Žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse

Vasaros saulėgrįžos dieną, birželio 21-ąją, Klaipėdos Danės skvere klaipėdiečius ir miesto svečius suburs „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – ambicingas tvarumo festivalis, išaugęs iš nuo 2021 m. uostamiestyje vykusios tradicinės „Tvarios ateities kūrėjų laboratorijos“. Šį išskirtinį projektą, kurio tikslas – ne tik šviesti, bet ir realiai įtraukti visuomenę į tvarios ateities kūrimą, bendromis jėgomis organizuoja Lietuvos jūrų muziejus ir tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.

Naujasis festivalis išsiskirs tuo, kad čia nebus abstrakčių pamąstymų apie globalinį atšilimą ar besaikį vartojimą. Vietoje to, lankytojai bus kviečiami tiesiogiai susipažinti su inovatyviais, jau egzistuojančiais sprendimais, kurie padeda mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ir perdirbti bei atrasti žaliosios energijos privalumus kasdienybėje.

„Puikia pajūrio tradicija tapusi „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ šiemet įgauna papildomą vardą – „Savos bangos“. Ir naują jėgą, nes prie jos jungiasi bendrovė „Ignitis renewables“. Pasitelkę geriausias šalies patirtis laboratorijoje po atviru dangumi ieškosime ir, esu tikra, surasime atsakymus, kaip būti energetiškai sumaniems ir tvariems. Mokysimės iš tų, kurie geba kurti naujus dalykus be poveikio gamtai, o gamtos teikiamą neišsemiamą energiją, pavyzdžiui, jūros vėjo panaudoti inovacijoms“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

„Savos bangos“ programa įspūdinga – nuo edukacijų ir interaktyvių demonstracijų iki meninio turinio. Festivalis prasidės Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“ – provokuojančia diskusiją apie plastiko taršą vandenynuose. Šis „Savų bangų“ atidarymo akcentu tapsiantis spektaklis nuo pat premjeros 2022 m. yra tapęs tikru teatro hitu.

Visą dieną taip pat veiks tradicinė klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių pamėgta „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – specializuota erdvė, kurioje savo inovacijas, atradimus ir pasiūlymus pristatys pirmaujančios Lietuvos mokslo institucijos, žaliosios energetikos įmonės ir aplinkosaugos organizacijos. Šios erdvės lankytojai turės progą susipažinti su inovacijomis, kurias kuria Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos universiteto STEAM centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos Jūrų muziejus ir kiti.

Visą dieną taip pat vyks įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurioms rūpi Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimas, edukacinė mugė, interaktyvios pažintinės veiklos su mokslo įstaigomis bei menininkų ir bendruomenės kūrybinės dirbtuvės. Jose specialaus meninio objekto kūrimą koordinuos profesionalūs menininkai iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto, tačiau jo bendraautoriais taps visi renginio lankytojai. Šis tvaraus meno kūrinys bus simbolinis suvenyras, primenantis, kad ateities kūrimas prasideda nuo paprastų veiksmų.

Festivalio svečiai galės dalyvauti ir „Ekoprotmūšyje“, kuriame reikės atsakyti į įvairius įdomius klausimus apie ekologiją, tvarumą ir žaliąsias technologijas. Dalyviai galės prisijungti prie protmūšio naudodami QR kodus ir mobiliuosius telefonus, o nugalėtojų lauks specialūs tvarūs prizai.

Pasisemti žinių kvies diskusija „Kas yra tikrasis tvarumas“, kurioje įvairių sričių profesionalai – nuo mados ir meno iki ekologijos ir technologijų verslo – aptars dažniausius tvarumo mitus ir realias galimybes gyventi sočiai, gražiai ir tvariai. Diskusija bus orientuota į praktinius sprendimus ir realius iššūkius.

Pavakare festivalio svečių lauks netikėta ir šmaikšti programos dalis – specialiai festivaliui sukurta „K2 Comedy“ klubo komikų programa, kurioje žinomi Lietuvos komikai su humoru žvelgs į Baltijos jūros reikšmę Lietuvai, ekologiją ir mūsų įpročius.

Ir galiausiai, po dalyvių apdovanojimo ceremonijos, festivalis pasieks kulminaciją su ypatingu muzikiniu pasirodymu – violončelininkų grupė „Voiceless“ atliks specialiai šiam renginiui aranžuotą M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Šis pasirodymas simboliškai sujungs M. K. Čiurlionio metus, jūros tematiką ir šiuolaikinį požiūrį į klasiką.

„Savos bangos“ – tai ne vienos dienos šventė, o ilgalaikė iniciatyva, kuri kvies gyventojus, organizacijas ir įmones prisidėti prie tvarios ateities kūrimo savo kasdieniais pasirinkimais ir veiksmais. Festivalis yra atviras visiems – tiek žmonėms, besidomintiems ekologija, tiek tiems, kurie tiesiog ieško įdomių ir prasmingų veiklų savaitgalį.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ užbaigė didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse vėjo energetikos projektų – Kelmės vėjo parko – pirmąjį etapą. Kelmės vėjo parkas I, kurio galia siekia 114 megavatų (MW), sėkmingai pasiekė komercinės veiklos pradžią. 

„Kelmės vėjo parkas I yra didžiausias iki šiol įgyvendintas „Ignitis renewables“ vėjo energetikos projektas Lietuvoje. Tai yra vienas iš kertinių projektų, leidžiančių mums tvirtai judėti link pagrindinio tikslo – iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotos žaliosios gamybos galios portfelį. Šis etapas žymi ne tik augančią vietinę elektros gamybą, bet ir tvaresnės, saugesnės energetikos sistemos kūrimą šalyje ir visame regione“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Kelmės vėjo parkas I – tai pirmasis iš dviejų etapų didžiausiame šiuo metu statomų sausumos vėjo energetikos projektų Baltijos šalyse. Vėjo parko pirmame etape įrengta 16 „Nordex“ N163/6.X modelio vėjo elektrinių. Projektas įgyvendinamas laikantis aukščiausių aplinkosaugos, sveikatos ir saugos standartų. 

Šiuo metu baigiamas statyti ir antrasis Kelmės vėjo parko etapas, kurį užbaigus, bendra abiejų etapų galia pasieks 314 MW. Užbaigus abu etapus, parkas per metus pagamins tiek elektros energijos, kiek pakaktų aprūpinti apie 250 tūkst. namų ūkių. Bendros investicijos, įskaitant įsigijimo kainą ir statybos išlaidas, į Kelmės vėjo parką turėtų siekti apie 550 mln. eurų. 

Tai – reikšmingas indėlis siekiant strateginio „Ignitis grupės“ tikslo: sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą Baltijos šalyse bei kitose prioritetinėse rinkose. 

Jau du dešimtmečius vėjo energetika yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis. Per šį laiką vėjo parkai tapo švarios energijos šaltiniu, o jų vystytojai – ilgalaikiais bendruomenių partneriais, prisidedančiais prie socialinės ir ekonominės gerovės. Šalia įsikūrę vėjo parkai vietos gyventojams atveria naujas galimybes – atsiranda nauji būdai gerinti gyvenimo kokybę, kurti geresnę aplinką bei stiprinti ryšius. Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ aktyviai siekia kurti šviesią kaimynystę su vietos gyventojais, prie kurių gyvenviečių statomi vėjo parkai, skirdama jiems finansinę paramą bei prisidėdama prie socialinės gerovės.

„Bendruomenės, šalia kurių veikia mūsų vėjo parkai, yra mūsų ilgamečiai partneriai, o joms teikiamas palaikymas yra daugiau nei finansinė parama. Kai šalia atsiranda vėjo parkas, jis gali tapti ne tik elektros energijos šaltiniu, bet ir galimybe bendruomenėms įgyvendinti savo idėjas: atnaujinti kelius ir apšvietimą, kurti naujus bendruomenės namus, įrengti sporto aikšteles, organizuoti kultūrinius renginius. Per pastaruosius metus mes matome, kaip vėjo energetika keičia bendruomenių gyvenimą – šiandien tai ne tik apie elektrą, bet ir apie geresnes gyvenimo sąlygas vietos gyventojams“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Ką gauna bendruomenės, kurios gyvena šalia vėjo parkų?

Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių vėjo parkai tapo ne tik elektros gamybos, bet ir teigiamų pokyčių simboliu. Iki šiol vietos bendruomenėms jau paskirstyta daugiau nei 900 tūkst. eurų siekianti parama, skirta svarbiems projektams. Šias lėšas bendruomenės panaudojo viešajai infrastruktūrai, kultūrai ir švietimui. 2024 m. skirta lėšų suma buvo dvigubai didesnė nei ankstesniais metais, o tai atspindi ne tik augančią bendradarbiavimo apimtį, bet ir besiplečiantį vėjo elektrinių sektorių.

Remiami projektai yra įvairūs ir atliepia skirtingus bendruomenių poreikius. Pavyzdžiui, Vydmantų gimnazijoje Kretingos rajone finansuota lauko klasė–kupolas, o Butkiškės kaime Kelmės rajone – bendruomenės susibūrimo erdvės atnaujinimas, kur gyventojai gali ne tik leisti laiką kartu, bet ir dalyvauti edukacinėse veiklose. „Ignitis renewables“ parama bendruomenėms apima ne vien infrastruktūros gerinimą ar erdvių kūrimą – ji prisideda ir prie kultūrinio paveldo išsaugojimo. Finansinė parama leis įgyvendinti unikalų projektą – išleisti knygą apie Pikelių miestelio istoriją. Ilgus metus kaupta medžiaga bus sutvarkyta ir publikuota, taip užtikrinant, kad svarbios žinios apie miestelio praeitį išliktų ateities kartoms.

„Vietos gyventojai mato apčiuopiamus pokyčius – naujus šaligatvius, atnaujintą apšvietimą ar bendruomenės renginius, jie žino, kad šis gerbūvis atsiranda dėka vėjo parko kaimynystės“, – dalijasi E. Musteikytė.

Ilgalaikė partnerystė: daugiau nei finansinė pagalba

Bendrovė siekia ilgalaikio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, investuodama į socialinės įtraukties projektus. Itin reikšmingi projektai – bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir infrastruktūros gerinimas. Taip pat ir jų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia. Mažeikių rajone esanti Pikelių bendruomenė dalį paramos panaudojo bendruomenės namų pritaikymui lankytojams su judėjimo negalia. Bendruomenės centrai tampa atviresni ir patogesni visiems gyventojams – diegiamos patogesnės erdvės, gerinama infrastruktūra ir užtikrinamas fizinis prieinamumas. Tuo metu Jurbarko rajone esanti Rotulių bendruomenė parama skirta ir šildymo sistemos bendruomenės namuose įrengimui, kad vietos gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas visus metus. Tai ypač svarbu žiemos sezonu, kai šiltos ir jaukios patalpos leidžia organizuoti renginius, užsiėmimus vaikams bei senjorams.

Dėmesys bendruomenėms apima ne tik infrastruktūros gerinimą, bet ir socialinių ryšių bei kultūrinės ir tautinės savimonės stiprinimą. „Ignitis renewables“ remia edukacines programas, skatina vietos jaunimo iniciatyvas bei

prisideda prie kultūrinių renginių organizavimo. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filiale remiamos kultūrinės, edukacines ir sportinės veiklos, kuriose bendruomenės nariai gali lavinti savo įgūdžius. Tauragės rajono Lauksargių bendruomenė gautą paramą investavo į tautinių kostiumų pirkimą ir taip puoselės kultūrą bei džiugins bendruomenės narius.

Kasmetinė parama – pozityvūs ilgalaikiai pokyčiai

Kiekvienais metais bendruomenės gali teikti paraišką paramai gauti, todėl pokyčiai nesibaigia vienu projektu. Nuolatinė parama leidžia vietos gyventojams ir jų bendruomenėms patiems spręsti, kur ir kaip investuoti gautas lėšas.

„Vietos žmonės geriausiai žino, kas jų bendruomenei svarbiausia. Todėl skatiname juos teikti projektų idėjas, kurios atneštų ilgalaikę naudą. Tai gali būti ir mokyklų modernizavimas, ir nauji laisvalaikio centrai, ir bendruomeniniai renginiai, kurie suvienija žmones“, – teigia „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė E. Musteikytė.

Toks požiūris į bendruomenių vystymą tampa pavyzdžiu visai Lietuvai. Kai atsinaujinanti energetika dera su socialine atsakomybe, laimi visi – tiek vietos gyventojai, tiek visa šalis, kuri juda tvaresnės ir stipresnės ateities link. Kiekvienas projektas tampa tvirtu pamatu, ant kurio auga ne tik infrastruktūra, bet ir žmonių pasitikėjimas, atsakomybė bei bendruomeniškumas. Bendruomenės, kuriose žmonės turi galimybę dalyvauti ir priimti sprendimus, tampa ne tik savarankiškesnės, bet ir tvaresnės, o tai yra kertinis akmuo, siekiant stipresnės šalies.untry. 

Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis. Remiantis naujausiais tyrimais, Lietuvoje vėjo elektrinės jau dabar gamina reikšmingą dalį elektros energijos ir turi didelį potencialą ateityje. 

„Lietuva turi visas galimybes tapti vėjo energetikos lydere regione. Sparčiai auganti vėjo elektrinių plėtra rodo, kad atsinaujinanti energetika ne tik didina elektros gamybos apimtis, bet ir stiprina šalies ekonominį bei geopolitinį saugumą. Matome aiškią tendenciją, kad Lietuvoje vėjo energetika sparčiai vystosi ir tampa pagrindiniu žaliosios elektros energijos gamybos šaltiniu. Tai – svarbus žingsnis šalies energetinės nepriklausomybės link“, – teigia tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių eksploatacijos valdymo vadovas Virginijus Jagela. 

Kaip keičiasi Lietuvos elektros gamyba? 

Pastaraisiais metais Lietuvoje atsinaujinančios energetikos sektorius augo itin sparčiai, o vėjo elektrinės tapo svarbiausiu šio augimo varikliu. Lyginant 2023 ir 2024 m., vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo 1,38 karto, o tai – reikšmingas pokytis siekiant mažesnės priklausomybės nuo iškastinio kuro. 

„Atsinaujinančių išteklių elektrinės per 2024 m. pagamino 35 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesniais metais. Lyginant su kitomis Europos šalimis, šiuo aspektu Lietuva lenkia daugelį regiono kaimynių. Visgi, būtent vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino daugiausiai elektros – net 46 proc. arba 27 proc. viso suvartojimo. Pagal šią dalį, elektros gamyboje mes priartėjame prie tokių šalių kaip Vokietija ar Nyderlandai. Tokie duomenys aiškiai parodo, kad Lietuva turi potencialą tapti vėjo energetikos lydere Baltijos regione“, – pasakoja „Ignitis renewables“ ekspertas V. Jegela. 

Viena iš stipriausių šio sektoriaus augimo varomųjų jėgų yra nuoseklios investicijos į naujus vėjo parkus ir inovatyvius sprendimus, leidžiančius efektyviau išnaudoti šį atsinaujinančios energijos šaltinį. Per metus – 513 megavatų (MW) naujų vėjo elektrinių. Bendra Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. 

Planuojama, kad artimiausiais metais vėjo elektrinių pagaminamos elektros kiekis dar labiau augs, nes šiuo metu statomi dideli vėjo elektrinių parkai, vienas iš jų – Kelmės rajone „Ignitis renewables“ statomas didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas. 

Kelmės vėjo elektrinių parke, vienos vėjo elektrinės galia siekia iki 7 MW. Tai didžiausios ir galingiausios bendrovės statomos vėjo elektrinės. Veikiant maksimaliu pajėgumu, vienas tokios elektrinės menčių apsisukimas pagamina tiek elektros energijos, kad jos pakanka aprūpinti vieną namų ūkį elektra visą dieną. Kitaip tariant, viena vėjo jėgainė per metus gali elektra aprūpinti 8 tūkst. namų ūkių. Baigus statybas, 300 MW galios Kelmės parko pagaminama energija galės aprūpinti net 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai. 

Svarbu pastebėti, kad elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje yra efektyvesnė bei pastovesnė nei naudojant vėją sausumoje, nes atviroje jūroje nėra kliūčių, galinčių slopinti vėjo srautą. Vėjo elektrinės iškeltos į didelį aukštį jūroje gali išnaudoti greitesnį ir stabilesnį vėją, įprastą tokiai aplinkai. Todėl jos gali gaminti elektros energiją net 90 proc. laiko – net tuo metu, kai krante nebūna vėjuota. „Ignitis renewables“ Baltijos jūroje vystomas 700 MW „Curonian Nord“ vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Toks kiekis galėtų užtikrinti net apie ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Vėjo energija dabar reikalinga labiau nei bet kada anksčiau 

Vėjo energetika yra ne tik švari, bet ir strategiškai svarbi Lietuvai, siekiant energetinės nepriklausomybės. Pastarųjų metų geopolitiniai iššūkiai parodė, kad, kuo daugiau elektros energijos gaminame patys, tuo mažiau esame priklausomi nuo išorinių tiekėjų ir kainų svyravimų. Vėjo elektrinės veikia be iškastinio kuro, neskleidžia teršalų ir mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos, todėl tampa svarbiausiu vietiniu elektros gamybos šaltiniu. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, kovo 6 d. tarp 13 ir 14 val., kai saulės ir vėjo elektrinių momentinė gamyba viršijo 1,4 gigavato (GW), elektros energijos kainos buvo itin mažos – 13 val. jos siekė 0,59 Eur/MWh, o iki 14 val. nukrito net iki 0,27 Eur/MWh. Tokie skaičiai įrodo, kad atsinaujinančių išteklių teikiama energija padeda išlaikyti konkurencingas elektros kainas. 

Lietuva turi išskirtines sąlygas plėsti vėjo energetiką tiek sausumoje, tiek Baltijos jūroje. Ateinančiais metais vėjo energetikos plėtra tik stiprės, užtikrindama stabilesnes elektros kainas ir didesnį šalies energetinį ir ekonominį saugumą. 

Investicijos į vėjo energetiką skatina ne tik technologinę pažangą, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina vietos ekonomiką ir leidžia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ilgainiui tai padės Lietuvai pasiekti klimato neutralumą ir užtikrins žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.​ 

Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia. Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje. Šalies energetinę nepriklausomybę stiprina žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomi didelio masto vėjo parkai. 

„Pastarieji 20 metų, o ypač paskutinis penkmetis, parodė, kad Lietuva yra pajėgi pirmauti atsinaujinančiosios energijos srityje. Tai, kas kadaise buvo laikoma ambicingu eksperimentu, tapo mūsų energetinės nepriklausomybės kertiniu akmeniu. Toliau investuojame į vėjo energetikos plėtrą ir spartiname technologinius pokyčius, nes tai ne tik galimybė mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, bet ir strateginis sprendimas, leidžiantis kurti naujas darbo vietas, skatinti inovacijas bei užtikrinti konkurencingą elektros kainą šalies gyventojams ir verslui“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Vėjo elektrinių svarba šalies energetiniam saugumui 

Vėjo energetikos kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje statyti ryžosi Kaišiadorių vyskupija. 2004 m. Kretingos rajone pastatyta 600 kilovatų (kW) galingumo elektrinė buvo Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupijos investicija. Skeptikai teigė, kad Lietuva yra per maža šalis efektyviam vėjo energijos naudojimui ir kad tokie projektai nebus ekonomiškai naudingi. Laikui bėgant, su kiekvienu nauju vėjo parku, buvo įrodyta, kad ši energijos rūšis ne tik draugiška aplinkai, bet ir strategiškai naudinga visai valstybei. 

Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo energijos importo, tačiau geopolitiniai iššūkiai, ypač neišprovokuota ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą, aiškiai parodė, kad energetinis savarankiškumas nėra vien ekonomikos klausimas – tai nacionalinio saugumo garantas. Europos Sąjungos REPowerEU planas, priimtas kaip atsakas į energetikos krizę, aiškiai įvardija būtinybę plėtoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių tiekėjų. Lietuva jau dabar yra tarp šalių, kurios greičiausiai įgyvendina šias priemones, o vėjo energetika tapo pagrindiniu valstybės energetinės nepriklausomybės ramsčiu.

„Pastaraisiais metais mūsų šalis reikšmingai didino vietinę elektros gamybą iš vėjo elektrinių. Per 2024 m. Lietuvoje buvo prijungta rekordinė apie 500 megavatų (MW) sausumos vėjo elektrinių galia. Tai ženkliai prisidėjo prie vietinių energijos gamybos išteklių augimo. Dėl šių investicijų 2024 m. vėjo elektrinės pagamino daugiausiai vietinės elektros energijos Lietuvoje, jų pagaminta elektros energija padengė net 27 proc. viso šalies elektros energijos suvartojimo – pagal šį rodiklį esame tarp lyderių Europoje“ , – teigia G. Meškelė. 

Papildomas didelis postūmis įvyko pastaraisiais metais, kai Kelmėje „Ignitis renewables“ pradėjo statyti didžiausią sausumos vėjo parką Baltijos šalyse. Jau iškilo 44 vėjo elektrinės, o bendra parko galia siekia 300 MW. Tai reikšmingas žingsnis link visiškos energetinės nepriklausomybės, kadangi šis parkas vienas pats galės pagaminti tiek elektros energijos per metus, kiek pakanka maždaug 250 tūkst. namų ūkių.

Technologinė pažanga 

Būtent vėjo energijos sektoriaus plėtra padeda Lietuvai tapti viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sausumos vėjo elektrinių galią. 2024 m. šalis kartu su Rumunija pirmavo pagal galingiausias įrengtas sausumos vėjo elektrines – jų vidutinė galia siekė 6,3 MW. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sparčiai plečia vėjo energetikos pajėgumus, bet ir naudoja moderniausias technologijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti vėjo resursus. 

Be to, diegiamos naujos technologijos padeda saugoti laukinę gamtą: „Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, „Ignitis renewables“ Lietuvoje diegia inovatyviausią paukščių apsaugos technologiją. Ši sistema naudoja radarus ir dirbtinio intelekto algoritmus ir leidžia realiu laiku stebėti paukščių migracijos kelius ir, prireikus, laikinai stabdyti vėjo elektrinių veiklą. Tai pirmoji tokio tipo technologija Lietuvoje, kuri padės išlaikyti pusiausvyrą tarp žaliosios energijos gamybos ir gamtos apsaugos”, – pasakoja G. Meškelė. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį dėl atsinaujinančios energetikos projekto „Nord Wind Park“, vystomo Pasvalio rajone, 100 proc. akcijų įsigijimo. Hibridinį parką sudaro 200 megavatų (MW) vėjo parkas, 50 MW saulės parkas ir 20 MW (80 MWh) elektros energijos kaupiklių sistema. 

„Mes kryptingai investuojame, siekdami savo ilgalaikio tikslo – iki 2030 m. įrengti 4–5 gigavatus (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų. Prioritetą teikiame technologijoms, kurios gali užtikrinti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Anot jo, hibridinis parkas sudarytas iš kelių technologijų. Jį sudaro vėjo parkas ir papildo saulės parkas bei elektros energijos kaupiklių sistema. „Elektros energijos kaupikliai įgalina energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimą, prisideda prie paklausos ir pasiūlos valdymo, tinklo patikimumo didinimo ir mažina poreikį taikyti gamybos ribojimus“, – pabrėžia G. Meškelė. 

Planuojama, kad artimiausiu metu projektas užsitikrins prijungimą prie tinklo. 

Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.

2024 m. tapo reikšmingų pokyčių laikotarpiu Europos energetikos sektoriui. Europos Komisijos duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse pirmą kartą istorijoje aplenkė generaciją iš iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad iš atsinaujinančių šaltinių Europa pernai pasigamino 30 proc. elektros energijos, iškastiniam kurui teko 27 procentai.

Pagrindinis atsinaujinantis elektros gamybos šaltinis Europoje yra vėjas ir nors daugiau energijos kol kas generuojama sausumos vėjo elektrinėse, panašu, kad vis daugiau prieigą prie jūros turinčių šalių gręžiasi į vandens pusę.

Pavyzdžiui, Europos vėjo energetikos įmonių asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Europos šalių vyriausybės surengė aukcionų dėl 19,7 gigavatų (GW) naujų vėjo elektrinių. Sausumoje numatoma įdiegti 6,5 GW galios, o jūrose dvigubai daugiau – 13,2 GW.

Šie skaičiai, leidžiantys prognozuoti, kaip ateityje bus gaminama elektros energija, rodo akivaizdžius sparčius pokyčius. Pavyzdžiui, dar pernai Europoje buvo įdiegta 15 GW naujų vėjo energijos pajėgumų, iš kurių jūrinio vėjo energija sudarė 2,3 GW. Jūrinio vėjo elektrinės pasižymi didesniu efektyvumu ir stabilumu nei įrengtos sausumoje, tad priėjimą prie jūrinės energetikos turinčios šalys siekia tai išnaudoti.

Europos didžiųjų veiksmai

Į jūros vėjo teikiamas elektros energijos gamybos galimybes ypač aktyviai dairosi šalys, istoriškai ilgai buvusios priklausomos nuo iškastinio kurio.

Pavyzdžiui, pernai šioje srityje didžiulę pažangą padarė Vokietija, įrengdama 0,7 GW naujų pajėgumų. Tai daugiau nei dvigubai viršija ankstesnių metų rezultatus. Prie šios plėtros reikšmingai prisidėjo tokie nauji projektai kaip „Baltic Eagle“ Baltijoje ir „Gode Wind“ Šiaurės jūroje. Bendras Vokietijos jūrinio vėjo generacijos pajėgumas dabar siekia 9,2 GW, tenkindamas žymią dalį šalies elektros poreikių.

Jungtinė Karalystė taip pat imasi reikšmingų pokyčių. Ši valstybė pernai uždarė paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę, veikusią nuo 1967 m., be to, sparčiai mažėja ir šalies priklausomybė nuo gamtinių dujų. 

Praėjusiais metais vėjo energija tapo didžiausiu Jungtinės Karalystės energijos šaltiniu, užtikrinusiu 29 proc. visos šalies elektros energijos, o prognozės rodo, kad šiemet tam tikrais laikotarpiais elektros gamybai nebebus naudojamos ir dujos.

Jungtinės Karalystės planai taip pat rodo posūkį elektros energijos gamybos jūroje link. Pernai šalies vyriausybė surengė aukcionusdėl 5,3 GW naujų elektros gamybos pajėgumų jūroje ir tik dėl 990 megavatų (MW) sausumoje.

Prognozės žada milžinišką proveržį

Europoje šiuo metu iš viso instaliuota jūrinių vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia 35 GW, tačiau Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 110 GW, o iki 2050 m. – net 320 GW.

Kanados rinkos tyrimų bendrovė „Precedence Research“ skaičiuoja, kad dar 2023 m. Europos jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vertė siekė 8,58 mlrd. JAV dolerių, tačiau iki 2034 m. ji išaugs iki 56,3 mlrd. JAV dolerių.

„Akivaizdu, kad jūrinio vėjo energetika tampa kertiniu akmeniu žaliojoje Europos transformacijoje. Ši technologija ne tik padeda mažinti anglies dioksido (CO2), emisijas, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina energetinį saugumą bei užtikrina stabilesnį energijos tiekimą“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pastaraisiais metais taip pat išgyvena didelį proveržį, o vėjas ir saulė jau generuoja apie du trečdalius visos šalyje pagaminamos elektros energijos. „Vis dėlto Baltijos jūroje turime milžinišką neišsenkančios ir švarios energijos šaltinį, kurį privalome išnaudoti ir žengti ta kryptimi, kurios laikosi visa Europa“, – pažymi P. Kalmantas. 

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens nusprendė nuo 2025 m. kovo 30 d. atsistatydinti iš įmonės vadovo pareigų. T. Aelens pasitraukia dėl asmeninių priežasčių ir siekdamas karjeros galimybių arčiau namų. Naujo vadovo atranka bus skelbiama nedelsiant. 

Siekiant užtikrinti sklandų darbų perdavimą ir veiklos tęstinumą, nuo 2025 m. kovo 31 d. laikinai einančio pareigas vadovo poziciją užims Gary Bills. Jis nuo 2022 m. eina „Ignitis renewables“ saulės ir vėjo elektrinių vadovo pareigas ir yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį atsinaujinančios energetikos srityje. Jis vadovavo atsinaujinančios energetikos projektams nuo jų vystymo pradžios iki išmontavimo, įskaitant projektų vystymui ir statyboms sausumoje ir jūroje. 

„Turime ambicingą tikslą išvystyti savo žaliųjų pajėgumų segmentą. Iš viso siekiame išvystyti 4–5 gigavatų (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m. T. Aelens subūrė tarptautinę patirtį turinčių profesionalų komandą ir pasidalino savo giliomis žiniomis su „Ignitis renewables“. Dėkojame jam už jo didžiulį indėlį ir linkime kuo didesnės sėkmės ateityje“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

„Man buvo garbė ir malonumas vadovauti „Ignitis renewables“. Čia sutikau ambicingą komandą, kuri pasiryžusi nuosekliai didinti žaliuosius pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei užtikrinti regiono energetinę nepriklausomybę. Didžiuojuosi mūsų bendrais pasiekimais ir neabejoju, kad naujasis vadovas sėkmingai tęs įmonės veiklą“, – dėkodamas už patirtį teigė T. Aelens. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ trečius metus suteikė paramą vietos bendruomenėms, įsikūrusioms netoliese veikiančių ir vystomų vėjo elektrinių parkų. Finansinė parama skirta net 23 bendruomenių projektams Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Šiais metais skirta rekordinė suma – net 561 tūkst. eurų. Per tris metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų.

„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti šviesią kaimynystę su šalia esančiomis bendruomenėmis. Mūsų teikiama parama neapsiriboja tik gerbūvio gerinimu – ji padeda puoselėti kultūrą bei stiprinti vietos gyventojų tarpusavio ryšius bei prisideda prie bendruomenių augimo. Norime padėti mūsų parkų kaimynams susikurti tvirtą pagrindą, ant kurio jie galėtų darniai augti ir klestėti“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Parama statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms

Pirmą kartą finansinė parama skirta šalia „Ignitis renewables“ statomo Kelmės vėjo parko įsikūrusių bendruomenių projektams, jų net aštuoni. Vaiguvos ir Kražių seniūnijose bendruomenės už gautas lėšas planuoja pasigerinti gerbūvį, susitvarkyti, apsišiltinti, įsirengti patalpas bei apšvietimą, organizuoti renginius. Vien tik Kelmės projektų įgyvendinimui skirta paramos suma – 191,8 tūkst. eurų.

Štai asociacija „Butkiškės bendruomenė“ gautas lėšas panaudos bendruomenės namų atnaujinimui – langų keitimui, elektros instaliacijai, lubų grindų, sienų sutvarkymui, šilumos siurbliams bei scenos pakylai įrengti.

„Beveik trejus metus vykdome savo bendruomenės teatro veiklą, todėl iškilo poreikis sukurti erdvę teatro studijai ar laisvalaikiui leisti. Antrasis mūsų bendruomenės namų aukštas buvo neįveiklintas, o dabar ši „Ignitis renewebles“ parama padės išspręsti tokią problemą. Turbūt, jei ne skirtos lėšos, jo taip ir nebūtume remontavę“, – sako asociacijos „Butkiškės bendruomenė“ pirmininkė Kristina Bertašienė.

Bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir pritaikymas žmonėms su negalia

Galimybe atnaujinti bendruomenės namus džiaugiasi ir Jurbarko rajone įsikūrusi Rotulių kaimo bendruomenė. Kaip teigia bendruomenės pirmininkė Viktorija Aranauskienė, gauta parama šildymo įrengimui, padės organizuoti svarbius vietos renginius, užsiėmimus bei burti gyventojus ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu.

„Norime bendruomenės namus atnaujinti, įrengti šildymą, kad juose gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas – rengti Naujųjų metų eglutės įžiebimo šventes, užsiėmimus vaikams ar mezgimo vakarones. Remontuodami bendruomenės centrą taip pat siekiame, kad jis taptų prieinamas žmonėms su negalia“, – pasakoja V. Aranauskienė.

Kita Jurbarko raj. bendruomenė „Jovarų alėja“ už „Ignitis renewables“ paramą jau pasistatė konteinerio tipo bendruomenės namus tad 2024 m. metų paramą (56 tūkst. eurų) skirs šių namų įrengimui bei atidarymo šventei.

Daugiau renginių vienijančių bendruomenes

„Ignitis renewables“ finansinė parama bendruomenėms neapsiriboja vien tik pastatų atnaujinimu, bet ir vienija vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Tauragės rajono asociacijos Lauksargių kaimo bendruomenė „Lauksargiškiai“ gautas lėšas panaudos gerbūvio, reikalingo renginiams, įsigijimui.

„Pas mus vyksta daug renginių, į kuriuos susirenka gausus būrys žmonių. Turime pasistatę lauko sceną, tačiau neturime kur susodinti į renginį susirinkusių gyventojų. Nors seniūnija turi senus suolus, kuriuos renginių metu galima naudoti, tačiau jie nėra labai patogūs atsisėsti senyvo amžiaus žmonėms“, – sako Lauksargių bendruomenės pirmininkė Elvyra Grombergienė.

Vienyti visus aplinkinius gyventojus bei miestelio svečius gautos lėšos padės ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešajai bibliotekai. Gauta parama bus panaudota lauko kupolui įsigyti, kuris, anot vyr. bibliotekininkės Birutės Grybauskienės, pasitarnaus gyventojams net keliais būdais.

„Mūsų vizija – kupolo viduje įkurti informacijos centrą, kuriame galėsime sutelkti informaciją apie visas Klaipėdos rajono įstaigas. Tokiu būdu mūsų miesto svečiams ir vietos gyventojams nebereikės lankytis keliose įstaigose, kad rastų reikiamą informaciją. Be to, kupole organizuosime edukacinius renginius. Greta jo stovės vaikų žaidimų aikštelė, stadionas, bendruomenės daržas, todėl tikiu, kad kupolas taps tikru traukos centru vietos gyventojams“, – sako B. Grybauskienė.

Gautos lėšos padės puoselėti Lietuvos istoriją

„Ignitis renewables“ patvirtinta finansinė parama Mažeikiuose esančiai asociacijai „Kuriame kartu“ padės išleisti knygą apie Pikelius, kuri, anot vadovo Danieliaus Gedučio, prisidės prie miestelio istorijos išsaugojimo.

„Medžiagą apie Pikelius rinkome jau ne vienerius metus, todėl iškilo poreikis sukauptos informacijos nepalikti užmarštyje, o sudėti viską į knygą. Ši mokslinė knyga, kurios autoriai yra profesoriai ir doktorantai, bus įtraukta į archyvą ir pasitarnaus kaip vertingas šaltinis studentams, rašantiems diplominius darbus ar ateitiems kartoms. Šiuo metu ji redaguojama ir bus išleista dar šiais metais“, – sako D. Gedutis.

Vadovas pažymi, kad gautos projekto lėšos taip pat bus skirtos gyvenvietėje atnaujinti trinkelėmis išklotą takelį, vedantį link Vytauto Didžiojo paminklo – itin svarbios bendruomenei susibūrimo vietos. Prie jo gyventojai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, gieda tautines giesmes.

Šviesios kaimynystės su „Ignitis renewables“ trečiuosius metus skaičiuojanti Pikelių gyvenvietė, įmonės paramos dėka, jau įsirengė apšvietimą, išmanųjį suoliuką, atsiremontavo ir įsirengė bendruomenių namus, kur naudoja bendruomenės veikloms bei priima piligrimus.

Bažnyčia, biblioteka, mokykla ir bendruomenė

„Šalia mūsų Kretingos vėjo parko įsikūrusi Vydmantų gyvenvietė yra išties ypatinga. Čia gyvena itin aktyvūs žmonės. Paramai gauti projektus gauname iš parapijos (bažnyčios statyboms), bibliotekos, mokyklos ir bendruomenės. Per tris metus čia įrengtas saule pakraunamas apšvietimas, lauko klasė-kupolas, aptvertas gimnazijos futbolo aikštynas, įrengta lauko scena, o statomai bažnyčiai pastatytas medinis korpusas“, – pasakoja E. Musteikytė.

Pasak Vydmantų bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, Vydmantų bendruomenė yra labai patenkinta „Ignitis renewebles“ iniciatyva. Šiais metais suteikta parama leis įrengti bažnyčios fasadą ir duris. Gautos lėšos bibliotekai leis surengti ir renginių ciklą: du spektaklius, devynias psichologines edukacijas ir dvylika lauko treniruočių. Tokia gausybė iniciatyvų bus naudingos Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyventojams. Gimnazija atsinaujins elektros instaliaciją ir lubas.

Bendruomenei gautos lėšos bus skirtos konteineriui-sandėliui, moduliniam nameliui, lauko baldams ir palapinei, įsigyti. Kadangi bendruomenė neturi savo patalpų, pasak pirmininko Simo Končiaus, gauta parama padės paprasčiau sandėliuoti turimą rekvizitą.

„Svarbu tai, kad mums nereikėjo nieko eiti ir prašyti, prieš kelis metus įmonė pati pasiūlė savo paramos modelį. Džiaugiamės, kad ši partnerystė leidžia mums pritraukti investicijų, kurios pagerins bendruomenės ir gyvenvietės gerovę bei infrastruktūrą“, – mintimis dalinasi Vydmantų bendruomenės pirmininkas S. Končius.

Parama teikiama jau trečius metus

Jau treti metai „Ignitis renewables“ teikia paramą bendruomenėms. 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. 2023 m. paramą gavo dešimt Lietuvos ir šeši projektai Lenkijoje, o bendra paramos suma siekia per 350 tūkst. eurų.

2024 metais finansinės paramos sulaukė bendruomenių, įsikūrusių šalia Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos, Kelmės (Lietuvoje), Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) vėjo elektrinių parkų, Varmės ir Stelpės (Latvijoje) saulės parkų, projektai. Bendra paramos suma trijų šalių bendruomenių projektams siekia per 1,1 mln. eurų.

Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ Kelmės vėjo elektrinių parke pirmieji Lietuvoje įsidiegs pažangias „ProTecBird“ paukščių stebėjimo sistemas. Šios paukščių aptikimo priemonės realiuoju laiku nustatys ir atpažins paukščius atskrendančius prie vėjo elektrinių, šios bus stabdomos ir taip apsaugos paukščius nuo galimų žūčių. Naujosios technologijos ne tik užtikrins paukščių saugumą, bet ir leis elektrinėms veikti efektyviau. Visi įrenginiai planuojama bus įdiegti jau kitų metų pavasarį.

Kaip pabrėžia bendrovės aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių „Ignitis renewables“ tvarumo strategijos tikslų, todėl kaip žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse, bendrovė nuolatos ieško inovatyviausių aplinkosaugos sprendimų savo vystomuose projektuose.

„Nors šiuo metu neturime pareigos šios sistemos diegti jau pastatytoms vėjo elektrinėms, tikime, kad tokie sprendimai būtini siekiant užtikrinti, jog atsinaujinanti energetika darytų kuo mažesnį poveikį gamtai. Vykdydami tyrimus Kelmės vėjo parke pamatėme, kad teritorijoje yra jautrių paukščių rūšių, kurių apsaugai reikia papildomų priemonių, todėl priėmėme sprendimą nelaukti. Tam pasirinkome aukščiausios kokybės technologijas, sukurtas pasaulyje pripažintų gamintojų. Naujos sistemos užtikrins maksimalų efektyvumą ir suderins energijos gamybą su aukščiausiais aplinkosaugos standartais“, – sako L. Žibienė.

Pažangiausios technologijos didžiausiame vėjo parke Baltijos šalyse

Paukščių apsaugos įrenginių sistema bus įrengta Kelmės vėjo parke – didžiausiame tokio tipo projekte Baltijos šalyse. Jame numatyta pastatyti 44 vėjo elektrines, kurių bendra galia sieks apie 300 megavatų (MW). Svarbu tai, kad į projektą įtraukti ir pažangūs aplinkosaugos sprendimai, šiuo atveju technologijos, leidžiančios puoselėti vietos ekosistemą.

Svarbu jog įsidiegus paukščių stebėjimo sistemas, bus galima apsaugoti teritorijoje skraidančias jautrias rūšis, pavyzdžiui, mažąjį erelį rėksnį, nendrinę lingę ar paprastąjį suopį.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas gamtos labui

Kelmės parke bus įrengti 84 vokiečių gamintojo „ProTecBird“ paukščių apsaugos įrenginiai, kurie bus sumontuoti ant 28 vėjo elektrinių, 10 metrų aukštyje virš žemės. Nors parke veiks 44 vėjo elektrinės, šių įrenginių pakaks visai teritorijai padengti.

Sistema naudoja aukštos kokybės kameras ir dirbtinį intelektą, leidžiantį realiu laiku aptikti ir identifikuoti paukščius, nustatyti jų skrydžio kryptį, greitį bei aukštį. Svarbu tai, kad jiems patekus į pavojaus zoną, 300–600 metrų atstumu nuo vėjo elektrinės, sistema stabdys vėjo elektrinę vos per 30 sekundžių. Ši technologija užtikrins, kad jos neveiks tik trumpą laiką, kol praskris paukščiai, todėl bus galima išvengti ilgalaikio veiklos sutrikdymo.

Paukščių stebėsenos technologija atsirado iš pažangių oro gynybos sistemų, kurios iš pradžių buvo skirtos automatiškai aptikti ir sekti bepiločius orlaivius. Integravus sudėtingus dirbtinio intelekto modulius, ji tapo galinga priemone, skirta patikimai nustatyti paukščių rūšis vėjo jėgainėse ir veiksmingai pašalinti susidūrimų su paukščiais riziką.

Vokietijos technologijų bendrovė „ProTecBird“ yra novatoriškų paukščių apsaugos sprendimų pradininkė, sujungusi savo gilias ornitologijos žinias su naujausiomis technologijomis. Ši pažangiausia paukščių stebėjimo sistema yra nepaprastai universali, todėl ją galima taikyti ne tik vėjo elektrinių parkuose, bet ir pramoniniuose objektuose, stadionuose ir oro uostuose, kur ji užtikrina ir paukščių, ir oro eismo saugumą.

„Didžiuojamės, kad „Ignitis renewables“ pasirinko mūsų dirbtinio intelekto valdomą „AVES Wind“ apsaugos sistemą. Mums didelė garbė prisidėti prie Lietuvos energetikos transformacijos ir kartu aktyviai saugoti paukščių rūšis”, – sako Thorstenas Heinzenas, „ProTecBird“ generalinis direktorius.

„Šių priemonių pagalba galėsime nuolatos stebėti paukščius: jų buvimo, skraidymo vietas, taip pat gal net pamatyti ir įvairias, anksčiau nepastebėtas rūšis“, – paukščių stebėsenos įrangos privalumus vardija L. Žibienė. Daugiau apie „ProTecBird“ sistemos veikimą galite sužinoti peržiūrėję vaizdo įrašą.

Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdant dugno tyrimus aptiktas objektas – iš tiesų yra nuskendęs laivas. Tai galutinai patvirtino atlikti papildomi tyrimai. Objektas Baltijos jūros dugne buvo aptiktas tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“. 

Nors iš pradžių buvo spėliota, kad tai gali būti natūralus moreninių uolienų darinys, detalesni nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu atlikti tyrimai išsklaidė visas abejones – jūros dugne iš tiesų guli nuskendęs laivas. 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas guli 38 metrų gylyje. 

„Maždaug 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas jūrinio vėjo energetikos vystymui, detaliai niekuomet nebuvo tirtas, todėl šiuo metu atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai esame įsipareigoję perduoti surinktus duomenis“, – sako jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus Dainius Stepanonis. 

Pasak jo, šiuo metu surinkti duomenys rodo, kad Baltijos jūros dugne aptiktas laivas neturi didelės istorinės vertės, netrukdys vėjo elektrinių projekto vystymui, tačiau mokslininkams šis radinys vis tiek suteikia papildomų žinių apie tai, kokie laivai plaukiojo mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ir kokiems tikslams jie buvo naudojami.

Pagal šiuo metu surinktus duomenis galima nustatyti tik apytikslį laivo amžių, o daugiausia informacijos suteikia korpuso dangos suvirinimo būdas. Bandant nustatyti laivo tipą gali padėti korpuso matmenys ir proporcijos bei vairo menčių tvirtinimo forma. 

Iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Baltijos dugne gulintis laivas veikiausiai buvo pagamintas ne seniau nei XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kadangi tuo metu korpuso dangos virinimas pakeitė metalinio karkaso laivų dengimo kniedėmis technologija. Laivo dydis ir proporcijos panašios į tralerio tipo laivus, kokie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo statomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio. 

Traleriai daugiausia buvo naudojami žvejybai, tačiau jų pagrindu taip pat buvo statomi mokslinių tyrimų, hidrografiniai, civiliniai ir kariniai laivai. Traleriai taip pat buvo naudojami žvalgybinei veiklai. 

Kalbant apie bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo bendruomene, D. Stepanonis pabrėžia, kad perduodama ne tik informacija apie netikėtus radinius, bet ir kita aktuali informacija mokslininkams. „Ignitis renewables“ perduos dalį geotechninių tyrimų metu surinktų jūros dugno grunto mėginių Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Anksčiau skelbta, kad jūros dugno tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. Studijuojant šią teritoriją tyrimų laivas Baltijos jūroje nuplaukė per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų metu gautos įžvalgos dabar padeda projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas. 

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com. 

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje.

„Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau istorinio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena iš jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė.

Per susitikimą su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais bei kitų jūrinių organizacijų atstovais „Ignitis renewables“ pristatė reikalavimus, kurie keliami specialiosios paskirties laivams dirbti jūroje vykdant su jūrinio vėjo elektrinių parko statyba ir aptarnavimu susijusias užduotis nuo statybos laikotarpio pradžios iki parko eksploatacijos ir priežiūros.

Susitikime dalyvavo „Towmar Baltic“, „Limarko group“, „OJ Crew“, „Klasco“, „Boskalis“, „Sima Baltic“ bendrovės, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų organizacijų atstovai. Susitikimo dalyviai sutarė dalintis informacija apie būsimus komercinių tiekėjų konkursus bei kita susijusia aktualia informacija.

Pasak E. Mikalauskienės, nuolatinė informacijos sklaida laivų savininkams padės suprasti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad jų laivai ir įgulos galėtų dalyvauti vėjo elektrinių parko išvystymo bei vėliau parko eksploataciniuose ir priežiūros projektuose. Atkreiptas dėmesys, kad energetikos projektas gali padėti išplėsti specialios paskirties laivų teikiamų paslaugų įvairovę.

Akcentavo bendradarbiavimo svarbą

Susitikime ne kartą buvo akcentuota, kad „Ignitis renewables“ žaliasis tikslas yra iki 2040–2050 m. sukurti nulinės emisijos sistemą. Todėl, atsinaujinančios energijos bendrovė skatina vietinius laivų savininkus apsvarstyti ir investuoti į žaliąsias transporto priemones ir technologijas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariai sutiko, kad investicijos gali atverti galimybes būti tinkamiems ir technologiškai pasiruošusiems dalyvauti komercinės tiekimo grandinės konkursuose. Kartu susitikimo dalyviai pripažino, jog sukurti aplinkai neutralią tiekimo grandinę šiandien atrodo didelis iššūkis.

„Akivaizdu, kad vystant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą būtina kuo aktyviau bendradarbiauti perduodant žinias, patirtį ir technologijas. Žinių mainai atveria galimybes tobulėti: sutelkia darbo jėgos ir įrangos pajėgumus kurti aukštą pridėtinę vertę ir gali užtikrinti ilgalaikį vėjo elektrinių parko konkurencingumą bei plėtrą”, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Pasak G. Kutkos, potencialių projekto partnerių įsitraukimas gali užtikrinti, kad ekonominė nauda, kurią generuoja jūros vėjo projektai, liktų regione ir suteiktų impulsą augti naujam laivybos segmentui – specialios paskirties laivynui ir vietinėms susijusioms pramonės šakoms.

Tuo tarpu „Ignitis renewables“ atstovė akcentavo, kad ne mažiau svarbu, kad bendradarbiavimas su vietiniais verslais, kurie tiektų komponentus ir paslaugas, stiprina tiekimo grandinės atsparumą. „Pastarųjų metų įvykiai moko, kaip svarbu sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių šaltinių ir sugebėti apsisaugoti nuo pasaulinių teikimo grandinių ir logistikos sistemos sutrikimų įtakos“, – teigė E. Mikalauskienė ir pridūrė, kad vietinių paslaugų tiekimas gali ne tik sumažinti transportavimo sąnaudas, bet ir prisidėti prie mažesnio anglies dvideginio pėdsako.

Laukia penkeri aktyvūs metai

Baltijos jūroje vystomas 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parkas turėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą.

Vėjo parkas turėtų užimti apie 120 kvadratinių kilometrų teritorijos Baltijos jūroje, jis bus mažiausiai 37 km nutolęs nuo Lietuvos pakrantės ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad vėjo parkas jūroje pradės veikti apie 2030 metus.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) stiprina tarpusavio ryšius ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi siekiama sukurti glaudesnį santykį su Lietuvos vietos bendruomenėmis, įsikūrusioms šalia bendrovės veikiančių ar vystomų atsinaujinančios energetikos projektų. Šis susitarimas simbolizuoja ilgalaikį „Ignitis renewables“ įsipareigojimą vietos bendruomenėms ir jų gerovei bei užtikrins, kad informacija apie naudas bendruomenei pasiektų kiekvieną asociacijos narį.

„Ignitis renewables“ jau ilgą laiką aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, organizuodama įvairius renginius, susitikimus teikdama informaciją apie savo veiklą bei prisidėdama prie bendruomenių projektų įgyvendinimo. Pasirašoma sutartis užtikrins dar didesnį bendruomenių įsitraukimą į vykdomas iniciatyvas ir leis plėtoti naujus projektus, kurie atlieptų vietos poreikius ir sustiprintų abipusį pasitikėjimą,

„Mūsų tikslas – darniai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis. Puoselėjame abipusiai naudingas partnerystes, veiklas ir projektus. Per trejus metus mūsų parama Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų.. Norime, šia sėkmingo bendradarbiavimo patirtimi dalintis ir su kitomis bendruomenėmis. Taip pat, kad bendruomenės suprastų kokią naudą jos gauną gyvendamos šalia atsinaujinančios energetikos parkų. Bendradarbiavimas su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga suteiks daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi bei išgirsti bendruomenių poreikius“, – sako bendradarbiavimo sutartį pasirašęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Bendruomenių organizacijos gali daug nuveikti savo krašto labui ekonominės ir psichologinės gerovės, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės bei kitose srityse. Pasak LVBOS vadovės Eglės Juozapavičienės, tokia partnerystė vietos bendruomenėms suteiks galimybes realiai pagerinti gyvenimo kokybę bei kartu stiprinti visuomenės pasitikėjimą.

„Kai žmonės gauna reikiamą informaciją, jie tampa sąmoningesni ir labiau pasitiki sprendimais. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vietos gyventojai galėtų būti aktyvūs sprendimų priėmėjai savo bendruomenėse ir kad informacija apie verslo veiklas bei iniciatyvas pasiektų kiekvieną gyventoją. Ši partnerystė su „Ignitis renewables“ padės sukurti aplinką, kurioje visi bendruomenės nariai galės prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Taip pat, pagal pasirašytą susitarimą, „Ignitis renewables“ ir LVBOS įsipareigoja dalyvauti vieni kitų veiklose, o tai dar labiau įtrauks bendruomenės bei užtikrins informavimo galimybes“, – teigia E. Juozapavičienė.

Sutarties pasirašymas – svarbus žingsnis link tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie Lietuvos vietos bendruomenių stiprinimo. Šis susitarimas ne tik padidins informacijos sklaidą, bet ir leis įgyvendinti iniciatyvas, kurios turės teigiamą poveikį vietos gyventojams ir visai Lietuvai.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Baltijos jūros labui gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos jūros ekosistemoms ilgainiui neabejojama.

Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, savo pristatytame pranešime pažymėjo, šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.

„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi jis teigė, kad tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.

Visos priemonės jau atrastos

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.

„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos krantus skalaujanti jūra turės išgyventi transformaciją ne tik dėl poreikio rūpintis jos švara, bet ir dėl to, kad šis vandens telkinys netrukus taps ypač svarbia energetinės ekosistemos dalimis.

Pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad šis projektas turės būti įgyvendintas užtikrinant maksimalų saugumą ir didžiausią draugiškumą gamtai. „Turime galvoti apie tai, kaip mažiausiai paveikti aplinką vėjo elektrinių parką statant ir vystant, ir apie tai, kaip sukurti dar daugiau naudos“, – teigė D. Maikštėnas.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika jau yra pakankamai brandi, plėtojama ne vieną dešimtmetį, todėl yra sukurta daugybė technologijų, sprendžiančių įvairius aplinkosaugos aspektus, tereikia į jų sprendimą investuoti.

Vietoje tanklaivių – vėjo elektrinių bokštai

Tokiam požiūriui pritarė ir ministras S. Gentvilas, pažymėjęs, kad visuomenės nuogąstavimai dėl galimo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai yra suprantami, tačiau esama priemonių, leidžiančių tą poveikį minimizuoti, o kalbant apie energetikos sektorių reikia žvelgti į platesnį paveikslą, kurį įvertinus aiškėja, kad jūrinio vėjo energetikos projektai yra neišvengiami.

„Kiekvienais metais, pirkdami dujas, naftą ir elektrą, į užsienį išsiunčiame 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 2 tūkst. eurų iš kiekvieno statistinio lietuvio kišenės. Su tinkamu vėjo elektrinių parko projektavimu mes turime galimybę net pagerinti Baltijos jūros situaciją. Tad vietoje tanklaivių turime matyti vėjo elektrines, kurios signalizuotų apie švarią jūrą“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad diskusijos lydėjo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų projektą, tačiau šiandien niekam nebekyla abejonių dėl jo naudos ir reikšmės siekiant energetinės nepriklausomybės ir šalies saugumo.

Įžvelgė nauda ekosistemoms

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera.

Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.

„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.

Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW). Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektų vystymui, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones. Patirtis rodo, kad tinkamai planuojant veiklą, jūrinio vėjo elektrinių parkai gali ne tik gaminti elektros energiją,  bet ir sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. Pastatyti jūrinio vėjo elektrinių parkai gali kurti buveines, suteikiančias priebėgą jūros gyvūnams ir prisidėti prie ekosistemų palaikymo bei atkūrimo.

Prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius pasaulio jūrose nebuvo nei vieno jūrinio vėjo elektrinių parko. Šiandien jūrinio vėjo energetika – tarp dažniausiai minimų, kalbant apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą.

Seklūs vandenys ir stabiliai pučiantis vėjas jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtrai itin palankias sąlygas sukuria ir Baltijos jūroje, o tokius parkus turi Danija, Švedija, Vokietija. Labai stipriai tokioms investicijoms ruošiasi Lenkija, Estija, Suomija, taip pat – ir Lietuva, kurioje tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą.

Apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, kad šis jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik artintų Lietuvą prie energetinės nepriklausomybės ir žaliųjų tikslų, bet ir prisidėtų prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu surengtoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Ilgametė tyrimų patirtis

„Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje dalyvavusi bendrovės aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė priminė, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas ne kur kitur, o Baltijos jūroje. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto.

„Tai buvo labai sėkmingas projektas, įtikinęs tiek politikus, tiek planuotojus ir vystytojus, kad jūrinė energetika – ne raketų mokslas ir yra įgyvendinama ir sėkminga. Be to, kadangi toks parkas buvo pirmasis, jis buvo labai įdomus ir iš aplinkosauginės pusės kaip tyrimų objektas. Tad šiame parke buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – pasakojo A. Lukoševičienė.

Pasak jos, tai reiškia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai ir jų poveikis aplinkai mūsų regione tyrinėjamas jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o per šį laikotarpį sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės.

„Pasak naujausių, visus šiuos 30 metų apibendrinančių tyrimų, jūrinio vėjo elektrinių parkas, kai jau pastatytas, turi minimalų poveikį aplinkai ir tinkamai suplanuotas gali prisidėti prie vietos ekosistemos praturtinimo. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai tarnauja kaip dirbtiniai rifai – moliuskai mielai apkimba tokias konstrukcijas ir formuoja kolonijas, o tai reiškia daugiau vietos moliuskams, kurie ne tik patenka į žuvų ir paukščių valgiaraštį, bet ir filtruoja vandenį“, – pažymėjo „Ignitis renewables“ ekspertė.

Be to, jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, tai reiškia – mažiau laivų, mažiau trikdymo, tad žuvys laikosi tokiose vietose, nes čia saugu. Yra pavyzdžių, kai Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. Ir, žinoma, paskui žuvis atplaukia ir ruoniai, kurie mielai jomis maitinasi. Taigi, ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, šios pritraukia žinduolius – mūsų atveju, ruonius, kurie jomis maitinasi. Turėdamos kur pasislėpti, žuvys gali sulaukti didesnės brandos ir taip prisidėti prie sveikesnių ir gausesnių komercinių žuvų išteklių.

„Ir čia mes kalbame apie sąlygas, kurios pastačius vėjo elektrines susiformuoja natūraliai. Tačiau vystytojai ir patys stengiasi prisidėti prie bioįvairovės būklės gerinimo. Pavyzdžiui, iš kuo natūralesnių ir aplinkai priimtinesnių medžiagų gaminamos ir į dugną nuleidžiamos dirbtinių rifų konstrukcijos siekiant suteikti dar daugiau erdvės moliuskų įsikūrimui. Turime vieną labai kūrybingą pavyzdį iš Australijos, kai į dugną buvo nuleistos skulptūros, kad tarnautų ir kaip turistų – nardytojų – traukos vieta, ir kaip dirbtinis rifas dugno buveinėms. Pasak tyrimų, vidutiniškai viena vėjo elektrinė galėtų tapti namais iki 4 tonų moliuskų“, – skaičiavo A. Lukoševičienė.

Ji taip pat pasakojo, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose greit įsigudrina nuo didesnių žuvų ir ruonių slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti didesnės. Taigi tokių priemonių taikymas gali padėti gausinti ir komercinių žuvų išteklius, kas yra pakankamai aktualu ir Baltijos jūroje, kurioje nerimą kelią mažėjantys menkių išteklių.

A. Lukoševičienė konferencijos „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ auditorijai demonstravo Šiaurės jūroje vykdyto tyrimo rezultatus, kur ruoniams buvo pritvirtinti GPS sekikliai siekiant išsiaiškinti, kaip ruoniai elgiasi jūrinio vėjo elektrinių parke. Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvūnai prisitaiko prie jūrinio vėjo elektrinių ir jas išnaudoja savo naudai. Šiuose vaizduose užfiksuota ruonio medžioklės kelionė, kurią stebint nesunku suprasti, kad gyvūnas ne šiaip plaukioja, o labai tiksliai žino, prie kurių vėjo elektrinių tikimybė pačiupti žuvį yra didžiausia ir pagal tai pasirenka savo maršrutą.

Svarbu atsakingas planavimas

„Taigi, jūrinio vėjo elektrinės gali sugyventi su bioįvairove draugiškoje kaimynystėje, jei viskas atsakingai planuojama ir kruopščiai įgyvendinama. 30 metų patirtis jūrinio vėjo energetikoje yra ir daug, ir mažai. Daug aplinkosauginių poveikių jau pilnai ištirta, kiti – vis dar aktyvus tyrimų objektas. Bet aišku viena – tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir ekosistemų supratimas plečiasi kasdien. Todėl verslo bendradarbiavimas su mokslu ir aplinkosauginėmis institucijomis čia – kertinis faktorius“, – akcentavo „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Pasak jos, siekiant sklandaus jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo, pirmasis ir ypač svarbus žingsnis – visapusis jūrinės teritorijos planavimas ir skirtingų interesų derinimas joje. O jūroje tų interesų – daugybė: turizmas, laivyba, nacionalinis saugumas, komunikacijos, žvejyba ir daugybė kitų. Ir visa tai turi būti planuojama suderintai su aplinkos apsauga.

Tam, kad vystytojai galėtų tinkamai įvertinti savo veiklos sukeliamus poveikius skirtingais veiklos etapais, tinkamai pritaikyti priemones, kaip tų poveikių išvengti ar juos sumažinti iki priimtino lygio, svarbu išsamus poveikio aplinkai vertinimas, poveikio mažinimo priemonių parinkimas ir tinkamas jų įgyvendinimas, o įgyvendinus – stebėjimas, ar jos pakankamai efektyvios, ar jos pasiekia norėto efekto. 

„Baltijos jūra – viena labiausiai žmogaus naudojamų jūrų pasaulyje. Tad toks planavimas – didelė atsakomybė valstybėms. Lietuvoje tas jau padaryta ir būsimi jūrinio vėjo elektrinių parkai bus vystomi valstybės planavimo dokumentais priskirtose teritorijose“, – pažymėjo A. Lukoševičienė.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje ir šioje šalyje stato didžiausias saulės elektrines visose Baltijos šalyse. Pastačiusi saulės parkų projektus Kuldygos, Tukumo ir Bauskės savivaldybėse, bendrovė žaliąja energija galės aprūpinti beveik 200 tūkst. namų ūkių Latvijoje.

„Aktyviai dirbame ties savo projektų Latvijoje statyba ir planuojame jau kitais metais pradėti gaminti ir į tinklą tiekti žaliąją energiją iš Latvijoje esančių saulės elektrinių. Visus savo projektus įgyvendiname sparčiai, tuo pat metu glaudžiai bendradarbiaudami su vietos savivaldybėmis ir administracijomis bei vietos bendruomenėmis, kad sustiprintume visą regioną, kuriame vystome savo projektus“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

„Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai. Bendras šiuose projektuose įrengtų saulės modulių skaičius sieks 389 tūkst., o saulės elektrinių parkai per metus žaliąja energija aprūpins beveik 96 tūkst. namų ūkių. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m. 

Šį rudenį prasidės vieno ambicingiausių Baltijos šalyse saulės projekto – 174 MW galios Tumės saulės parko Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje – statybos darbai. Numatoma, kad Tumės saulės parką sudarys daugiau kaip 282 tūkst. saulės modulių. Tai leis aprūpinti daugiau kaip 85 tūkst. namų ūkių švaria elektros energija. 

„Mūsų saulės projektų Latvijoje dydis išties įspūdingas. Iš viso saulės parkai užims 573 hektarų plotą, kuris prilygsta maždaug 840 futbolo aikščių. Šių didelių projektų, kurie galės aprūpinti tūkstančius namų ūkių švaria elektros energija, statyba rodo mūsų įsipareigojimą siekti ekologiškesnės ir tvaresnės regiono ateities“, – sako B. Lāce. 

„Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje taip pat pabrėžia, kad Tumės saulės elektrinių parke bus įrengta saulės sekimo sistema (sekimo technologija), kuri galės nustatyti saulės kryptį ir automatiškai suktis pagal ją. Ši sistema ypač tinka Latvijos klimato sąlygoms ir leidžia maksimaliai išnaudoti saulės energiją, gerokai padidindama saulės kolektorių efektyvumą net ir esant mažam saulėtumui. Planuojama, kad Tumės saulės elektrinių parkas pradės veikti 2026 m. 

Įgyvendindama šiuos projektus „Ignitis renewables“ atlieka svarbų vaidmenį Latvijos perėjime prie atsinaujinančios energijos ir reikšmingai prisideda prie Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės ir klimato tikslų įgyvendinimo. 

Jau įpratome keliaudami per Lietuvą laukuose matyti besisukančias vėjo elektrines, kurios mūsų šaliai užtikrina vis daugiau žaliosios elektros energijos. Tačiau šį atsinaujinančios energijos šaltinį galima išnaudoti dar efektyviau, statant elektrines jūroje. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto didžiausius vėjo energetikos projektus Lietuvoje ir bendrai Baltijos šalyse bei paaiškina, kodėl būtina gaminti žalią elektros energiją tiek sausumoje, tiek jūroje.

Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje buvo pastatyta 2004 m. Nuo tada ir ypatingai paskutiniu laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energetika mūsų šalyje išgyveno tikrą proveržį. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pasigamino 3,972 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, o tai sudarė 70 proc. visos gamybos. Daugiau nei pusė šio kiekio – 2,524 TWh elektros energijos – buvo pagaminta vėjo elektrinėse.

„Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas sako, kad vėjo energetikos rezultatai Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau šis elektros gamybos būdas gali būti dar efektyvesnis ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės išnaudojant milžinišką Baltijos jūros potencialą.

Potencialus efektyvumas – ženkliai didesnis

Didesnį jūrinio vėjo elektrinių efektyvumą, palyginti su atitikmenimis sausumoje, lemia tai, kad jūroje vėjui kliūčių nesudaro tokie barjerai kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Be to, jūroje vėjas pučia nuolat, net ir tuomet, kai sausumoje atrodo, kad jo visai nėra. Visa tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau.

„Elektros gamyba vėjo parkuose didele dalimi priklauso nuo vėjo stiprumo. Jūroje vėjo potencialas didesnis ir stabilesnis nei sausumoje, todėl joje vėjo elektrinės generuoja elektros energiją ir tais laikotarpiais, kai sausumoje vėjo elektrinės neveikia dėl vėjo stokos“, – sako V. Rimas.

Vėjo elektrinė jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką. Vidutiniai skaičiai, pagrįsti vieno didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų „Ørsted“ jūrinio vėjo elektrinių parkų Šiaurės jūroje duomenimis rodo, jog vėjo elektrinės jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką – apie 91 proc. laiko pakanka vėjo elektros energijos gamybai. Vos tik apie 8 proc. vėjo yra per mažai ir apie 1 proc. yra per daug.

Jis pažymi, kad visa tai reiškia, jog jūrinio vėjo elektrinių parkas gali sugeneruoti iki 2 kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje.

„Pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ pagamins apie 3 TWh elektros energijos per metus. Tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos dabartinio elektros energijos poreikio. Pridėję sausumos atsinaujinančių išteklių gamybą, galėsime tvirtai teigti, kad šalies energetinės nepriklausomybės siekiai faktiškai virsta realybe“, – akcentuoja „Ignitis renewables“ atstovas.

Privalumus mato ir gyventojai

Jūrinio vėjo elektrinių pamatai yra projektuojami taip, kad atlaikytų atšiauriausias sąlygas, o didelis jų nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų sausumoje leidžia įrengti galingesnes bei optimaliau teritorijoje išdėstytas vėjo elektrines. Tai taip pat lemia didesnį elektros energijos gamybos efektyvumą ir našumą.

„Be to, kadangi jūrinio vėjo elektrinės yra nutolusios nuo kranto, jos daro mažesnį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui“, – aiškina V. Rimas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuos jūrinio vėjo elektrinių privalumus supranta ir Lietuvos gyventojai. Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 77 proc. šalies gyventojų mano, jog siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

„Gyventojai supranta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra itin reikšminga tiek aplinkosauginiu, tiek energetinės nepriklausomybės požiūriu. Todėl labai svarbu išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes ir užtikrinti elektros energijos gamybos diversifikaciją, nes skirtingi atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros energijos gamybos būdai papildo vienas kitą. Saulės energija yra efektyviausia vasaros dienomis, vėjo elektrinės sausumoje ypatingai efektyvios šaltuoju metų laikotarpiu, o štai jūrinio vėjo elektrinių veikimas yra stabiliausias, lyginant su pirmais dviem būdais“, – pažymi „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Ignitis renewables“ saulės projektas Latvijoje, parodantis įmonės įsipareigojimą palaikyti regiono siekį kurti žalesnę ir tvaresnę ateitį.

„Nuolat stengiamės plėsti atsinaujinančių energijos išteklių segmentą ir plėtoti naujus projektus Latvijoje, nes „Ignitis renewables“ šiame regione mato didžiulį augimo potencialą. Saulės energetikos portfelio plėtra teikia didelę naudą privatiems ir verslo klientams bei palaiko vietinių bendruomenių, šalia kurių vystome atsinaujinančios energijos projektus, iniciatyvas. Ji taip pat mums leidžia priartėti prie viso „Ignitis grupės“ strateginio tikslo pasiekti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m.“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Tumės saulės parkas veiks Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje. Planuojama bendra projekto galia sieks 174 MW. Projektas kasmet elektra aprūpins iki 85 tūkst. namų ūkių. Tai bus pirmasis „Ignitis renewables“ projektas, kuriame bus naudojamos sekimo technologijos, kurios automatiškai seks saulės padėtį danguje, taip padidinant saulės modulių gamybos efektyvumą ir pagamintą elektros kiekį.

Statybų etapo pradžia numatyta dar šiais metais, o komercinės veiklos pradžia – 2026 m.

Vykdoma saulės projektų plėtra

Šiuo metu „Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi saulės parkai – 94 MW galios Varmės saulės elektrinė Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės elektrinės projektas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m.

„Ignitis renewables“ investicijos į saulės projektus Latvijoje siekia apie 284 mln. eurų. Ši suma apima tiek projektų statybų, tiek vystymo sąnaudas. Per artimiausius keletą metų „Ignitis renewables“ Latvijoje planuoja investuoti iš viso apie 700 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų bus skirtos atsinaujinančios energijos projektams.

Dėmesys vietos bendruomenių paramai ir aplinkosaugai

„Ignitis renewables“ daug dėmesio skiria tvariam ir artimam bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis, esančiomis šalia įmonės vystomų atsinaujinančios energijos projektų. Vystydama atsinaujinančios energetikos projektus, įmonė vykdo bendradarbiavimo ir paramos programas su vietos bendruomenėmis. Šiais metais „Ignitis renewables“ paramos programa taip pat gali pasinaudoti ir Latvijos bendruomenės. Paramos tikslas – finansiškai remti vietinių bendruomenių ir organizacijų projektus ir iniciatyvas.

„Įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus galime tik glaudžiai bendradarbiaudami su vietos bendruomenių organizacijomis ir megzdami abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Bendravimas su vietos bendruomenėmis yra įmonės tvarios plėtros pagrindas. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad mūsų projektai atneštų pridėtinę vertę vietos bendruomenėms, verslui ir visam regionui“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

Be to, „Ignitis renewables“ ne tik stato atsinaujinančios energijos projektus, bet ir įgyvendina plačią aplinkosaugos programą, siekdama sumažinti poveikį vietos gyventojams, laukinei gamtai ir kraštovaizdžiui.

Būtent toks požiūris pabrėžia „Ignitis renewables“ įsipareigojimą tausoti aplinką bei užtikrinti tvarų projektų įgyvendinimą plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.

Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.

Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymi, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.

„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sako P. Kalmantas.

Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.

61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.

„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigia P. Kalmantas.

Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.

Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.

„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ atstovas.

Jis primena, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com. 

Tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems užsienio turistams ieškant naujų, vis įdomesnių patirčių, mūsų šalyje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kurio objektų, lankytojus praturtinančių žiniomis ir netikėtais pojūčiais, vis daugėja. Tokiu turizmo traukos tašku gali tapti ir būsimasis tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parkas, o užsienio pavyzdžiai rodo, jog tai sukurtų ir visiškai naują paslaugų verslo nišą krante.

Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas sako, kad pramoninis, energetinis turizmas mūsų šalyje šiuo metu išgyvena proveržio laikotarpį ir ši tendencija tik augs, kadangi žmonės darosi vis sąmoningesni ir smalsesni.

„Šioje srityje dirbu nuo 2018 metų ir matau, kaip ši tema populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Aš manau, kad tokios srities kaip energetinis turizmas populiarumas auga, nes žmonėms pradeda rūpėti ekologija, atsinaujinanti energetika. Tai visiems mums aktualios temos, tad žmonės ima domėtis jų ištakomis, pavyzdžiui, lankosi pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje, kurioje gali susipažinti tiek su energetikos sektoriaus praeitimi, tiek su ateitimi“, – pasakoja M. Bistrickas.

Augantį pramoninio turizmo populiarumą jis iliustruoja skaičiais – praėjusiais metais Energetikos ir technikos muziejus sulaukė 145 tūkst. lankytojų, kai dar prieš penkerius metus jų skaičius nesiekė 20 tūkst. „Ir taip yra ne tik pas mus. Augančius lankytojų srautus fiksuoja ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir kiti su pramone, technika ir paveldu susiję objektai“, – patikina pašnekovas.

Galimybės – ir vietos bendruomenėms

Populiarėjančio pramoninio turizmo pavyzdžių Lietuvoje netrūksta – tai ir sostinėje vykstantis energetikos festivalis „Mechanizmai“, ir Vilniaus šilumos tinklų rengiamos ekskursijos po Vilniaus termofikacinę elektrinę, ir Panevėžio „Ekrano“ gamyklos turai, ir lankytojams atveriami „Ignitis grupės“ objektai, kurie kasmet susilaukia tūkstančių lankytojų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė bei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.

Pirmuosius žingsnius, išbandant vėjo elektrinių parkus kaip turizmo objektus, bendrovė „Ignitis renewables“ jau žengė – kartu su viešąja įstaiga „Žaliasis regionas“ ir Tauragės rajono savivaldybe pradėjo rengti edukacines ekskursijas „Vėjo spalva – žalia“, kurių metu turistai iš visos Lietuvos kviečiami apsilankyti šalia Tauragės veikiančiame sausumos vėjo elektrinių parke ir sužinoti, kaip pasitelkus gamtos stichiją gaminama žalioji elektros energija. Į šią veiklą aktyviai įsitraukė ir vietos bendruomenių nariai, kurie, specialiai apmokyti „Ignitis grupės“ įmonių darbuotojų, dabar patys veda ekskursijas atvykstantiems svečiams.

Projekto „Curonian Nord“ vadovė Anne-Marie Roikjær neabejoja, kad tokiu turizmo traukos objektu, gali tapti ir bendrovės vystomas pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė pavyzdžių, kai energetika ir turizmas sėkmingai sąveikauja. Jūrinio vėjo elektrinių parkas taip pat turi didžiulį potencialą kaip pramoninio turizmo objektas – tai bus savo dydžiu ir strategine svarba įspūdingas traukos taškas“, – sako A. Roikjær.

Numatoma, kad tiek Klaipėdoje, tiek pajūrio kurortuose „Curonian Nord“ projektas prisidės prie turizmo paslaugų pasiūlos. Tai rodo ir pavyzdžiai iš užsienio šalių, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai ne tik gamina elektros energiją, bet ir veikia kaip turizmo objektai.

Vėjo elektrinių parkai jūroje tampa traukos objektais

Gerokai seniau jūrinio vėjo energetikos projektus vystyti pradėjusiose šalyse turistai apsilankyti šalia elektrinių kviečiami jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, Danijoje turistiniais laivais galima plaukti iki 111 elektrinių turinčio „Anholto“ jūrinio vėjo parko, o Baltijos jūroje netoli Kopenhagos plytintis „Middelgrunden“ jūrinio vėjo parkas taip pat siūlo specialias ekskursijas.

Pasiplaukioti iki Šiaurės jūroje veikiančio „Egmond aan Zee“ jūrinio vėjo elektrinių parko ir daugiau sužinoti apie vėjo energetiką turistai kviečiami Nyderlanduose. Lankytojų laukia ir „Thorntonbank“ parkas Belgijoje ar „Nordsee Ost“ parkas Vokietijoje. Tokia pramoga taip pat populiari ir Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Tad ir Lietuvoje nesunku įsivaizduoti iki elektrinių parko kursuojančius laivelius su turistais, kurių krante laukia nakvynės, maitinimo, dviračių nuomos ir kitos paslaugos. „Curonian Nord“ turi potencialo šioje srityje suteikti daug naudos vietos verslui – panašiai kaip auksine pakrante garsėjančiame Ostendės kurorte Belgijoje, kur veikia net 9 jūrinio vėjo elektrinių parkai, o šalia jų driekiasi turistų pamėgti paplūdimiai“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovė A. Roikjær.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.