ personalo vadovė. 

„Ignitis renewables“ įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą – pasiekti 4–5 gigavatus (GW) žaliosios gamybos instaliuotą galią iki 2030 metų. Šis tikslas atitinka Europos Žaliąją strategiją – tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Skaičiuojama, kad siekiant šių tikslų vien Lietuvoje per dešimtmetį bus sukurta apie 2,5 tūkst. naujų darbo vietų žaliosios energetikos specialistams, iš kurių apie 1,5 tūkst. dirbs jūrinės energetikos srityje. 

„Įsibėgėja verslo konkurencija statant atsinaujinančios energetikos projektus, o su ja ir lenktynės dėl geriausių darbuotojų. Dabartinė energetikos evoliucija panaši į tai, kas vyko informacinių technologijų srityje prieš 20 metų. Tradicinė energetikos sistema buvo aiški – gamyba, tiekimas, vartojimas, o dabartinė energetika yra vis labiau integruojama į ekonomiką, panaudojant technologijas ir inovacijas“, – teigia B. Petikonis-Šabanienė. 

Anot „Ignitis renewables“ atstovės, šiandieninė energetika apima aibę įvairiausių sričių – nuo inžinierių ar dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjų, iki personalo, komunikacijos, aplinkosaugos ar elektromobilių plėtros specialistų. Energetika dažnai yra vertybinis pasirinkimas – tai, kas įtraukia ir nepaleidžia, čia reikia ne tik žinių, bet ir lyderystės, futuristinio matymo. 

Jos teigimu, „Ignitis grupėje“ dirba net 75 skirtingų specialybių darbuotojai, viso – apie 4 tūkst. žmonių. „Maža to, kai kurių specialybių pavadinimų mes dar net nežinome, todėl jaunam žmogui tai yra puikus būdas prisidėti prie energetikos transformacijos, įprasminti save ir atnešti naudos pasauliui, kuriame gyvename ir kuriame gyvens kartos ateisiančios po mūsų“, – pabrėžia B. Petikonis-Šabanienė. 

Pasak „Ignitis renewables“ personalo vadovės, būtent todėl švietimo ėmėsi pats verslas, o pirmieji rezultatai nustebino pačius. #EnergySmartSTART programa, kurioje dalyvauja bendrovė,  yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis. 

Jau matomi ir pirmieji programos rezultatai, moksleivių ir studentų palankumas energetikos sektoriui – auga. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant studentus ir moksleivius, energetikos sektorių laiko perspektyvia karjeros sritimi.  

„Ignitis grupės“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas parodė, kad karjeros perspektyvas energetikos sektoriuje mato 72 proc. apklaustų šalies gyventojų – 5 proc. punktais daugiau nei pernai. Su tuo, kad energetikos sektorius yra patrauklus karjeros požiūriu, sutinka 61 proc. apklaustų studentų ir 58 proc. moksleivių, kurių palankumas šiai sričiai per metus išaugo labiausiai – 8 proc. punktais.

10 liepos 2023

„Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ – potencialūs Lietuvos jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojai

Integruotos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“ Lietuvos 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo projekto konkurse pasiūlė didžiausią vystymo mokestį ir tikimasi bus paskelbti potencialiais konkurso dėl vėjo elektrinių vystymo jūrinėje teritorijoje laimėtojais. „Ignitis renewables“ su partneriu aukcione pasiūlė didžiausią vystymo mokestį, siekiantį 20 mln. eurų.

Šio konkurso metu pasiūlymų teikimas vyko realiu laiku, kuomet dalyviai konkuravo siūlydami finansiškai geriausią elektrinių plėtros vystymo mokesčio pasiūlymą. Pagal konkurso tvarką, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri prižiūri konkurso eigą, paskelbs potencialų konkurso laimėtoją ne vėliau nei kitą dieną po pasiūlymų teikimo pabaigos. Potencialų laimėtoją kaip galutinį konkurso laimėtoją organizatoriai paskelbs šių metų trečiąjį ketvirtį, atlikus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą.

„Vienas svarbiausių Lietuvos, ir tuo pačiu „Ignitis grupės“ darbų siekiant energetinės nepriklausomybės yra jūrinio vėjo projektų vystymas Baltijos jūroje. Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – sako Thierry Aelens, atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas.

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pabrėžia „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguez.

Sėkmingai įveikus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ turės įkurti bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, kuris suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41 metus.

Jūrinė teritorija, skirta plėtoti jūrinio vėjo parką, yra nutolusi maždaug 30–36 kilometrus nuo Lietuvos Baltijos jūros kranto ir apima apytiksliai 120 km2. Planuojama, kad iki 2030 m. pradėjęs veiklą, 700 MW jūrinio vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 teravatvalandžių (TWh) žalios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio viso dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

3 liepos 2023

„Ignitis renewables“ planuoja teikti beveik 300 tūkst. eurų paramą vietos bendruomenėms Lietuvoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. Jau nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos bendruomenės kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos. Šiais metais „Ignitis renewables“ planuoja bendruomenėms skirti iki 300 tūkst. eurų.

„Partnerystė su vietos bendruomenėmis – tvarios „Ignitis renewables“ plėtros pagrindas. Mums rūpi aplinka, kurioje veikiame, todėl esame atviri pasiūlymams bendradarbiauti ir drauge kurti tvaresnį pasaulį. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl siekiame įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė.

Anot jo, „Ignitis renewables“ yra patikimi partneriai, kuriems bendruomenės yra itin svarbios. „Šiais metais norime pakviesti bendruomenes, įsikūrusias šalia mūsų atsinaujinančios energetikos projektų, pasinaudoti šia galimybe ir pagerinti savo aplinkos energetinį naudingumą, infrastuktūrą, edukuotis apie aplinkosaugą ir žaliąją energetiką“, – kviečia Giedrius Meškelė.

Parama bendruomenėms jau pasinaudojo

2022 m. „Ignitis renewables“ suteikė paramą 9 bendruomenėms, įsikūrusioms šalia jau veikiančių parkų Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir Jurbarko rajonuose. Bendruomenių paramai skirta virš 80 tūkst.

„Sėkmingi paramos pasinaudojimo pavyzdžiai rodo, kad bendruomenės išradingai ir vis aktyviau naudojasi šia mūsų kasmet teikiama parama. Manome, kad šie sėkmingo bendradarbiavimo atvejai paskatins ir naujas mūsų bendruomenes kreiptis paramos“, – gerąja patirtimi dalinasi „Ignitis renewables“ bendruomenių vadybininkė Emilija Musteikytė.

Anot jos, Dainių kaime įgyvendintas projektas „Saugiau – šviesiau“, kuriuo atnaujintas pagrindinės gyvenvietės gatvės apšvietimas. Lauksargių kaimo bendruomenės „Lauksargiškiai“ iniciatyva įvykdyti kultūros namų salės elektros instaliacijos pakeitimo darbai. Rotulių kaime pagerinta viešoji infrastruktūra – bendruomenė džiaugiasi lauko laiptų prie jų susirinkimų patalpos sutvarkymu.

Kretingos rajone Vydmantų gimnazijoje, bendruomenėms parašius projektus ir pasikreipus dėl paramos, šiais metais sporto aikštyno teritorijoje sumontuoti tinklų kamuoliams gaudyti, o Vydmantų laisvalaikio ir maudynių zonoje įrengti saulės energija pakraunami šviestuvai.

Tauragėje – energetinio švietimo programa ir ekskursijų edukacijos apie vėjo energetiką

„Tauragiškiai itin aktyviai rūpinasi energetiniu švietimu savo krašte, tad Tauragėje, su #EnergySmartSTART programa, turime net du edukacinius projektus. Vienas jų – moksleivių švietimas apie energetinį efektyvumą, žaliąją transformaciją, kitas – edukacinės ekskursijos apie vėjo energetiką. Tai skatina ne tik energetinį sumanumą, bet ir naujų darbo vietų sukūrimą, turizmą“, – pasakoja Emilija Musteikytė.

Atsakingai vartoti energiją tampa ypač svarbu siekiant sumažinti neigiamą įtaką gamtai ir klimatui. Vis tik pastebima, kad jaunajai kartai trūksta žinių ir įgūdžių efektyvaus energijos vartojimo srityje, o ši tema nebūtinai atranda deramą vietą švietimo programose. Siekiant situaciją keisti Tauragėje pristatyta pirmoji nacionalinės reikšmės energetinio efektyvumo švietimo programa.

Naująja švietimo programa siekiama suteikti moksleiviams daugiau žinių apie energiją ir jos gamybą, globalias problemas ir kiekvieno žmogaus veiksmų įtaką gamtai, taip ugdant dar sąmoningesnę ir atsakingesnę jaunąją kartą.

2023 metų pavasarį startavo antrasis projektas – edukacijos apie vėjo energetiką. Jas veda – vietos bendruomenės nariai. Siekdama šviesti visuomenę ir įtraukti vietos bendruomenes į edukacines veiklas, #EnergySmartSTART programa, bendradarbiaudama su viešąja įstaiga „Žaliasis regionas“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracija, pristatė pirmąją Lietuvoje edukaciją apie vėjo energetiką – „Vėjo spalva – žalia“. Norint, kad vis daugiau žmonių prisidėtų prie tvarios ateities kūrimo, svarbu įtraukiai supažindinti visuomenę su energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Nemokamos edukacijos vykta Lauksargių bendruomenės namuose ir šalia „Ignitis renewables“ valdomo vėjo elektrinių parko, o jas veda „Ignitis grupės“ įmonių darbuotojų apmokyti Tauragės rajono bendruomenių nariai.

Norintiems gauti paramą reiktų atkreipti dėmesį

Parama gali būti teikiama socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto projektams (išskyrus ekstremalųjį ir padidintos rizikos sportą), visuomeninės aplinkos (įskaitant ir viešosios infrastruktūros) gerinimo bei plėtros ir aplinkos apsaugos projektams.

Norėdamos gauti paramą bendruomenės turi užpildyti ir pateikti paraišką. Susipažinti su visomis paramos teikimo bei panaudojimo taisyklėmis galima interneto svetainėje.

Paraiškų teikimas numatomas nuo š.m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d. Gautų paraiškų vertinimą numatoma atlikti iki šių metų pabaigos.

Dokumentus galima pateikti el. paštu [email protected] arba registruotu paštu: „Ignitis renewables“, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva. Kilus klausimams dėl paraiškų teikimo ar prašomos pateikti dokumentacijos, maloniai prašome kreiptis aukščiau nurodytu el. paštu arba telefonu: +3706 0430 986.

26 birželio 2023

„Ignitis renewables“ pasirašė sutartį dėl vėjo jėgainių parko projekto įsigijimo Kelmės rajone

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri siekia nuosekliai didinti švarios energijos gamybos pajėgumus ir įgyvendinti naujus projektus Lietuvoje, pasirašė sąlyginę pirkimo-pardavimo sutartį su bendrove „E energija“ dėl dviejų įmonių, vystančių sausumos vėjo jėgainių parką Kelmės rajone, 100 proc. akcijų įsigijimo.

„Tai dar vienas svarbus žingsnis plečiant vėjų parkų projektų portfelį Lietuvoje bei didinant savo žaliosios gamybos pajėgumus. Taip sparčiai judame link strateginio visos „Ignitis grupės“ tikslo didinti žaliąją gamybą​ ir pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos galios pajėgumus iki 2030 metų“, – sako Thierry Aelens, „Ignitis renewables“ vadovas.

Pirmasis vėjo parko etapas jau pradėtas statyti, o potenciali bendra parko galia sieks iki 300 megavatų (MW), planuojama elektros gamybos pradžia – 2025 metai. Preliminarios investicijos, įskaitant įsigijimo kainą ir statybos sąnaudas, sieks apie 550 mln. eurų. Projektas bus vystomas dviem etapais ir po sandorio užbaigimo „Ignitis renewables“ rūpinsis šio vėjo parko statyba.

Šis vėjo parkas turėtų pagaminti tiek švarios elektros energijos, kad ja galėtų aprūpinti apie 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje.

Pasak „Ignitis renewables“ vadovo, vėjas – neišsenkantis išteklius, leidžiantis gaminti švarią energiją, kuri padeda mažinti oro taršą ir lėtinti klimato kaitą. Vėjo jėgainių parkai taip pat padeda užtikrinti šalies energetinį saugumą ir mažinti iškastinio kuro importą.

„Vėjo parko Kelmėje projektą pradėjome jau daugiau nei prieš 5 metus ir didžiuojamės, kad vienas iš didžiausių šiuo metu Lietuvoje statomas vėjo jėgainių projektas „Ignitis renewables“ rankose svariai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekio“, – sako vėjo, saulės ir hibridinius parkus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vystančios ir statančios „E energija“ grupės vadovas Gediminas Uloza.

Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Tad vėjo energetikos vaidmuo vis stiprėja, o ilgainiui vėjo jėgainės turėtų pagaminti daugiau nei pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos.

„Ignitis renewables“ veikia trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji atsakinga už sausumos ir jūrų vėjo jėgainių, saulės energetikos, biomasės ir atliekų vertimo energija projektų įgyvendinimą. „Ignitis renewables“ šiuo metu valdo 5 vėjo parkus Lietuvoje – Jurbarko, Kretingos, Tauragės ir Mažeikių rajonuose. Taip pat po vieną vėjo parką Lenkijoje ir Estijoje.

15 birželio 2023

„Ignitis renewables“: Pasaulinės vėjo dienos proga – 5 faktai apie vėjo jėgaines

Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15 d. švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, gaminanti energiją iš vėjo, pateikia 5 faktus apie vėjo elektros gamybą iš vėjo.

„Vėjas yra vienas iš atsinaujinančių energijos išteklių, iš kurio gaminama tvari ir žalia elektros energija. Tai – neišsenkantis išteklius, leidžiantis gaminti švarią energiją, kuri padeda mažinti oro taršą ir lėtinti klimato kaitą. Vėjo jėgainių parkai taip pat padeda užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą ir mažinti iškastinio kuro importą“, – sako Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris.

Atstovas pabrėžia, kad gaminamos įvairių formų ir dydžių vėjo turbinos, kurios vėjo energiją paverčia elektra, tačiau labiausiai paplitusi konstrukcija yra su 3 mentėmis, sumontuotomis ant horizontalios ašies. Jas galima statyti pačiose įvairiausiose vietose: ant kalvų, atvirose vietovėse, pritvirtinant prie jūros dugno, o giliuose vandenyse galima įrengti net plaukiojančias turbinas.

Vėjas šiandien yra vienas didžiausių atsinaujinančiosios energijos šaltinių

Europoje vėjo energetika yra viena iš pažangiausių pasaulyje. Europos vėjo energijos asociacijos duomenimis, vėjo energija sudaro apie 17 proc. visos Europos Sąjungos elektros energijos poreikio.

Anot P. Kalmanto, Lietuva yra tarp senojo žemyno lyderių, tačiau yra kur pasitempti. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, pernai vėjo elektrinėse pagaminta elektra sudarė 13,5 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojamo kiekio.

„Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Tad vėjo energetikos vaidmuo vis stiprėja, o ilgainiui vėjo jėgainės turėtų pagaminti daugiau pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos“, – sako P. Kalmantas.

Vėjo energija yra naudinga aplinkai

Vėjo energija yra švari ir lengvai prieinama. Vėjo turbinos neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido (CO2), kuris yra pagrindinė klimato kaitos priežastis, ir kitų oro teršalų, kurie turi įtakos mūsų sveikatai. Vėjo energijos poveikis vandeniui, skirtingai nei daugumos kitų elektros energijos gamybos būdų, yra beveik lygus nuliui.

Vėjo jėgaines galima lengvai integruoti į žemės ūkio ir kitą žmogaus veiklą.

Vėjo energetika – strateginė pramonės šaka

„Vėjo gaminamos energijos nereikia importuoti iš kitų šalių, o kuo daugiau jos naudosime, tuo labiau priartėsime prie tikros energetinės nepriklausomybės. Kiekviena nauja turbina mažina mūsų energijos importą ir iškastinio kuro kainų svyravimų riziką. Taip pat, padeda sumažinti sąskaitas už elektros energiją“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovas.

Vėjo jėgainių parkai šaliai teikia didžiulę ekonominę naudą. Jie sukuria darbo vietas ir pritraukia investicijas.

Vėjo energija yra tvari

„Vėjo energija ne tik turi daug privalumų klimatui, energetiniam saugumui, aplinkai ir visuomenei, bet ir yra tvari. Vėjo turbinos gaminamos iš standartinių medžiagų, pavyzdžiui, betono, plieno ir kompozicinių medžiagų, kurios naudojamos mentėms“, – teigia P. Kalmantas.

Vėjo jėgainių pramonė stengiasi kurti tausiai išteklius naudojančias ir tvarias medžiagas, pavyzdžiui, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį plieną ir perdirbamas kompozicines medžiagas, skirtas menčių gamybai.

Standartinis vėjo jėgainių parko tarnavimo laikas yra maždaug 25–30 metai, o kai kurių vėjo turbinų tarnavimo laikas pailginamas iki 35 metų ar ilgiau. Tai galima pasiekti modernizuojant vėjo turbinų sudedamąsias dalis. Kai įmanoma, vėjo jėgainių parkai yra pertvarkomi keičiant senas vėjo turbinas naujomis.

Vėjo turbinas galima perdirbti

Pasibaigus vėjo jėgainių eksploatavimo laikui, vėjo jėgainių parkų valdytojai jas išmontuoja ir atkuria buvusią aplinkos būklę. Apie 90 proc. visos vėjo turbinos masės gali būti perdirbta. Dauguma vėjo turbinos sudedamųjų dalių – pamatai, bokštas ir kitos dalys – apdorojami pagal esamą perdirbimo praktiką.

Pasak P. Kalmanto, likusią neperdirbamą vėjo turbinos masė daugiausia sudaro turbinos mentės. Kadangi jos pagamintos iš kompozitinių medžiagų, jas apdoroti sunkiau nei betoną ar plieną. Tačiau yra daug sprendimų, o vėjo pramonė siekia, kad jos būtų visiškai perdirbamos.

Šiuo metu pirmenybė teikiama pakartotiniam nebenaudojamų menčių panaudojimui. Tai reiškia, kad jos remontuojamos ir modernizuojamos, kad pailgėtų jų tarnavimo laikas, arba montuojamos ant kitų vėjo turbinų. Senas mentes taip pat galima pakartotinai panaudoti naujam tikslui, pvz. vaikų žaidimų aikštelėms, dviračių stoginėms ar mažajai miesto infrastruktūrai.

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji atsakinga už sausumos ir jūrų vėjų jėgainių, saulės energetikos, biomasės ir atliekų vertimo energija projektų vystymą. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį visos „Ignitis grupės“ pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m.

3 gegužės 2023

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje vėjai palankūs, vis dėlto – iššūkių netrūksta

Valstybėms siekiant užsibrėžtų klimato tikslų ir mėginant užsitikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę, vis daugiau dėmesio tenka viena perspektyviausių laikomai vėjo energetikos sričiai. Aktyviai plėtojama vėjo energetika pritraukia vis daugiau investicijų. Tačiau neretai susiduriama ir su iššūkiais, apie kuriuos pasakoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovas Edgaras Maladauskas ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Lietuvoje įgyvendinami vis ambicingesni vėjo elektrinių projektai, kovo pabaigoje paskelbtas aukcionas vystyti pirmąjį jūrinį vėjo parką šalia Lietuvos krantų, o rudenį planuojama skelbti ir antrąjį, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovas Edgaras Maladauskas. Tikimasi, kad du vėjo parkai, kurių bendra galia siektų iki 1,4 tūkst. megavatų (MW) šalies teritoriniuose vandenyse turėtų pradėti veikti iki 2030 m., o per metus turėtų pagaminti iki 6 teravatvalandžių (TWh) energijos. Toks kiekis užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Šio parko įrengimas bus svarbus žingsnis link atsinaujinančiais ištekliais grįstos energetikos Lietuvoje. Visgi natūralu, kad tokio masto projektas yra susijęs su tam tikrais iššūkiais, kurių padaugėjo dėl Covid-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir ekonominio neužtikrintumo. Šie iššūkiai yra panašūs kaip ir visame pasaulyje – tai augančios kainos, tiekimo grandinių ir logistikos problemos, techniniai klausimai dėl tinklo pralaidumo“, – sako E. Maladauskas.

Jis priduria, kad Lietuvai yra ir specifinių iššūkių, susijusių su teisine baze, reglamentavimu. Galiausiai, reikėtų išskirti vėjo energetikos sektoriui reikalingų specialistų trūkumą. Ši problema Lietuvoje yra ypač aktuali, nes pastaraisiais metais inžinerinės specialybės mūsų šalyje nesusilaukė deramo dėmesio ir jaunų žmonių susidomėjimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos industrija, pasak E. Maladausko, pritrauks vis daugiau investicijų ir sukurs vis daugiau patrauklių darbo vietų. Taip pat daugės ir su šia sritimi savo ateitį siejančių jaunuolių. Anot Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovo, šiuo metu sektoriui labiausiai trūksta techninių žinių turinčių inžinerinių profesijų atstovų.

Tūkstančiai ateities darbų jau čia – investuojama į ateities profesionalus

Europos Žaliajame susitarime numatyti siekiai reiškia, kad nuo valstybių gebėjimo ugdyti ir pritraukti žaliajam sektoriui reikalingas kompetencijas reikšmingai priklausys šalių konkurencingumas. Todėl svarbu rūpintis, kad jauni žmonės atrastų energetikos sritį. Kaip pastebi ir bendrovės „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė, reikiamų specialistų trūkumas yra vienas iš atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą pristabdančių veiksnių. Tačiau specialistams, pasirinkusiems energetikos sritis ar inžinerijos studijas, atsiveria didžiulės gerai apmokamo darbo galimybės.

„Šis iššūkis drauge yra ir galimybė. Atsiverčiančios karjeros galimybės yra artimai susijusios ir su jaunosios kartos vertybėmis. Moksleiviai, studentai pradeda suprasti jų vertę ir svarbą. Visgi neretai dar trūksta suvokimo, kad prie šių tikslų įgyvendinimo galima prisidėti labai konkrečiais darbais – rinktis profesinį kelią, susijusį su energetika. Dėl to praėjusiais metais su #EnergySmartSTART programa pradėjome pažindinti Lietuvos moksleivius ir studentus su šiuolaikine energetikos sritimi, karjeros galimybėmis, skatinti šiam sektoriui svarbių specialybių pasirinkimą“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.

Galimybių netrūksta

B. Petikonis-Šabanienė pažymi, kad šiuolaikinė energetika, įskaitant vėjo jėgainių sektorių, yra paremta pažangiomis technologijomis ir inovacijomis. Būtent jos turės lemiamą vaidmenį siekiant klimato neutralumo ir stabdant žmonių sukeltą klimato kaitą. Pavyzdžiui, šiuo metu daug dirbama su efektyvių vėjo ir saulės jėgainių sugeneruotos energijos akumuliavimo ir saugojimo sprendimų vystymu.

„Darbas žaliosios energetikos srityje leidžia tiesiogiai prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Tai ne tik prasminga ir įdomi veikla, tačiau ir suteikia plačias augimo ir tobulėjimo galimybes. Be to, energija žmonėms bus visuomet reikalinga, todėl šios srities profesijos, nepriklausomai nuo to, kokios tendencijos ir mados vyrauja darbo ir specialybių rinkoje, išliks paklausios ir ateityje“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.

„Eurostat“ duomenimis, aplinkosaugos ekonomikai, įskaitant žaliosios energetikos sektorių, 2020 m. Europos Sąjungoje teko 5,1 mln. darbo vietų, sugeneruota apie 828 mlrd. eurų pajamų. Žaliosios ekonomikos įdarbinimo ir sukurtos vertės rodikliai Europos Sąjungoje auga sparčiau nei bendrai visos ekonomikos.

21 balandžio 2023

Užtikrintas finansavimas „Moray West“ jūrinio vėjo parkui

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kurią valdo „Ignitis grupė“, praneša, kad „Moray West“ jūrinio vėjo parko projektui, esančiam Škotijos Moray įlankoje, užtikrintas 2 mlrd. svarų sterlingų vertės finansavimas.

Projektą valdo „Ocean Winds“, pagal bendradarbiavimo susitarimą ENGIE ir „EDP Renewables“ valdoma įmonė, skirta jūrinio vėjo projektų plėtrai, ir „Ignitis renewables“, valdanti 5 proc. akcijų paketą.

„Nors ir esame „Moray West“ projekto mažumos akcininkai, „Ignitis grupei“, o kartu ir „Ignitis renewables“, tai leidžia įgauti jūrinio vėjo energetikos vystymo patirties ir vertingų žinių iš kitų šalių. Šios žinios ir patirtis bus naudojami jūrinio vėjo projektų plėtrai Lietuvoje“, – teigė Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas ir pridėjo, kad „Ignitis renewables“ kartu su „Ocean Winds“ šiuo metu ruošiasi Lietuvos pirmojo jūrinio vėjo parko aukcionui.

Finansavimo užtikrinimas leis „Moray West“ jūrinio vėjo projektui užtikrinti likusius tiekimo grandinės elementus bei 2023 m. prasidėjusių jūrinio vėjo parko statybos darbų įgyvendinimą. „Moray West“ projekto numatoma instaliuota galia siekia 882 megavatus (MW). Parke bus pastatyta 60 14,7 MW galios vėjo turbinų, kurias tieks „Siemens Gamesa Renewable Energy“.

„Moray West“ jūrinio vėjo parko pajamų modelis daugiausiai sudarytas iš ilgalaikių elektros energijos pardavimo sutarčių su verslo klientais (angl. corporate power purchase agreements, CPPA). Tokios sutartys buvo pasirašytos dėl daugiau nei 50 proc. projekto planuojamos pagaminti energijos. Be to, trečdaliui planuojamos pagaminti energijos užtikrinta ilgalaikė indeksuojama kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD) paramos schema.

Projektas turėtų pradėti veiklą visu pajėgumu 2025 m. ir gamins tiek energijos, kiek užtektų trečdaliui Lietuvos.

Daugiau informacijos – moraywest.com.

20 balandžio 2023

„Ignitis renewables“ skirs paramą energetikos kryptį pasirinkusių studentų stipendijoms Latvijoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, siekdama skatinti strateginėms energetikos verslo kryptims svarbių studijų krypčių patrauklumą ir populiarumą Latvijoje, šiemet teiks 30 tūkst. eurų dydžio paramą energetikos srities magistro studijų studentų stipendijoms. Skirdama šią paramą, bendrovė Latvijos studentams pristato jau antrus metus Lietuvoje sėkmingai veikiančią programą #EnergySmartSTART, kuri yra skirta ne tik studentams, bet ir visiems, kurie domisi energetikos tema.

Atsinaujinanti energija įgalina kurti energetiškai sumanų pasaulį. „Ignitis Renewables“ veiklos tikslas – užtikrinti žaliosios generacijos proveržį regione. Šis proveržis kritiškai svarbus įgyvendinant bendrovės misiją mažinti klimato kaitą, tausoti aplinką ir užtikrinti regiono energetinį saugumą.

„Vystydami žaliuosius energijos gamybos šaltinius, didiname energetinę nepriklausomybę, skatiname atsinaujinančių išteklių naudojimą, tačiau visos šios veiklos reikalauja kompetencijų, kurių šiandien trūksta ne tik Lietuvoje ar Latvijoje, bet visoje Europoje. Todėl raginame jaunimą rinktis energetiką ir drauge prisidėti sprendžiant klimato kaitos sukeltas problemas bei siekti darnios plėtros tikslų“, – dalyvaudama vėjo energetikos konferencijoje Rygoje teigė Božena Petikonis-Šabanienė, „Ignitis renewables“ personalo vadovė.

„Ignitis renewables“ Lietuvoje valdo keturis vėjo elektrinių parkus, dar du parkai veikia Lenkijoje ir Estijoje. Šiuo metu taip pat vystomi nauji vėjo elektrinių projektai Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. „Latvija yra viena iš mūsų namų rinkų, kurioje „Ignitis renewables“ aktyviai plečia savo veiklą ir mato didžiules augimo perspektyvas, tačiau tam reikės jaunosios kartos specialistų. Perspektyvios studijos – sėkmingos karjeros pradžia, o finansinė parama skiriama studentų stipendijoms užtikrina dar palankesnes sąlygas siekti geriausių rezultatų“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ personalo vadovė.

„Ignitis renewables“ palaikoma programa #EnergySmartSTART yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis.

Tarptautinės konferencijos metu „Ignitis renewables“ atstovai išreiškė simbolinį įsipareigojimą Latvijos studentams, kurie renkasi energijos inžinerijos arba elektros inžinerijos krypčių studijas. „Tikimės, kad tai tik pradžia, o ši parama stipendijų skyrimui paskatins ir kitas Latvijoje veikiančias energetikos įmones investuoti į naujos kartos energetikos ekspertus“ – sakė B. Petikonis-Šabanienė.

18 balandžio 2023

„Ignitis renewables“ plėtrai Latvijoje vadovaus B. Lāce

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri yra „Ignitis grupės“ dalis, toliau plečiasi Latvijoje. Prie augančios komandos prisijungia ilgametę verslo plėtros patirtį turinti Baiba Lāce, kuri nuo balandžio 19 d. eis „Ignitis renewables“ Latvijos vadovės pareigas. Pirminė Latvijoje veikiančios vadovės užduotis – įgyvendinti atsinaujinančios energetikos verslo plėtros strategiją vietinėje rinkoje.

„Latvija yra viena iš mūsų namų rinkų, kurioje „Ignitis renewables“ aktyviai plečia savo veiklą ir mato didžiules augimo perspektyvas. Trečdalis mūsų vystomų projektų yra Latvijoje. Natūralu, kad siekdami didžiulės plėtros norime burti stiprią vietos profesionalų komandą“, – teigia „Ignitis renewables“ generalinis direktorius Thierry Aelens.

Per artimiausius metus Latvijoje „Ignitis renewables“ planuoja investuoti apie 700 mln. eurų. Daugiausia – vėjo ir saulės energijos gamyboje. Tikimasi, kad būsimi saulės ir vėjo parkai gamybą pradės nuo 2025 metų.

„Šiais laikais kaip niekada anksčiau yra aišku, jog turime pagaminti gerokai daugiau žaliosios energijos. Tikime, kad Latvija turi stiprų potencialą ir darysiu viską, kad savo įgūdžiais ir patirtimi galėčiau prasmingai prisidėti prie efektyvaus bendrovės darbo ir naujų projektų vystymo savo šalyje“, – sako naujoji Latvijos vadovė.

B. Lāce yra sukaupusi ilgametę patirtį verslo plėtros ir strategijos formavime, iki šiol ėjo valdybos narės ir administracijos direktorės pareigas atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonėje „Grindplast“, anksčiau dirbo kurjerių pristatymo ir transporto logistikos paslaugos įmonės „Teikas Pasts“ generaline direktore.

Naujoji Latvijos vadovė bus atsakinga už atskirą įmonės filialą, turės įgaliojimus plėsti veiklą pagal bendrovės strategiją ir vadovauti vietos specialistams. Žaliosios energetikos projektai planuojami daugeliui metų į priekį, todėl vienodai svarbu bus vystyti ir įgyvendinant plyno lauko investicinius saulės ar vėjo elektrinių projektus, ir populiarinant žaliosios energetikos idėjas visuomenėje.

„Ignitis renewables“ Lietuvoje valdo keturis vėjo elektrinių parkus, dar du parkai veikia Lenkijoje ir Estijoje, o šiuo metu bendrovė vysto dar apie 400 megavatų (MW) galios atsinaujinančių energijos išteklių projektus. Šiuo metu taip pat vystomi nauji vėjo elektrinių projektai Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą pasiekti 4 GW dydžio instaliuotus žaliosios gamybos pajėgumus Baltijos jūros regione iki 2030 metų.

7 vasario 2023

Išrinkta naujos kadencijos „Ignitis renewables“ valdyba

Šiandien ketverių metų kadenciją pradeda naujai išrinkta tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ valdyba.

„Ignitis renewables“ valdyba sudaroma iš trijų narių: dviejų bendrovės akcininko deleguotų atstovų ir vieno nepriklausomo valdybos nario. Naują sudėtį 2023 m. vasario 7 d. patvirtino bendrovės akcininkas – „Ignitis grupė“.

Naujai išrinktoje valdyboje finansų bei verslo plėtros (M&A) sritį kuruos akcininko atstovas Jonas Rimavičius, „Ignitis grupės“ valdybos narys ir grupės finansų vadovas. J. Rimavičius yra strateginio lygmens finansų profesionalas, turintis darbo patirties įmonių kolegialiuose organuose, tarptautiniuose kapitalo pritraukimo bei investiciniuose projektuose.

Už strateginio valdymo ir komercijos sritį atsakingas akcininko atstovas Vidmantas Salietis, „Ignitis grupės“ valdybos narys ir grupės komercinių veiklų vadovas. V. Salietis – daugiau nei dešimtmečio aukščiausio lygio vadovo darbo patirtį turintis energetikos sektoriaus profesionalas.

Nepriklausomas narys Peter Overgaard kuruos atsinaujinančios energetikos ir inžinerijos sritį. P. Overgaard yra plačią tarptautinę patirtį sukaupęs verslo plėtros, energetikos technologijų ir projektų valdymo profesionalas, tarptautinės energetikos sprendimų įmonės „Danstoker Group“ vadovas. Anksčiau užėmė vadovaujančias pareigas tokiose įmonėse kaip „Siemens Gamesa Renewable Energy“ ir „Aalborg Engineering“.

„Ignitis renewables“ valdo atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei yra atsakinga už efektyvų veikiančių vėjo jėgainių darbą, statomų parkų priežiūrą ir naujų vystymą. Vykdydama naujus energijos gamybos iš vėjo ir saulės projektus, bendrovė įgyvendina strateginį visos „Ignitis grupės“ siekį didinti žaliosios gamybos portfelį.

28 lapkričio 2022

Prie „Ignitis renewables“ jungiasi dar daugiau energetikos specialistų

Tarptautinė žaliosios energijos bendrovė „Ignitis renewables“ toliau plečiasi ir pritraukia dar daugiau tarptautinę patirtį turinčių energetikos ekspertų – vyriausiasis inžinierius Duncanas Barkeris, turintis daugiau nei 15 metų patirtį, pradeda dirbti vyriausiuoju technologijų vadovu (CTO) pagrindinėje bendrovės būstinėje Vilniuje.

„Man tikra garbė prisijungti prie puikios kvalifikuotų ir entuziastingų specialistų komandos ir bendradarbiauti plečiant atsinaujinančiosios energetikos projektus visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šis regionas turi didžiulį atsinaujinančiosios energijos potencialą, o mano, kaip CTO, tikslas – siekti, kad „Ignitis renewables“ šį potencialą realizuotų techniškai patikimai ir ekonomiškai efektyviai. Mano uždavinys – panaudoti savo patirtį, kad į „Ignitis renewables“ plėtojamus projektus būtų perkelta geriausia tarptautinė praktika“, – sako Duncanas Barkeris.

„Ignitis renewables” komanda toliau plečiasi, o mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau tarptautinių energetikos specialistų, kad galėtume pasiekti pagrindinį tikslą – iki 2030 m. įrengti 4 GW žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumų. Džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė Duncanas, kuris turi daug patirties tarptautinių projektų vystymo ir atsinaujinančiųjų išteklių technologijų srityje, ir kuris padės mums sparčiau siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako „Ignitis renewables“ generalinis direktorius Thierry Aelensas.

D. Barkeris į „Ignitis renewables“ atneša pasaulinės patirties, susijusios su įvairiais energetikos sektoriaus projektais ir technologijomis. Tai – vandenilio, sausumos ir vėjo jūroje, saulės energijos, biomasės jėgainių, biodujų, energijos iš atliekų, biokuro gamybos, hidroenergijos, geoterminės energijos, dujomis kūrenamos energijos, anglies dioksido surinkimo panaudojimo ir saugojimo (CCUS) ir aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) technologijomis.

Nuo 2022 metų pradžios „Ignitis renewables“ komanda padidėjo daugiau nei dukart – nuo 31 iki 71 darbuotojo. Šiuo metu bendrovė aktyviai samdo dar daugiau energetikos specialistų: inžinierių, aplinkosaugos ir leidimų išdavimo projektų vadovų, verslo plėtros vadovų ir daug kitų.

25 lapkričio 2022

„Ignitis grupė“ įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Plungės rajone

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl bendrovės, vystančios vėjo jėgainių parką Lietuvoje, 100 % akcijų įsigijimo. Šio vėjo jėgainių parko, kurio bendra instaliuota galia sieks iki 218 MW, investicijos sudarys apie 300 mln. Eur.

„Šiuo sandoriu mes dar labiau plečiame projektų portfelį namų rinkoje Lietuvoje bei didiname savo žaliosios gamybos pajėgumus, sparčiau judėdami link pagrindinio Grupės iškelto tikslo – iki 2030 metų pasiekti 4 GW instaliuotos žaliosios gamybos galios“, – sako Thierry Aelens, „Ignitis renewables“ vadovas.

Parką vystanti bendrovė jau yra pradėjusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, projektas yra ankstyvoje vystymo stadijoje. Planuojama, kad parko komercinės veiklos pradžia bus 2026-2030 metais.

Įgyvendinus šį projektą, „Ignitis Grupės“ žaliosios elektros energijos gamybos projektų portfelis siekia 4,8 GW, iš kurių 1,2 GW yra eksploatuojami, o 3,5 GW – statomi arba plėtojami pajėgumai. Iš visų statomų ir plėtojamų žaliosios energijos pajėgumų apie 2,2 GW yra Lietuvoje.

30 rugsėjo 2022

„Ignitis grupė“ įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Lenkijoje

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables” pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Turbinas naujajam vėjo jėgainių parkui tieks ilgametis „Ignitis Renewables” partneris, tarptautinis vėjo jėgainių komponentų gamintojas „Nordex”. Preliminari bendra investicijų suma, įskaitant projekto įsigijimą ir statybos darbus, sieks apie 240 mln. eurų. Naujasis vėjo jėgainių parkas veiks rinkos sąlygomis. Be to, Silezija 2 yra šalia kito „Ignitis renewables“ statomo vėjo parko Silezija 1, kas įgalina sinergiją tarp šių projektų. Planuojama, kad šie parkai bus hibridiniai.

„Projektu Silezija 2 mes dar labiau stipriname savo pozicijas kaimyninių valstybių rinkose ir dar sparčiau priartėjame prie „Ignitis grupės“ strategijoje numatyto tikslo 2030 metais pasiekti 4 GW instaliuotos žaliosios gamybos galios. Esu dėkingas mūsų Lietuvos ir Lenkijos kolegoms už dar vieną užbaigtą reikšmingą visai Grupei sandorį“, – sako Thierry Aelens, „Ignitis renewables“ generalinis direktorius.

Akcijų įsigijimo sandorio užbaigimas, apie kurį „Ignitis grupė“ neinformuos atskirai, numatytas artimiausiomis dienomis. Vystomo vėjo jėgainių parko įsigijimas yra reikšmingas žingsnis įgyvendinant „Ignitis grupės“ siekį nuosekliai didinti Žaliosios gamybos projektų portfelį ir 2030 m. pasiekti 4 GW instaliuotą Žaliosios gamybos galią, kaip numatyta strategijoje.

„Ignitis grupė“ šiuo metu valdo 1,2 GW Žaliosios gamybos pajėgumus. Planuojamų Žaliosios gamybos projektų portfelis kartu su Silezija 2 projektu siekia apie 2,5 GW. Iš jų absoliuti dauguma – 1,8 GW yra Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad investicijos užsienyje nėra daromos investicijų Lietuvoje sąskaita. Priešingai, šios investicijos padeda užsienyje uždirbti pelno, kuris po to gali būti panaudotas tolesnei plėtrai arba pervesti šį pelną dividendų pavidalu į Lietuvos biudžetą, įgauti projektų vystymo patirties, kurią po to pritaikome Lietuvoje. Nuo 2018 m. iki šių metų vidurio „Ignitis Grupės“ investicijos Lietuvoje siekė apie 1,4 mlrd. eurų, o užsienyje – apie 140 mln. eurų.

20 rugsėjo 2022

„Ignitis renewables“ pradeda bendradarbiavimą su „Södra Group“

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir Švedijos kapitalo tarptautinė miškų pramonės įmonių grupė „Södra Group“ pasirašė ilgalaikės žemės nuomos vėjo jėgainių parkui Latvijoje sutartį. Šia sutartimi „Ignitis renewables“ ir „Södra Group“ oficialiai pradeda bendradarbiavimą, taip dar labiau sustiprindama pozicijas kaimyninės valstybės rinkoje.

„Vėjo jėgainės teikia atsinaujinančią energiją, kuri aprūpina energija namus ir įmones visame pasaulyje. Vėjo energija padeda sumažinti elektros energijos kainas regione, mažinti anglies dvideginio poveikį ir kovoti su klimato kaita. Latvija yra strategiškai svarbi „Ignitis renewables“ rinka, kurioje mes matome labai didelį potencialą. Latvijoje jau plėtojame beveik 500 MW galingumo projektus ir siekiame toliau didinti savo projektų portfelį“, – sako „Ignitis renewables Latvija“ vadovė Erika Ščiogoleva.

„Vėjo jėgainės yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, neišskiriantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar kitų teršalų. Todėl didžiuojamės, kad esame dalimi projekto, kuris prisideda prie tvaresnio pasaulio kūrimo. Esame įsitikinę, kad mūsų bendradarbiavimas jau artimiausiu metu duos puikių rezultatų“, – sako Larsas-Georgas Hedlundas, „Södra Latvija“ vykdantysis direktorius. 

Pasak „Ignitis renewables“ vadovų, naujasis parkas Latvijoje darys teigiamą įtaką elektros energijos kainos mažėjimui visame regione. Svarbu pažymėti, kad „Ignitis renewables“ investicijos kitų šalių rinkose nedaro įtakos elektros energijos kainoms namų rinkoje, tačiau uždirba pelną, kuris dividendų pavidalu grįžta į Lietuvą.

„Södra“ buvo įkurta 1938 metais ir yra didžiausia miškų savininkų asociacija Švedijoje, kuriai priklauso 53 000 miško savininkų. Be to, „Södra“ yra tarptautinė miškų pramonės grupė, kurioje dirba 31 000 darbuotojų. Visuose „Södra“ veiksmuose derinami gamybos efektyvumas ir gamtos apsauga. „Södra“ naudoja kiekvieną medžio dalį ir gamina medienos produktus, celiuliozę popieriui ir tekstilei bei žaliąją energiją. „Södra“ yra pirmaujanti pasaulyje rinkos celiuliozės gamintoja, jai taip pat priklauso viena didžiausių lentpjūvių Europoje. Užmegzdama vertę kuriančius ryšius ir laikydamasi ilgalaikio požiūrio, „Södra“ yra tvarios miškininkystės ateities lyderė.

18 rugpjūčio 2022

„Ignitis renewables“ – Vėjo jėgainių jūroje forumo narė

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tapo Pasaulinio vėjo jėgainių jūroje forumo (angl. World Forum Offshore Wind (WFO)) nare. WFO yra vienintelė organizacija, šimtu procentų orientuota į vėjo jūroje projektų skatinimą tarptautiniu mastu. Ji registruota kaip ne pelno siekianti organizacija Vokietijoje, turinti biurus Hamburge, Tokijuje, Taipėjuje ir Niujorke. WFO nariai atstovauja visai vėjo jūroje energijos vertės grandinei, įskaitant komunalinių paslaugų įmones, gamintojus, paslaugų įmones ir kitas ne pelno siekiančias organizacijas.  

Unikalus pasaulinis WFO tinklas palengvina prieigą prie vyriausybinių ir tarptautinių forumų, siekiant atverti naujas vėjo jėgainių jūroje projektų rinkas ir skatinti tolimesnį šio sektoriaus augimą. Organizacija buvo įsteigta 2018 metais ir šiuo metu turi 93 narius.  

Kitąmet “Ignitis renewables” planuoja dalyvauti pirmajame Lietuvos istorijoje vėjo jėgainių Baltijos jūroje statybos konkurse. Narystė WFO leidžia, ruošiantis konkursui, dar labiau išplėsti potencialių partnerių ir tiekėjų ratą, naudotis įvairia su vėjo jėgainių jūroje projektais susijusia informacija, ženkliai padidinti „Ignitis renewables” prekinio ženklo matomumą bei dalyvauti panašius projektus vykdančių rinkos dalyvių renginiuose visame pasaulyje.

27 liepos 2022

Lenkijoje prasideda antrojo „Ignitis renewables“ vėjo jėgainių parko statybos

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ skelbia apie dar vieną reikšmingą projektų Lenkijoje įgyvendinimą – pasirašytą rangos sutartį ir pradėtą statybą naujojo vėjo jėgainių parko Žemutinės Silezijos vaivadijoje, Pietvakarių Lenkijoje. Šio parko galia sieks 50 MW, o bendra investicijų į projektą suma – apie 70 mln. Eur. Vėjo jėgainių parkas pirmąją elektros energiją pradės gaminti 2023 m. IV ketvirtį, o numatoma gamyba apie 122 GWh per metus.

Lenkijoje „Ignitis renewables“ jau valdo vėjo jėgainių parką Pomeranijoje, kurio bendra galia siekia 94 MW, ir plėtoja 80 MW saulės jėgainių portfelį bei 150 MW galios plyno laiko investicijų projektus.

„Naujasis parkas Lenkijoje prisidės prie „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos portfelio ir darys teigiamą įtaką elektros energijos kainos mažėjimui visame regione. Svarbu pažymėti, kad „Ignitis renewables“ investicijos kitų šalių rinkose nedaro įtakos elektros energijos kainoms namų rinkoje Lietuvoje, tačiau uždirba pelną, kuris dividendų pavidalu grįžta į Lietuvą“, – sako „Ignitis renewables“ generalinis direktorius Thierry Aelens. Pasak T. Aelens, projekto numatyta bendra nuosavybės grąža atitinka anksčiau komunikuotų tokio tipo projektų ir Grupės siektinos grąžos rėžį, t.y. aukštą vienaženklį – žemą dviženklį.

Naujojo vėjo jėgainių parko statybas vykdys didelę sausumos vėjo parkų projektų patirtį turinti tarptautinė bendrovė „CJR Renewables“. Šis rangovas statė ir praėjusių metų pabaigoje Pomeranijoje pradėjusį veikti 94 MW vėjo jėgainių parką, kuris yra vienas didžiausių Lenkijoje ir pirmasis tokio pobūdžio „Ignitis grupės“ projektas šioje šalyje.

„CJR Renewables“ Bakovo kaime įsikursiančiame parke sumontuos 14 tarptautinės turbinų gamintojos „Nordex“ 3,6 MW vėjo turbinų, taip pat bus atsakinga už visus pagrindinius inžinerinius ir statybos darbus. Darbų grafikas apima daugiau nei vienerių metų laikotarpį. „CJR Renewables“ šiuo metu taip pat stato sausumos vėjo jėgainių parkus Peru, Kolumbijoje ir Portugalijoje.

„Su šiuo projektu dar labiau stipriname savo pozicijas Lenkijoje, taip pat prisidedame prie „Ignitis grupės“ tikslo užtikrinti geriausius atsinaujinančios energetikos projektų rezultatus. Pasitikėjimu ir įsipareigojimais grįstus santykius, kurie tęsiasi daugybę metų, galima sukurti tik veikiant kartu“, – sako Bartosz Sobolewski, „CJR Renewables“ regiono vadovas.

„Ignitis renewables“ Lietuvoje priklauso keturi veikiantys vėjo elektrinių parkai, dar po vieną bendrovės parką veikia Lenkijoje ir Estijoje. Visas „Ignitis grupės“ vystomų, statomų ir eksploatuojamų žaliosios gamybos objektų portfelis siekia 1,4 GW.

14 liepos 2022

„Ignitis grupė“ užsitikrino 252 MW pajungimą prie elektros perdavimo tinklo saulės elektrinių parkui Lietuvoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ užsitikrino prijungimo galią elektros perdavimo tinkle 252 MW instaliuotos galios saulės elektrinių parkui Jonavos rajone. Preliminariu vertinimu, investicijos į šį projektą sieks iki 200 mln. eurų.

2022 m. liepos 13 d. „Ignitis renewables“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables projektai“ pasirašė ketinimų protokolą su elektros perdavimo sistemos operatore Litgrid AB, kurio pagrindu elektros perdavimo tinkle rezervuojama prijungimo galia 252 MW instaliuotos galios saulės elektrinei.

„Rezervuota galia būsimai saulės elektrinei yra svarbus visos „Ignitis renewables“ komandos pasiekimas ir reikšmingas etapas, Grupei toliau įgyvendinant ambicingą žaliosios gamybos portfelio plėtrą. Šis projektas svarbus ir tuo, kad tai didžiausias iki šiol mūsų vystomas plyno lauko investicijos (angl. greenfield) projektas užsitikrinęs pajungimo į elektros perdavimo tinklą galią. Be to, šioje teritorijoje ateityje matome papildomą plėtros potencialą. Galimybė gaminti elektros energiją iš skirtingų atsinaujinančios energijos šaltinių didina šalies energetinę nepriklausomybę, padeda spręsti klimato kaitos iššūkius bei siekti darnios plėtros tikslų“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Planuojama, kad saulės elektrinių parkas bus pastatytas ir pradės tiekti elektrą iki 2025 metų. Parkas turėtų veikti rinkos sąlygomis.

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji atsakinga už sausumos ir jūrų vėjo elektrinių, saulės elektrinių, biomasės ir atliekų vertimo energija projektų vystymą bei tolesnį valdymą. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą pasiekti 4 GW dydžio instaliuotus žaliosios gamybos pajėgumus iki 2030 m. Grupės bendras sausumos vėjo ir saulės plyno lauko investicijų portfelis siekia apie 650 MW.

13 birželio 2022

Aiškėja dar vieno „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parko kontūrai

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ statomame vėjo elektrinių parke Mažeikių rajone – reikšmingas darbų etapas. Į statybvietę vežami svarbiausi komponentai būsimam parkui –  vėjo elektrinių turbinos, rotoriai (sukamosios turbinų dalys) bei ilgiausi komponentai – 72 metrų ilgio apie 21 tonos svorio vėjo elektrinių mentės. Šį mėnesį prasideda šių komponentų montavimas – dar viena svarbi viso statybų proceso dalis. Tam naudojamas 174 metrų aukščio bokštinis kranas. Menčių nukrovimo ir montavimo darbus atliekantis kranas buvo specialiai pristatytas iš Kroatijos.

Įspūdingo dydžio 14-os vėjo elektrinių komponentai iš Klaipėdos uosto vežami į statybų aikštelę naktimis, taip siekiant kuo mažiau trikdyti eismą Klaipėdos mieste ir rajone. Ši logistikos operacija buvo rengiama ir derinama gerokai iš anksto, joje dalyvauja kelios kompanijos: komponentų gamintojos, tarptautinės bendrovės „Nordex Lithuania“ atstovai, Lenkijos logistikos bendrovės „Navigator“ bei lenkų įmonės „Fulmenn“ specialistai, krovos darbus uoste atlieka UAB Klaipėdos konteinerių terminalas.

„Visų vėjo jėgainių komponentų pristatymo procesas dar tebevyksta ir lygiagrečiai rangovas jau pradeda montuoti pirmąsias vėjo jėgaines statybos vietoje“, – vykdomus darbus komentuoja „Ignitis renewables“ Atsinaujinančios energetikos vadovas Lietuvai Giedrius Meškelė.

„Ignitis renewables“ statomame parke iš viso statoma 14 vėjo elektrinių, kurių bendra instaliuota galia sieks 63 MW. Mažeikių vėjo elektrinių parkas statomas įgyvendinant strateginį „Ignitis grupės“ tikslą per artimiausius aštuonerius metus ženkliai – iki 4 GW – išplėsti savo žaliosios gamybos portfelį.

Mažeikių rajone, Juodeikėlių ir Palūšės kaimų apylinkėse vėjo elektrines planuojama įrengti ir išbandyti iki šių metų pabaigos, o elektrinių pagamintą žaliąją energiją pradėti tiekti vartotojams jau nuo kitų metų. Bendra planuojamų investicijų į elektrinių parką suma – daugiau nei 80 mln. eurų.

„Ignitis renewables“ Lietuvoje priklauso keturi veikiantys vėjo elektrinių parkai, kurių bendra galia siekia 58 MW. Dar vienas 18 MW vėjo elektrinių parkas veikia Estijoje, pernai pirmąją elektrą pagamino ir didžiausias grupei priklausantis 94 MW galios Pomeranijos vėjo elektrinių parkas Lenkijoje. Grupė pernai taip pat pasirašė sąlygines trijų vėjo parkų Latvijoje įsigijimo sutartis. Šių parkų bendra galia siekia apie 160 MW.

7 birželio 2022

„Ignitis renewables“ kuria pirmąjį Lietuvoje hibridinį saulės ir vėjo parką

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ valdoma „Vėjo gūsis“ Tauragės rajone pradeda plėtoti saulės elektrinių parką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus šalia veikiančio vėjo jėgainių parko.  

Pasak „Ignitis renewables“ vadovo Thierry Aelens, projektas atveria didesnes galimybes efektyviau išnaudoti bendrovės valdomą infrastruktūrą ir žemę. „Tauragės rajone jau daugiau nei 10 metų sėkmingai veikia 10 MW galios vėjo elektrinių parkas, o dabar įsikurs dar ir saulės elektrinių parkas. Šis pirmasis „Ignitis grupės“ istorijoje saulės ir vėjo hibridinis parkas neabejotinai prisidės prie grupės tikslo dar labiau plėsti žaliosios gamybos apimtis“, – sako T. Aelens. 

Planuojamos įrengti saulės elektrinės galia sieks 22 MW. Šios galios pakaks aprūpinti elektros energija apie 13 tūkstančių Lietuvos namų ūkių. Planuojama, kad saulės elektrinė pradės veikti iki 2024 metų.

„Ignitis renewables“ Lietuvoje valdo keturis vėjo elektrinių parkus, dar du parkai veikia Lenkijoje ir Estijoje. Šiuo metu taip pat vystomi nauji vėjo elektrinių projektai Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.

30 gegužės 2022

Stiprinama „Ignitis renewables“ vadovų komanda

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovų komanda dar labiau stiprėja – prie jos jungiasi nauji profesionalai tiek iš užsienio, tiek ir iš kitų „Ignitis grupės“ Lietuvos įmonių.

Sausumos ir jūrinio vėjo energetikos projektams „Ignitis renewables“ vadovaus daugiau nei 15 metų patirtį šioje srityje sukaupęs Gary Bills. Žaliosios energetikos profesionalas iš Jungtinės Karalystės puikiai išmano tokių projektų vystymo specifiką ir geba megzti verslo santykius, kurie garantuoja ilgalaikę partnerystę ir verslo augimą.

„Džiugu, kad prie mūsų tarptautinės vėjo energetikos ekspertų komandos jungiasi vis daugiau profesionalų. G. Bills kompetencijos labai reikalingos pasiekti pagrindiniam „Ignitis grupės“ strateginiam tikslui – iki 2030 metų turėti 4 GW instaliuotos žaliosios gamybos galios. Plečiamės toliau ir tęsiame paieškas specialistų, kurie prisidės prie jau istorine vadinamos energetikos sektoriaus transformacijos“, – sako Thierry Aelens, „Ignitis renewables“ generalinis direktorius.

Pastaruosius kelerius metus G. Bills dirbo projektų direktoriumi Maroke, Ganoje, Japonijoje, Azijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, Švedijoje, JAV, Ukrainoje, Argentinoje ir Meksikoje. G. Bills yra dirbęs vienoje didžiausių pasaulyje vėjo turbinų gamintojų „Nordex“, šešerius metus vertėsi konsultacine veikla atsinaujinančios energetikos klausimais. 

„Ignitis renewables“ G. Bills nuo gegužės 30 d. užims Sausumos ir jūrinio vėjo parkų vystymo vadovo poziciją ir bus atsakingas už pasirengimą kitąmet vykstančiam Lietuvos vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektui, kurio maksimali instaliuota galia sieks 700 MW, taip pat už naujų sausumos ir jūrinio vėjo projektų paiešką ir vystymą. 

„Baltijos šalys turi didelį neišnaudotą potencialą, kurį galima panaudoti naujiems žaliosios gamybos projektams. Mano vaidmuo bus užtikrinti, kad „Ignitis“ priimtų iššūkius plėtoti šiuos projektus ir įdarbinti potencialą. Tikiu, kad su komanda pasieksime puikių rezultatų, kuriais galėsime visi kartu didžiuotis“, – sako Gary Bills. 

Nuo birželio 9 d. prie „Ignitis renewables“ jungiasi ir ilgametę profesinę patirtį turintis finansų ekspertas Augustas Dragūnas, kuris pastaruosius šešerius metus ėjo ESO (AB „Energijos skirstymo operatorius“) Finansų ir administravimo tarnybos direktoriaus bei valdybos nario pareigas. Tuo tarpu ilgametis „Ignitis renewables“ finansų vadovas Laurynas Jocys birželio 9 d. pradeda eiti tos pačios bendrovės Komercijos vadovo pareigas. 

„Ignitis grupėje“ A. Dragūnas dirba nuo 2013 metų. Per savo karjerą grupėje A. Dragūnas dalyvavo Grupės vertės grandinės išgryninimo programoje, jungiant gamtinių dujų tiekimo verslus ir perleidžiant elektros visuomeninio tiekimo veiklą, taip pat organizavo šimtamilijonines investicijas sektoriuje ir jų finansavimą. Prieš prisijungdamas prie grupės, A. Dragūnas dirbo Ernst & Young Baltic, Deloitte Lietuva bei Finasta banke. 

L. Jocys yra dirbęs KPMG, „Western Union“, pastaruosius trejus metus buvo atsakingas už „Ignitis renewables“ strateginę plėtrą, investicijas į naujus projektus, biudžeto sudarymą, finansavimą, mokesčių, atitikties ir atskaitomybės funkcijas.

Kovą tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ pradėjo vadovauti naujasis generalinis direktorius Thierry Aelens. Jis yra sukaupęs unikalią patirtį vėjo energetikos projektuose ir tiesiogiai prisidėjęs prie daugiau nei 5 000 MW galios atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimo. T. Aelensas turi aukščiausio lygio vadovavimo, verslo vystymo, inžinerijos bei vėjo energetikos parkų statybos patirties.  

Daugiau