Žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia reikšmingą finansinę paramą bendruomenėms, įsikūrusioms šalia vystomų ar veikiančių vėjo ir saulės elektrinių parkų. Šiais metais bendruomenėms planuojama skirti daugiau kaip 420 tūkst. eurų. Iš viso įmonės per ketverius metus skirta parama bendruomenėms Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Ši finansinė parama yra tikslingai skiriama stiprinti vietos iniciatyvas, skatinti bendruomenių įsitraukimą ir prisidėti prie darnios, saugios bei tvarios aplinkos kūrimo. Bendra suma yra tik savanoriškai teikiama parama ir neapima įstatyme numatytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos.

„Siekiame, kad vystant atsinaujinančios energetikos projektus ne tik stiprintume regiono energetikos sistemą ir prisidėtume prie konkurencingų kainų zonos kūrimo, bet ir atneštume apčiuopiamą naudą bendruomenėms, kurių aplinkoje veikiame. Šiandien „Ignitis renewables” finansinės paramos suma bendruomenėms pasiekė 2,5 mln. eurų. Ateityje ir toliau kursime šviesią kaimynystę ir investuojame į tai, kas svarbu žmonėms – jų idėjas, iniciatyvas, galimybę keisti savo aplinką“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Kvietimas kurti toliau

Po trejų metų savanoriškos finansinės paramos vietos bendruomenėms, „Ignitis renewables“ kviečia tęsti pokyčius. Šių metų kvietimo tikslas – palaikyti tvarias ir į ateitį orientuotas iniciatyvas tose vietovėse, kur bendrovė plėtoja ar jau yra įgyvendinusi žaliosios energetikos projektus. Paraiškas gali teikti bendruomenės, veikiančios Kelmės, Kretingos, Jurbarko ir Tauragės rajonuose – teritorijose, kuriose „Ignitis renewables“ vysto arba jau yra įgyvendinusi vėjo ir saulės elektrinių parkus.

Parama skirta juridiniams asmenims, turintiems paramos gavėjo statusą, veikiantiems ne trumpiau kaip vienerius metus. Programos prioritetai išlieka tokie pat: energinis efektyvumas, atsinaujinančios energijos vystymas, aplinkosauga, klimato kaitos mažinimas. Taip pat kviečiama teikti projektus, susijusius su sveikatos stiprinimu, socialinės gerovės iniciatyvomis, švietimu, kultūra ar verslumu – visomis sritimis, kurios prisideda prie atsakingo, ilgalaikio vietos bendruomenių augimo.

Paraiškos bus priimamos elektroniniu paštu. Visa informacija apie dokumentus, terminus ir paraiškų teikimo tvarką bus paskelbta bendrovės interneto svetainėje. Bendruomenės raginamos jau dabar telkti narius, planuoti idėjas ir ruoštis veikloms.

Treji metai pokyčių

Bendruomenių įsitraukimas į paramos programą kasmet stiprėja. Pirmą kartą kvietimą teikti paraiškas „Ignitis renewables“ paskelbė 2022 metais, ir nuo to laiko jis tapo nuoseklia, tikslingai vystoma iniciatyva, kuri jau dabar prisideda prie realių pokyčių įvairiuose Lietuvos regionuose. Vien per pirmuosius trejus metus parama buvo suteikta kelioms dešimtims bendruomenių – nuo mažesnių kaimų iki didesnių gyvenviečių, kuriančių socialines, švietimo ar aplinkosaugines iniciatyvas.

Paramos apimtis augo palaipsniui – nuo 86 tūkst. eurų 2022-aisiais iki daugiau kaip 561 tūkst. 2024 metais. Šiemet skiriama dar 420 tūkst. eurų, todėl bendra parama Lietuvoje perkops 1,3 mln. eurų. Tai rodo ne tik tęstinumą, bet ir nuoseklų, reikšmingą finansinį indėlį į regionų bendruomenes. Kartu su finansine parama augo pasitikėjimas, bendruomenių drąsa imtis ambicingesnių idėjų, o „Ignitis renewables“ programą vis aktyviau vertina kaip galimybę veikti ilgalaikės vertės kryptimi.

Tarp jau įgyvendintų projektų – Vydmantų gimnazijos teritorijoje bendruomenės iniciatyva įrengtas kupolas – erdvė veikloms lauke, kur vyksta edukacijos, susitikimai, emocinės sveikatos užsiėmimai. Pikeliai pritaikė paramą išmaniajam suoliukui ir piligrimų patalpų atnaujinimui, o Lauksargiai – tautinių drabužių įsigijimui ir scenos įrengimui su apšvietimu, kur dabar vyksta renginiai.

Savo ruožtu asociacija „Butkiškės bendruomenė“, gavusi finansinę paramą, ėmėsi esminio bendruomenės namų atnaujinimo – buvo pakeisti langai, atnaujinta elektros instaliacija, sienos, grindys, lubos, įrengti šilumos siurbliai bei scenos pakyla. Ši erdvė tapo kultūros ir susitikimų centru, kuriame vyksta teatro repeticijos ir renginiai, buriasi vietos gyventojai, atsirado sąlygos ne tik kūrybai, bet ir šilumai, jaukumui bei bendruomeniškumui. Šie pavyzdžiai rodo, kad reikšminga finansinė parama gali tapti tikru postūmiu – padėti bendruomenėms ne tik įgyvendinti idėjas, bet ir kurti ilgalaikę vertę savo aplinkai.

„Matome, kaip kasmet vis daugiau bendruomenių pasinaudoja šia galimybe. Parama skatina ne tik veikti, bet ir pasitikėti savo idėjomis – imtis projektų, kurių anksčiau galbūt nebūtų išdrįsę įgyvendinti. Tai ilgalaikis bendradarbiavimas, leidžiantis kurti tvirtą pagrindą pokyčiams – nuo mažų iniciatyvų iki sprendimų, kurie keičia žmonių kasdienybę, stiprina bendruomeniškumą ir kuria pasididžiavimą savo vietove“, – teigia „Ignitis renewables“ ryšių su bendruomenėmis komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Kai idėjos virsta realiais projektais

Net ir nedidelės apimties projektai gali turėti ryškų poveikį – tai liudija vis daugiau bendruomenių, pasinaudojusių galimybe įgyvendinti tai, kas svarbiausia jų kasdienybėje. Nuo praktinių sprendimų iki bendruomeniškumo stiprinimo – šios iniciatyvos keičia ne tik aplinką, bet ir žmonių santykį su ja.

Sėkmės istorijos gimsta ne tik Lietuvoje. Lenkijoje, greta Pomeranijos vėjo parko, vietos kūrėjai dalyvavo tapybos dirbtuvėse „Pleneras: menininkų susitikimai tarp vėjo elektrinių“, kurių darbai vėliau buvo eksponuoti parodoje. Kūrybinė aplinka tarp vėjo jėgainių paskatino bendrystę ir domėjimąsi atsinaujinančia energetika. Per dvejus metus Lenkijoje bendruomenėms iš viso paskirstyta iki 395 tūkst. eurų. Latvijoje bendruomenių programa startavo praėjusiais metais – šiuo metu jau įgyvendinami pirmieji projektai, kuriems skirta beveik 270 tūkst. eurų.

Vien 2025 metais programai trijose šalyse skiriama iki 900 tūkst. eurų, iš kurių 200 tūkst. – Lenkijoje, o 225 tūkst. – Latvijoje. Tai – reikšminga investicija į vietos bendruomenes, rodanti, kad parama turi ilgalaikę ir tarptautinę reikšmę.

„Kai bendruomenės gauna galimybę įgyvendinti savo idėjas, jos keičia ne tik vietą, bet ir santykį tarp žmonių. Tokios iniciatyvos tampa pavyzdžiu kitiems, įkvepia veikti drąsiau, o kartu atskleidžia, kad žaliosios energetikos plėtra – tai ne tik apie elektrą, bet ir apie žmones, gyvenančius šalia šių parkų, bei jų galimybes augti kartu“, – sako E. Musteikytė.

Daugiau informacijos apie finansinę paramą čia.

Integruota atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes (MWh) – tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje. Šie įrenginiai kaupia perteklinę elektros energiją ir ją atiduoda į tinklą tada, kai poreikis išauga. Tai padeda subalansuoti sistemą ir užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Bendra investicijų suma į kaupiklių parkų vystymą siekia apie 130 mln. eurų. 

„Augant atsinaujinančios energetikos gamybai Lietuvoje, elektros energijos kaupiklių sistemos tampa svarbiu patikimumo garantu. Jos suteikia tinklui lankstumo, leidžia efektyviai panaudoti žaliąją energiją ir išlaikyti stabilumą net esant dideliems svyravimams. Elektros energijos kaupiklių sistemos yra vienas iš kertinių šios transformacijos elementų – jos padės integruoti dar daugiau žaliosios gamybos, geriau subalansuoti elektros energijos kainų svyravimą ir mažinti kainas“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

EEKS parkai bus vystomi trijose vietovėse – Kelmės ir Mažeikių apylinkėse, šalia veikiančių tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vėjo parkų ir Kruonyje – šalia „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. 

Dažniausiai EEKS įrengiamos šalia esamų elektrinių parkų projektų, atsižvelgiant į sistemos poreikius ir technines galimybes – visose jose EEKS padės efektyviai valdyti vietinius apkrovos srautus. EEKS leis integruoti daugiau atsinaujinančios generacijos bei didins tinklo atsparumą ir taip padės užtikrinti visos sistemos patikimumą. Tokiu būdu šie projektai prisidės ne tik prie nacionalinių energetikos tikslų, bet ir tiesiogiai stiprins regioninę energetikos infrastruktūrą. 

Planuojama, kad visų projektų statybos darbai prasidės dar šiais metais, o komercinę veiklą EEKS galėtų pradėti 2027 m. Vokietijos bendrovė „Rolls-Royce Solutions GmbH“ yra pasirinkta dėl įrangos tiekimo ir jos integravimo visiems trims projektams. Jų informacijos bei gamybos valdymo sistemos bus apsaugotos nuo nuotolinės prieigos iš valstybių, kurios pagal Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją laikomos keliančiomis grėsmę. 

Kaip veikia elektros energijos kaupiklių sistemos? 

Elektros energijos kaupiklių sistemos tampa vis svarbesniu žingsniu plėtojant energetikos infrastruktūrą ir leidžia panaudoti pagamintą energiją dar efektyviau. EEKS leidžia kaupti elektros energiją tiek iš bendrojo tinklo, tiek tiesiai iš elektros energijos gamybos šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės elektrinės. Jos veikia panašiu principu kaip buityje naudojamos baterijos, tik gerokai didesniu mastu – kaupiama energija vėliau grąžinama į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia arba sumažėja pagaminamos energijos kiekis. Tokie sprendimai prisideda prie sklandaus energetikos sistemos darbo, padeda subalansuoti gamybos ir vartojimo svyravimus bei mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervinių pajėgumų. Dėl to elektros tiekimas tampa patikimesnis ir atsparesnis trumpalaikiams gamybos ir vartojimo svyravimams. 

Ypač svarbu tai, kad šie sprendimai leidžia efektyviau integruoti vėjo ir saulės elektrinių energiją. Elektros energijos gamyba kartais nesutampa su didžiausios paklausos valandomis. Tai vienas iš kertinių elementų siekiant energetinės nepriklausomybės ir įgyvendinant ilgalaikius klimato neutralumo tikslus. 

„Elektros energijos kaupiklių sistemos leidžia sujungti du esminius atsinaujinančios energetikos tikslus – gaminti švarią energiją ir garantuoti jos patikimą tiekimą. Dabar atsiveria galimybė pereiti prie išmanių ir tvarių sprendimų“, – teigia „Ignitis grupės“ energijos kaupiklių programos vadovas Algirdas Dučinskas. 

Patikima ir saugi infrastruktūra 

EEKS reaguoja į pokyčius tinkle realiuoju laiku ir įsijungia tuomet, kai tai būtina sistemos stabilumui, todėl padeda išlaikyti elektros tiekimo pastovumą net tada, kai dėl oro sąlygų pagaminama mažiau elektros. Jos apsaugo nuo netikėtų trikdžių ir prisideda prie sklandaus tinklo veikimo. 

Šiuolaikinės energijos kaupiklių technologijos sukurtos taip, kad būtų maksimaliai saugios ir draugiškos aplinkai. Jos neišskiria teršalų, veikia tyliai ir gali būti integruojamos šalia esamos energetikos infrastruktūros. Tam tikromis sąlygomis naudojami vėsinimo ventiliatoriai, tačiau jų skleidžiamas triukšmas yra minimalus ir prireikus papildomai slopinamas, siekiant išlaikyti aplinkinių gyventojų komfortą. Papildomą saugumą užtikrina priešgaisrinės sistemos ir nuolatinė techninė priežiūra. 

„Šios sistemos padeda ne tik tinklui, bet ir žmonėms – jos veikia nepastebimai, tačiau užtikrina, kad elektra visada būtų pasiekiama. Tai naujas žingsnis energetikos infrastruktūros raidoje, kai nebereikia rinktis tarp švaros ir patikimumo. Abi šios vertybės gali eiti kartu efektyviai, tyliai ir tvariai“, – pažymi A. Dučinskas. 

Festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ į Klaipėdą pritraukė ne tik miesto gyventojus, bet ir gausybę svečių iš visos Lietuvos. Tvarumo šventę kūrė savo išmone ir žiniomis besidalijantys dalyviai, o lankytojai mielai įsitraukė į siūlomas veiklas, edukacijas, diskusijas ir meninius projektus. 

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė džiaugėsi, kad festivalio tradicija sėkmingai gyvuoja – žmonės ir bendruomenės nori aktyviai prisidėti prie tvarumo plėtros ir atrasti naujų būdų, kaip saugoti Žemę.

„Tiek delfinariume, tiek akvariumuose tas pats vanduo yra panaudojamas daugybę kartų. Vandens kokybę palaiko moderni įranga – vadinamosios uždaros gyvybės palaikymo sistemos. Jos vandenį nuolat filtruoja ir papildo reikiamų elementų, kad sąlygos būtų tinkamos muziejaus gyvūnams. Visiems šiems procesams reikia nemažai energijos. O energiją mes siekiame tausoti ir gauti ją iš atsinaujinančiųjų šaltinių, todėl prieš pusantrų metų įsigijome nutolusią saulės elektrinę“, – per festivalio diskusiją „Kas yra tikrasis tvarumas?“ apie svarbų sprendimą pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė. 

Jos duomenimis, atsinaujinantys energijos šaltiniai leidžia patenkinti pusę muziejaus elektros energijos poreikio. Direktorė palaiko švarios energijos generacijos idėjas – nuo saulės iki jūrinio vėjo. „Būtų gerai, kad kitą pusę poreikio padėtų patenkinti jūrinis vėjas“, – sakė O. Žalienė.

Lietuvos vartojimo duomenys rodo, kad energijos reikia vis daugiau. Taigi, ir žalioji energija tampa vis svarbesnė, tiek tvarumo siekiantiems vartotojams, tiek visai ekonomikai.  

Tyrimai parodė: ramybės oazės aplink elektrines pritraukia gyvūnus 

Diskusijoje dalyvavusi tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė pabrėžė, kad kalbant apie atsinaujinančios energijos projektus labai svarbu nuolat bendrauti su visuomene, ypač vietinėmis bendruomenėmis, kurios pajus didžiausią ekonominę vėjo elektrinių naudą. Mat nuo pat projekto pradžios natūraliai plėtojasi ir verslo ekosistema, įtraukianti vietinius gyventojus – kurianti naujas darbo vietas. O svarbiausia, kad šių darbo vietų prasmė yra didinti mūsų šalies energetinę nepriklausomybę ir nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, kurio vartojimas išskiria didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

„Galimybė Lietuvai turėti savo vėjo elektrines jūroje yra milžiniška technologinė pažanga. Kartu mes atsižvelgiame į poveikio aplinkai vertinimą, kuriame suderiname tiek nacionalinius teisės aktus, tiek gerąsias užsienio šalių jau esančių projektų praktikas“, – kalbėjo A. Lukoševičienė ir pridūrė, kad su poveikio aplinkai vertinimo rezultatais gali susipažinti visi. 

Aplinkosaugos ekspertė pasakojo, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas būtent Baltijos jūroje, prie Danijos krantų. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto. Sėkmingas projektas įtikino visuomenę, kad jūrinė energetika yra labai perspektyvi, o mokslininkai per dešimtmečius atliko daugybę aplinkosauginių tyrimų, kurie išsklaidė mitus ne tik Danijoje, bet ir kitose šalyse.

A. Lukoševičienės teigimu, vėjo elektrinių parke Baltijos jūroje buvo vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti. Per ilgus metus sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės – į ramias ir mažai žmogaus trikdomas oazes jūroje grįžta gyvūnai, randantys priebėgas.  

Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Vaida Survilienė diskusiją iliustravo pilkųjų ruonių pavyzdžiu. Pasak mokslininkės, tyrimai rodo, kad ruoniai mėgsta vėjo jėgaines. „Eksploatuojant šias elektrines sukuriama tam tikra dirbtinių rifų buveinė, kur žinduoliams atsiranda maisto resursų. Prie gyvūnų pritvirtinti siųstuvai rodo, kad ruoniai apiplaukia kone kiekvieną vandenyje stūksantį vėjo elektrinės bokštą. Tas pats pastebėta ir tyrinėjant jūrų kiaules – labai mažus banginukus, kurie yra baikštūs ir ypač jautrūs aplinkai. Elektrinių aplinka suformuoja vietą, kurioje jūros gyvūnai aktyviai lankosi ir mėgsta būti“, – konstatavo dr. V. Survilienė. 

Dovanojo daug įspūdingų patirčių 

Gamtos gerovė ir žmogaus požiūris į aplinką buvo viena pagrindinių festivalio temų. Ne veltui renginio programa Danės skvere prasidėjo Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“. 

Po to vyko atviros meninės instaliacijos „Jūržolės“ dirbtuvės, taip pat ekoprotmūšis, Lietuvos jūrų muziejaus virtualios realybės filmo premjera, unikalus koncertas ir komikų pasirodymai.  

Festivalio lankytojai įsitraukė į gausybę patyriminių veiklų, į kurias kvietė įvairios įmonės ir organizacijos – renginio partneriai. Prie Lietuvos jūrų muziejaus ir bendrovės „Ignitis renewables“ iniciatyvos šiemet prisijungė net 17 skirtingų įmonių ir organizacijų. Pasak organizatorių, ypač stiprų įspūdį festivalio svečiams paliko Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos gimnazistai, kurie visą dieną vedė žiedinės ekonomikos dirbtuves ir savo pavyzdžiu įrodė, kad tvari ateitis priklauso nuo mūsų pačių. 

Taip pat netrūko norinčiųjų patirti distopinę Baltijos jūros ateitį – pasinerti virtualios realybės (VR) filmą „Ateities Baltija: distopija ar realybė?“, kurį sukūrė žinomas VR projektų autorius Vilius Petrauskas, aktyviai bendravęs su Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkais ir specialistais. 

Festivalį „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ vainikavo violončelininkų grupės „Voiceless“ kartu su kompozitoriumi Jievaru Jasinskiu paruošta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonijos „Jūra“ šiuolaikinė interpretacija – įspūdingai subangavusi muzika, kalbanti apie ateitį.

Nuo birželio 15 d. iki liepos 13 d. šalia Jūratės ir Kastyčio skvero, J. Basanavičiaus gatvėje, veikia unikali tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ edukacinė erdvė. Čia visą mėnesį lankytojai gali susipažinti su vėjo energija per žaismingas ir interaktyvias veiklas visai šeimai.

Edukacijų erdvė startavo birželio 15-ąją, minint Pasaulinę vėjo dieną, kuri Palangoje virto įspūdingu vėjo festivaliu. Festivalio metu veiklų netrūko visą dieną, o šventę vainikavo DJ Jovani koncertas ant Palangos tilto, kvietęs pasitikti saulėlydį su muzika ir gera nuotaika. Dabar, pasibaigus šventiniam šurmuliui, edukacijų erdvė dar veiks visą mėnesį ir toliau kviečia visus į įdomius atradimus.

„Norime parodyti, kad atsinaujinanti energetika – ne tik ateities sprendimas, bet ir įkvepianti, kūrybiška tema, kurią gali atrasti kiekvienas. Visą mėnesį Palangoje veiksianti platforma bus atvira visiems – užsukti, paklausti, pažaisti, patirti. Mums svarbu kalbėti paprastai, pasiekiamai ir su šypsena. Būtent taip gimsta tikras susidomėjimas tuo, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga“, – sako #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

Vėjo dieną – eksperimentai su vėju po atviru dangumi

Kaip ir kiekvieną vasaros savaitgalį, Palangoje netrūko šurmulio ir pramogų. Tačiau birželio 15 d., vykstant Palangos vėjo festivaliui, miestas prisipildė įvairių veiklų. Šventės metu miesto gyventojų ir svečių laukė gausybė užsiėmimų: nuo jachtų regatos ir jėgos aitvarų pamokų pradedantiesiems iki ekstremalaus sportininko Nicko Jacobseno šuolio nuo Palangos tilto. Buvo galima išbandyti banglenčių pamokas, vaikai plaukė burlaiviais „Optimist“, mėgaujosi vandens batutų parkų ir riedlenčių šou mieste, o vakare ant Palangos tilto susirinkusius renginio lankytojus džiugino DJ Jovani muzika.

Festivalio metu pradėjo veiklą „Ignitis renewables“ edukacinė zona, kurioje žmonės turėjo išskirtinę progą išbandyti Energetikos ir technikos muziejaus edukacijas. Muziejus atsivežė tris eksponatus, leidžiančius iš arti išbandyti tai, kas įprastai lieka tik vadovėliuose ar dokumentiniuose filmuose. Vienas įspūdingiausių – Tesla ritė, Nikolo Teslos išradimas, kuris parodė, kaip elektra gali keliauti per orą. Kitas eksponatas – Van de Graaffo generatorius, leidžiantis pajausti statinį krūvį: prisilietus prie jo, plaukai ima stotis piestu.

Pasibaigus festivalio šurmuliui, „Ignitis renewables“ edukacinė erdvė toliau kviečia į atsinaujinančios energijos pažinimus. Veiklos vyks kasdien iki liepos 13 d., nuo 14 iki 21 valandos. Čia bus galima stabtelėti pakeliui einant į ar iš paplūdimio, praleisti popietę su šeima ar tiesiog smalsiai apsidairyti. Veiklos pritaikytos visų amžių lankytojams – tiek vaikams, tiek jų tėvams ar seneliams.

Kiekvieną šeštadienį edukacinėje erdvėje lankytojų lauks specialios kassavaitinės veiklos, kurios jau spėjo tapti favoritėmis ir buvo pristatytos per vėjo festivalį. Birželio 28 ir liepos 12 d. bus galima dalyvauti aitvarų dirbtuvėse. Jose vaikai galės dekoruoti aitvarus taip, kaip patys sugalvos. Bus galima spalvinti, rašyti, piešti, kiekvienas aitvaras bus unikalus. Baigę kūrybą, vaikai galės išbandyti savo aitvarus jūros vėjyje, laidydami juos virš kopų ar paplūdimyje.

Birželio 21 ir liepos 5 d., kai aitvarų dirbtuvės nevyks, edukacijų erdvėje stovės specialus elektrinis dviratis, „generuojantis“ elektros energiją. Užlipę ant jo, lankytojai galės minti pedalus ir realiuoju laiku stebėti, kiek energijos sukuria jų pastangos. Tai ne tik puiki proga suprasti, kiek pastangų reikia net mažam energijos kiekiui sukurti, bet ir galimybė įvertinti, kokią galią savyje talpina vėjas ir kokios galingos yra vėjo elektrinės.

Poilsis, žaidimai ir atradimai – visą mėnesį

Be specialiųjų šeštadienio pramogų, kasdien, įskaitant ir šeštadienius, nuo 14 iki 21 valandos galima išbandyti ir kitas įtraukiančias edukacines pramogas. Vienas iš pagrindinių akcentų – virtualios realybės akiniai, leidžiantys pakilti į maždaug 160 metrų aukštį – į vėjo elektrinės viršūnę. Tai unikali galimybė saugiai ir be jokio pavojaus pažvelgti iš vidaus, kaip atrodo toks įrenginys ir kokio masto jis iš tikrųjų yra. Ši patirtis ne tik vizuali, bet ir įsimintina, daugelis pirmą kartą pamato, kas slepiasi aukštai virš lauko.

„Ignitis renewables“ edukacijų zonoje įrengtas ir besisukantis faktų stendas, kuriame pateikiami trumpi, įdomūs faktai apie atsinaujinančią energetiką. Čia galima greitai sužinoti, kiek elektros pernai pagamino vėjo elektrinės Lietuvoje, kiek energijos sugeneruoja vienas mentės apsisukimas ar kokią naudą aplinkai suteikia atsinaujinanti energija. Mažųjų laukia piešimo zona, žaidimai, kurie skatins ne tik varžytis, bet ir kalbėtis apie energiją, kas ją kuria, kaip ji mus pasiekia, ką reiškia gyventi tvariai.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ užbaigė didžiausią vėjo energetikos projektą Lietuvoje ir Baltijos šalyse – 314 megavatų (MW) įrengtosios galios Kelmės vėjo parkas pasiekė pilną komercinės veiklos pradžią. Tai – vienas reikšmingiausių „Ignitis renewables“ projektų regione, ženkliai stiprinantis vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių ir prisidedantis prie Lietuvos ir regiono žaliosios transformacijos. 

„Kelmės vėjo parko indėlis į vietinę elektros gamybą bus itin svarbus. Jo metinė elektros gamyba patenkins vieną mėnesį Lietuvos elektros energijos poreikio. Parkas pagamins apie 1 teravatvalandę (TWh) elektros energijos per metus – maždaug vieną dvyliktąją viso Lietuvos metinio elektros vartojimo. Tokie projektai yra būtini siekiant ilgalaikių tikslų – tvaresnės, patikimos ir konkurencingos elektros gamybos Lietuvoje“, – teigia sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.  

Nacionalinės svarbos projektas 

Kelmės vėjo parkas yra didžiausias toks parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. 314 MW įrengtosios galios vėjo parkas prisideda prie didelės vietinės elektros generacijos dalies ir žymi kokybinį šuolį Lietuvos energetinėje sistemoje. Parke pagaminamos elektros užteks aprūpinti apie ketvirtį milijono namų ūkių – tai prilygsta visos Kauno apskrities elektros poreikiui. Tokio masto gamyba ženkliai prisideda prie vietinės elektros generacijos stiprinimo Lietuvoje. Taip pat – mažina priklausomybę nuo energijos importo ir didina sistemos stabilumą. 

Šis projektas taip pat svarbus ir dėl savo geografinės padėties – Kelmės rajonas tampa vienu aktyviausių atsinaujinančios energetikos plėtros centrų Lietuvoje. Šioje teritorijoje kuriama žalioji infrastruktūra rodo, kad perėjimas prie tvaresnių šaltinių nėra tik ilgalaikė vizija – jis jau vyksta čia ir dabar. 

„Žaliosios energetikos plėtra – tai strateginis valstybės tikslas, kuriame Kelmės rajonas aktyviai dalyvauja. Šiuo keliu einame suprasdami atsakomybę tiek už nacionalinius siekius, tiek už vietos bendruomenių lūkesčius. Mums svarbu, kad sprendimai būtų priimami atsakingai, bendradarbiaujant ir girdint vietos žmones“, – sako Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

Statytas dviem etapais 

Kelmės vėjo parkas buvo įgyvendintas dviem etapais. Pirmasis etapas komercinės veiklos pradžią pasiekė 2025 m. balandį – jo metu pastatytos 16 vėjo elektrinių, kurių bendra įrengtoji galia siekia 114 MW. Antrojo etapo metu, kuris komercinę veiklą pradeda šiuo metu, įrengtos dar 28 vėjo elektrinės, papildžiusios parko galią 200 MW. 

Šiuo metu parke veikia 44 modernios vėjo elektrinės, kurių kiekvienos įrengtoji galia siekia apie 7 MW, o aukštis – iki 240 metrų. Tai – galingiausios iki šiol Lietuvoje pastatytos vėjo elektrinės. Vėjo elektrinių modelis „Nordex“ N163/6.X buvo parinktas atsižvelgiant į gamybos efektyvumą ir tinkamumą Lietuvos sąlygoms. 

Bendra investicijų suma į projektą, įskaitant įsigijimo kainą ir statybų išlaidas, siekia apie 550 mln. eurų. Kelmės parkas tapo vienu kertinių „Ignitis renewables“ žaliosios gamybos portfelio projektų ir svariai prisideda prie „Ignitis grupės“ strategijos iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotos galios portfelį ir sukurti 100 proc. žalią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Parama aštuoniems bendruomenių projektams 

Kartu su didžiausiu vėjo parku Lietuvoje auga ir galimybės šalia gyvenančioms bendruomenėms. Pirmą kartą „Ignitis renewables“ finansinę paramą gavo net aštuoni Kelmės rajone įgyvendinami projektai, kurių bendra vertė siekia beveik 192 tūkst. eurų. Lėšos panaudotos bendruomenės namų patalpų renovacijai, apšvietimui, šildymo sprendimams, renginiams ir kitoms reikmėms. 

Butkiškės bendruomenė paramą panaudojo seniai lauktam bendruomenės namų atnaujinimui. Antrame pastato aukšte esančios patalpos nebuvo tinkamos veikloms ir susibūrimams. Anot bendruomenės pirmininkės, čia bus įrengta jauki erdvė kūrybinei veiklai ir laisvalaikiui. 

Vaiguvos bendruomenė gautą paramą panaudos bendruomenės namuose įrengiant šildymo sistemą, atsarginį elektros tiekimą, taip pat įsigis renginiams reikalingos įrangos. „Svarbu, kad tokie projektai būtų naudingi ne tik dabar, bet ir kuriant ilgalaikį gyventojų saugumą bei patogumą. Šios investicijos leidžia ne tik susitvarkyti infrastruktūrą, bet ir planuoti tolimesnes veiklas, kurios įtraukia daugiau žmonių. “, – sako Dalia Skardžiuvienė, Vaiguvos bendruomenės pirmininkė ir Pakėvio bendruomenės konsultantė. 

Parama pasiekė ir kitas organizacijas. Vaiguvos jaunimo bendruomenės „Lyderiai“ projektas apėmė sporto erdvių sutvarkymą ir techninės įrangos įsigijimą. Kražių kultūros centras planuoja pakeisti pasenusį kiemo aikštės apšvietimą nauju, o sporto klubas „Antivis“ – organizuoti penkias sporto šventes. 

„Puoselėjame šviesią kaimynystę su vietos bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia mūsų statomų ir jau veikiančių vėjo parkų. Skiriame finansinę paramą bendruomenių projektams, kurie gerina infrastruktūrą, edukuoja visuomenę bei puoselėja kultūrinę veiklą. Šiuo metu skiriame savanorišką finansinę paramą bendruomenėms, o vėliau pradėsime mokėti vadinamąją gamybos įmoką, kurios šiuo metu nustatytas dydis – 1 euras už 1 megavatvalandę (MWh) pagamintos elektros energijos“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė.

Kelmės vėjo parko kaimynystėje esančios bendruomenės į finansinę paramą galės pretenduoti kasmet. 

Be finansinės paramos, „Ignitis renewables“ aktyviai įsitraukia ir į bendruomeninį gyvenimą. 2024 m. bendrovė prisidėjo prie penkių renginių organizavimo Vaiguvos ir Kražių seniūnijose – nuo vietos bendruomenių švenčių iki edukacinių veiklų apie atsinaujinančią energetiką bei kultūrinių pasirodymų. Renginiai vyko Vaiguvos, Pakėvio, Butkiškės bendruomenėse bei Kražių festivalyje. 

Pradėjęs veiklą Kelmės vėjo parkas regionui suteiks ilgalaikės ekonominės naudos. Vėjo parko priežiūrą užtikrinančiais technikais gali tapti vietiniai ar netoliese gyvenantys specialistai. Taip pat, pasitelkiamos vietos įmonės – trejų metų sutartys sudarytos su rangovu žolės pjovimui ir kelių priežiūrai. Žalioji energija kuria naudą ne tik šalies energetikai, bet ir vietos bendruomenėms. 

Kražiuose, Kelmės rajone, įvyko antrasis bendruomenių sąskrydis „Šviesi kaimynystė“, kurį surengė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Čia susitiko bendruomenių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos – bendruomenių, mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš vietovių, kur jau veikia arba netrukus bus statomi vėjo elektrinių parkai. Tai buvo proga pasikalbėti apie tai, kaip sekasi gyventi prie vėjo elektrinių parkų, kokios finansinės galimybės, pasidalyti patirtimis ir sustiprinti ryšį tarp žmonių, kuriuos sieja bendra kaimynystė.

„Norisi, kad šie sąskrydžiai taptų ne tik kasmetiniais tradiciniais susitikimais, bet ir vieta, kur žmonės gali ramiai, be formalumų pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų svarbu. Kiekviena bendruomenė atsineša savo patirtį – vieni jau daug metų gyvena šalia mūsų projektų, kiti dar tik pradės tą kelią. Bet visus vienija tas pats – noras būti išgirstiems, dalyvauti, kurti savo aplinkai reikšmingus pokyčius. Mums labai svarbu, kad nebūtume tik energetikos vystytojai. Norime būti šalia kaip patikimi, reaguojantys, atviri partneriai. Tikiu, kad ilgalaikis ryšys užsimezga tada, kai kalbame ne tik apie kilovatus, bet ir apie kasdienius žmonių rūpesčius, jų idėjas, lūkesčius“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Skirtingos patirtys vienoje vietoje

Šių metų susitikimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Čia „Ignitis renewables“ baigia statyti didžiausią Lietuvoje ir Baltijos šalyse atsinaujinančios energetikos projektą – Kelmės vėjo parką. Šalia vėjo parko, į Kražių miestelį atvyko bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos vietovių – Mažeikių, Kretingos, Jurbarko, Kelmės, Plungės, Jonavos, Pakruojo, Pasvalio, Klaipėdos ir kitų rajonų. Dauguma jų atstovauja bendruomenėms, gyvenančioms šalia vėjo elektrinių parkų – tiek jau veikiančių, tiek dar tik planuojamų.

Sąskrydžio programa buvo skirta gyvam pokalbiui. Po trumpo atidarymo visi susirinko į bendrą diskusiją apie tai, ką reiškia gyventi šalia atsinaujinančios energetikos projektų. Kalbėta apie tai, kaip vystomi parkai veikia kasdienybę, kokie lūkesčiai kyla bendruomenėms. Taip pat – ką reiškia būti išgirstiems ne tik planavimo etape, bet ir ilgalaikėje partnerystėje.

Bendruomenės atstovai ne kartą akcentavo, kad „Ignitis renewables“ paramos programos padeda realiai keisti jų aplinką ir kurti pridėtinę vertę – tiek įrengiant edukacines erdves, tiek atnaujinant infrastruktūrą ar kuriant naujas iniciatyvas. Girkalių bendruomenė jau trečius metus dalyvauja projektuose ir džiaugiasi pasiektais rezultatais: „Mūsų pirmasis projektas buvo informaciniai stendai, kuriuos įrengus žmonės ėmė labiau domėtis mūsų gyvenviete. Gavome paramą ir bendruomenės namams – atnaujinome stogą, šiltinome, įsirengėme erdves. Žmonės džiaugiasi, sako: koks gražus namelis, kaip pasikeitė gyvenvietė. Kiekvienas projektas mums reiškia ne tik pokytį, bet ir impulsą kurti toliau“, – sako Girkalių bendruomenės pirmininkė Gražina Bakevičienė.

Kai kuriose bendruomenėse pasitikėjimas atsinaujinančia energetika gimsta per asmeninę patirtį. Bitininkas Sigitas Stonys iš Vilkyškių seniūnijos prieš dešimtmetį pats nusprendė išbandyti, ar vėjo elektrinės kenkia bičių šeimoms. „Turėjau apie šimtą avilių, devynis iš jų nuvežiau prie vėjo elektrinės. Pavasarį aplink žydėjo daug augalų, o netoliese nebuvo kitų bitynų, šeimos ten augo gerokai stipresnės nei likusios. Jokio neigiamo poveikio nepastebėjau. Priešingai – bičių ir medaus buvo daugiau“, – teigia bitininkas.

Bendruomenių organizacijų atstovai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip ši – ne tik finansinė parama, bet ir tvaraus ryšio su vietos žmonėmis kūrimas. „Ignitis renewables“ yra pavyzdys, kaip socialiai atsakingas verslas gali ne tik investuoti, bet ir kurti tikrą ryšį su bendruomenėmis. Tokia partnerystė keičia kasdienybę – nuo edukacijų iki naujų kultūrinių iniciatyvų, nuo apšviestų aikštelių iki teatrų. Tokios praktikos turi būti matomos, nes jos rodo, kaip verslas gali bendruomenę įgalinti veikti ir gyventi geriau“, – sako Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Savo patirtimi dalijosi ir Kražių bendruomenės atstovai. Nors šalia esantis Kelmės vėjo parkas veiklą pradeda tik šiemet, o pati bendruomenė dar tik pradeda pažintį su vėjo energetika, jų įsitraukimas jau dabar rodo, kiek daug gali nuveikti vietinė iniciatyva. „Mes dar tik pratinamės prie vėjo elektrinių, bet labai džiaugiamės – šiemet pirmą kartą rašėme paraišką ir gavome 42 tūkst. eurų paramą. Už juos įsirengėme teatro studiją ir dabar ruošiamės premjerai – kursime spektaklį apie savo gyvenimą, apie savo kaimą“ – pasakoja Kristina Bertašienė, Kražių bendruomenės pirmininkė.

Kaimynystė, kuri virsta partneryste

Sąskrydžio dalyviai apsilankė Kelmės vėjo parke. Tai vienas ambicingiausių „Ignitis renewables“ projektų – savo mastu svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetikos pokyčiams. Apsilankymas leido iš arčiau pamatyti, kaip vystomi tokio dydžio projektai, ir dar kartą priminė, kodėl tokie susitikimai yra labai svarbūs: kad klausimai būtų girdimi, o atsakymai – pasiekiami.

„Ignitis renewables“ bendruomenių sąskrydis „Šviesi kaimynystė“ – tai erdvė pokalbiui tarp tų, kurie gyvena pokyčių kaimynystėje, ir tų, kurie tuos pokyčius įgyvendina. Pernai pirmą kartą surengtas sąskrydis parodė, kad tokie susitikimai reikalingi – jie padeda išskaidrinti abejones, paskatina imtis iniciatyvų, o kartais tiesiog leidžia pasijusti išgirstam.

„Svarbiausia, kad žmonės čia atvažiuoja ne tik paklausyti, bet ir pasidalyti – ne formaliai, o iš savo kasdienybės. Apie šviesas gatvėje, apie erdves vaikams, apie tai, kaip patogiau gyventi, susiburti, švęsti. Kai išgirsti, ką nuveikė kiti, atsiranda drąsos ir idėjų – ir tada parama virsta ne vien galimybe, o pokyčiu. Mums labai svarbu, kad tie projektai būtų ne tik naudingi energetikos sektoriui, bet ir artimi žmonėms, kurie gyvena šalia“, – pasakoja E. Musteikytė.

Kitus įkvėpiantys projektai

„Kražiai pasirinkti sąskrydžiui neatsitiktinai – čia pat įsikūręs vienas didžiausių mūsų projektų, Kelmės vėjo parkas. Norėjome, kad bendruomenės turėtų galimybę pamatyti, kaip tokie projektai atrodo realybėje, iš arti. Kalbame apie didelius skaičius, bet už jų slypi labai konkretūs žmonių klausimai, lūkesčiai ir pokyčiai. Todėl mums svarbu ne tik gaminti švarią energiją, bet ir būti arti tų, kuriems šie projektai tampa kaimynyste“, – teigia E. Musteikytė.

Šiemet į Kražius atvyko ne tik nauji veidai, bet sugrįžo ir tos bendruomenės, kurios jau spėjo įgyvendinti konkrečius projektus. Pikeliai atnaujino patalpas piligrimams, įsirengė šviestuvus. Vydmantuose pastatyta scena, lauko klasė, atnaujinti stadiono atitvarai. Tokie sąskrydžiai tampa svarbia bendradarbiavimo dalimi – jie padeda kurti tvaresnį ryšį su bendruomenėmis ir įkvepia dar daugiau prasmingų, vietos gyvenimą keičiančių projektų.

Parama šalia „Ignitis renewables“ statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms yra reikšminga. Per tris metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Klaipėdoje įvyko Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamas paplūdimio aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“. Renginys subūrė šeimas, bendruomenes ir poilsiautojus – visus, kuriems artimos kūrybos, tvarumo ir aktyvaus laisvalaikio temos. Be aitvarų reginio, lankytojai dalyvavo edukacinėse, kūrybinėse ir pažintinėse veiklose. Vieną iš jų – užsiėmimus apie jūrinį vėją – pristatė festivalio partneris, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. 

„Kiekvienas toks renginys tampa ne tik švente, bet ir susitikimo vieta – kur skirtingi žmonės susiburia bendrai patirčiai, žinių dalijimuisi ir laikui drauge. Smagu matyti, kad į vieną vietą susirenka šeimos, kūrėjai, bendruomenės ir partneriai, kuriuos jungia bendras noras dalyvauti, suprasti ir bendrauti“, – teigia Vaiva Rutkauskaitė, #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė.

Festivalio programa šiemet, kaip ir kasmet, buvo pritaikyta plačiai auditorijai – nuo šeimų su mažais vaikais iki aitvarų entuziastų. Lankytojai ne tik stebėjo figūrinius aitvarus – jų dangų papuošė net penkiasdešimt, vienas net 44 m ilgio – bet ir patys gamino šimtus asmeninių aitvarų dirbtuvėse. Bendrai tapytas 52 kv. m aitvaras-vėliava „Pagaunam vėją“, kurį dovanojo „Ignitis renewables“, tapo ryškiu dienos simboliu.

Vienas iš šių metų festivalio „Vėjų vėjai“ akcentų – edukacija vaikams apie jūrinį vėją ir atsinaujinančią energetiką. Užsiėmimus vedė „Ignitis renewables“ komanda, kuri kvietė vaikus praktiškai pažinti, kaip veikia vėjo elektrinės, kokia jų paskirtis ir kaip vėjas tampa atsinaujinančios energijos šaltiniu. Edukacijos vyko žaidimo forma – vaikai statė mažus elektrinių modelius, stebėjo jų veikimą, atliko įvairias užduotis, o edukatoriai padėjo suprasti, kodėl svarbu energiją gaminti tvariai. Užsiėmimai buvo pritaikyti skirtingo amžiaus vaikams ir skatino ne tik domėjimąsi inžinerija ar tvarumu, bet ir paprastą smalsumą – iš kur atsiranda elektra ir kaip ją galima gaminti neteršiant aplinkos. 

Ši veikla yra dalis „Ignitis renewables“ vykdomos edukacinės programos #EnergySmartSTART, kuria siekiama padėti vaikams ir jaunuoliams geriau suprasti, kaip veikia ir keičiasi šiuolaikinė energetika ir kokias galimybes ji atveria. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos pajūrio regionui – edukacijos jau vyko įvairiose pajūrio mokyklose, į jas aktyviai įsitraukia tiek moksleiviai, tiek mokytojai, o festivalis tampa proga šias žinias perduoti ir platesnei auditorijai. 

„Mokyklos noriai mus kviečia atvykti į pamokas, į karjeros dienas, į renginius. Taip pat mokytojai nori su moksleiviais atvykti ir pas mus į biurus – pakeisti aplinką. Pagal galimybes juos priimame. Mūsų edukacijų metu sužinoma apie vėjo elektrinių veikimo principus, statybos procesus bei jų teikiamas naudas. Vyksta praktiniai užsiėmimai, kurių metu moksleiviai stato mažus vėjo elektrinių modelius, stebi jų veikimą ir mokosi apie elektros energijos gamybos jūroje ypatumus“, – sako V. Rutkauskaitė.

Jūrinio vėjo edukacija daugiausiai orientuota į Lietuvos pajūrio regiono mokyklas, joms skiriamas didžiausias dėmesys. Jau yra aplankytos Klaipėdos Gedminų, Taurakalnio, Prano Mašioto progimnazijos, Klaipėdos Litorinos mokykla. „Ignitis grupė“ yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus ugdymo partnerė, todėl edukacijoje dalyvavo ir šios mokyklos mokiniai. 

Užsiėmimus mokyklose veda savanoriaujantys „Ignitis grupės“ darbuotojai, dažnai įsitraukiantys net laisvalaikiu. Tai būdas kalbėti apie technologijas paprastai ir suprantamai, taip mokymasis tampa ne tik turiningas, bet ir įdomus, gyvas, įtraukiantis. Edukacija taip pat padeda informuoti visuomenę apie vystomą jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kuris prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės ir stipresnio dialogo su vietos bendruomenėmis. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ reikšmingai prisideda prie tvarios energijos gamybos Latvijoje – patiekė pirmąją elektrą į šalies tinklą. Šis svarbus įvykis pažymi strateginį požiūrį lokaliai ir tvariai gaminti energiją Latvijoje ir visame regione. Elektros energiją pagamino „Ignitis renewables“ statomas 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas. 

„Pirmosios lokaliai pagamintos žaliosios elektros energijos tiekimas į tinklą „Ignitis renewables“ yra strategiškai svarbus etapas Latvijos rinkoje. Bendrovė turi ambicingų planų plėtoti atsinaujinančią energetiką Latvijoje. Šiuo metu Kuldygos, Tukumo ir Bauskės savivaldybėse statomi saulės parkai bei vertinami potencialūs vėjo elektrinių projektai. Šis svarbus įvykis bei kiti vystomi atsinaujinančios energetikos projektai parodo „Ignitis renewables“ pastangas kurti tvarų ir atsparų rytojaus energetikos sektorių Baltijos šalyse“, – sako „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce. 

Pirmąją žaliąją elektros energiją pagamino ir į tinklą patiekė Varmės saulės parkas, esantis Kuldygos savivaldybėje. Saulės parko dydis – 110 hektarų, jį sudaro 156 tūkst. saulės modulių, o bendra parko įrengtoji galia – 94 MW. 

Be Varmės projekto, „Ignitis renewables“ stato dar du didelius saulės parkus Latvijoje. 145 MW Stelpės saulės parko, kurį sudaro du etapai Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje, statybos vyksta pagal planą. Tuo tarpu 174 MW galios Tumės saulės parkas, esantis Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje bus vienas ambicingiausių saulės projektų Baltijos šalyse. 

Užbaigus 389 tūkst. saulės modulių įrengimą Varmės ir Stelpės saulės parkuose, jų pagaminama žalioji elektros energija aprūpins net 96 tūkst. namų ūkių. Tumės saulės parke, kurio komercinės veiklos pradžia numatoma 2026 m., bus įrengti 282 tūkst. saulės modulių ir jis užims 302 hektarų plotą. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo parkų Baltijos šalyse ir švaria elektros energija kasmet aprūpins daugiau kaip 85 tūkst. namų ūkių.

Tvari plėtra ir parama bendruomenėms 

„Ignitis renewables“ deda pastangas projektus vystyti tvariai – vystydama atsinaujinančios energetikos projektus bendradarbiauja su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis. Bendrovė vykdo aplinkosaugos programas ir teikia paramą bendruomenių iniciatyvoms, kurios gerina gyvenimo kokybę regione. 

2024 m. bendrovė pradėjo teikti paramą Latvijoje ir aštuonioms iniciatyvoms skyrė beveik 270 tūkst. eurų. Šios pastangos stiprina bendradarbiavimą su vietos žmonėmis, skatina visuomenės įsitraukimą ir tvarią plėtrą regione. 

Birželio 15 d. pirmą kartą vyks „Palangos vėjo festivalis“ – netradicinė vasaros šventė, kviečianti miestiečius ir kurorto svečius pajusti vėją kitaip. Vienos dienos programa sujungs vėjo sportą, muziką ir pramogas: nuo jėgos aitvarų, buriavimo pamokų ir regatos iki ekstremalaus šuolio nuo tilto bei vakarinio festivalio koncerto su DJ Jovani. Renginį organizuoja „Palangos investicijų valdymas“ kartu su „Pilietinė medija“. Festivalyje daug dėmesio skiriama vėjui – kaip gamtos reiškiniui, sporto varikliui ir švarios energijos simboliui. Vėją pagauti festivalyje kvies tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.

„Norėjome, kad festivalis nebūtų vien tik scena, programa ir žiūrovai. Mums rūpėjo sukurti jausmą, kad visas miestas gyventų švente – kažkas vyksta J. Basanavičiaus gatvėje, kažkas vandenyje, o kažkas ore. Kad žmonės ateitų ne į renginį, o pavaikščiotų, patyrinėtų, sustotų ten, kur įdomu. Laisvai, be spaudimo, kaip vasarą Palangoje ir turi būti“, – sako vienas iš festivalio sumanytojų, „Pilietinė medija“ vadovas Edmundas Jakilaitis.

Scena virš tilto

Festivalio programa pasklis po visą Palangos centrą – veiksmas vyks jūroje, ore ir mieste. Prie Palangos tilto veiks jėgos aitvarų zona – čia vyks profesionalų pasirodymai, o instruktorių padedami šį sportą galės išbandyti visi norintys. Paplūdimyje vyks pažintinės vėjo sporto veiklos: pradedantieji galės atsistoti ant banglentės, o vaikai – plaukti mažaisiais burlaiviais „Optimist“. Jūroje bus galima stebėti regatą, taip pat veiks vandens batutų parkas, kviečiantis pramogauti visą šeimą. Ore skraidys parasparniai, o ant žemės žiūrovus džiugins riedutininkai.

Vienas ryškiausių festivalio akcentų – pasaulinio lygio jėgos aitvarų sportininko Nicko Jacobseno šuolis nuo Palangos tilto. Palangoje tokio reginio dar nėra buvę – šis šuolis taps ne tik įspūdingu akcentu, bet ir neoficialiu visos šventės simboliu. Vakarop renginys persikels į virš jūros tilto įrengtą specialią sceną, kurioje koncertą surengs DJ Jovani su kitais žymiais atlikėjais. Vienas populiariausių šių dienų Lietuvos didžėjų užkurs vakarinę diskoteką su šviesomis, muzika ir vasariška atmosfera.

Galimybė pažinti vėją per patirtį

Greta pramogų ir pasirodymų Palangoje veiks ir edukacinė erdvė apie atsinaujinančią energiją. J. Basanavičiaus gatvėje veiks edukacinė zona, kur žaliosios energijos bendrovė „Ignitis renewables“ kvies pažvelgti į vėją per kasdieninius patyrimus – žaidimą, judesį, eksperimentą. Interaktyvios veiklos čia liks ir po vėjo festivalio – mobili edukacinė platforma #EnergySmartSTART Palangoje veiks iki liepos 13 d. Tai – viena iš „Ignitis renewables“ keliaujančių iniciatyvų, kuri padeda energetiką pamatyti iš arčiau. Edukacinė platforma atvira visiems – tiek tiems, kurie apie ją žino daugiau, tiek tiems, kurie stabteli pakeliui į paplūdimį.

Lankytojai bus kviečiami minti elektrą gaminantį dviratį, išbandyti virtualios realybės akinius, leidžiančius atsidurti vėjo elektrinės viršuje ir susipažinti su žmonėmis, kurie dirba su energijos sprendimais kasdien. Edukacinė platforma pritaikyta visoms amžiaus grupės – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Čia energetika pasirodys artima, įdomi ir suprantama kiekvienam.

„Vėjas Lietuvoje visada buvo šalia mūsų – pajūryje, vaikystės prisiminimuose, kasdienybėje. Dabar pradedame į jį žiūrėti kitaip – ne tik kaip į gamtos reiškinį, bet ir kaip į vieną svarbiausių švarių energijos šaltinių, galinčių stiprinti mūsų ateitį. Mums, kaip atsinaujinančios energetikos bendrovei, svarbu ne tik vystyti naujus projektus, bet ir keisti požiūrį – parodyti, kad vėjas gali būti artimas, įdomus, gyvas. Šis festivalis – kvietimas tą vėją pajusti kitaip nei mums įprasta. Nes per įdomias patirtis dažnai ateina ir aiškesnis supratimas, o nuo to prasideda ir tikrieji pokyčiai, tada pagaukime vėją“, – kviečia „Ignitis renewables“ komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Palanga atnaujina savo veidą

Palangoje pokyčiai jaučiami tiek miesto infrastruktūroje, tiek atmosferoje. Miesto erdvės tapo šviesesnės, atviresnės, jaukesnės. Vėjo festivalis tampa vienas iš pirmųjų renginių, kuris tai atspindi – naujoje šviesoje ir su kita nuotaika. Tai nėra vien šventė – tai ir galimybė pažvelgti į Palangą taip, kaip ji mato save šiandien: šiuolaikišką, atvirą ir kuriančią.

Prie naujo miesto vaizdo prisideda ir neseniai atnaujintas J. Basanavičiaus gatvės bei tilto apšvietimas – šviestuvai ne tik pritaikyti visoms gamtinėms sąlygoms, bet ir draugiškesni aplinkai: mažina vizualinę taršą, o didžiąją jų dalį sudaro perdirbtas aliuminis. Palangos vėjo festivalis simboliškai taps ir šio atsinaujinimo pristatymu.

„Pastaraisiais metais Palanga smarkiai keitėsi – tiek fiziškai, tiek nuotaika. Mums labai svarbu, kad šis miestas augtų ir kaip kurortas, ir kaip bendruomenė. Džiaugiamės galėdami pristatyti naują J. Basanavičiaus gatvės ir tilto apšvietimą – kartu su Vėjo festivaliu tai tampa gražiu miesto vasaros akcentu. Ši šventė labai taikliai atspindi tai, kuo Palanga gyvena dabar – laisvumu, atvirumu, noru augti ir gražiai keistis“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Daugiau apie festivalį ir jo program galite sužinoti čia.

Bankai „Swedbank“ Lietuvoje ir „Swedbank“ Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų finansavimą tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje. Suteiktas finansavimas padės užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW) ir kurie komercinę veiklą turėtų pradėti dar šiais metais. Finansavimą bankai suteikė lygiomis dalimis.

„Esame Baltijos regiono energetikos sektoriaus transformacijos priešakyje ir siekiame, kad ateityje būtų naudojama tik energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Stelpės ir Varmės saulės parkai taps svarbiu žingsniu įgyvendinant mūsų žaliosios generacijos pajėgumų plėtros strategiją. Pradėję komercinę veiklą, šie parkai ženkliai padidins vietinės žaliosios energijos gamybą regione. Įgyvendinant tokius projektus esame dėkingi už „Swedbank“ paramą, kuri svariai prisideda užtikrinant šių atsinaujinančios energijos projektų sėkmę“, – teigia Jonas Rimavičius, „Ignitis grupės“ finansų vadovas.

„Šis, valstybių sienas peržengiantis, sandoris su „Ignitis grupe“ žymi dar vieną sėkmingą mūsų partnerystės etapą ir „Swedbank“ įsipareigojimą finansuoti žaliąją transformaciją. Atsinaujinančios energetikos projektų finansavimas regione yra viena iš mūsų prioritetinių sričių siekiant stiprinti regiono energetinį atsparumą ir mažinti emisijas. Šis sandoris papildo mūsų sparčiai augantį 1,45 mlrd. eurų dydžio Žaliųjų paskolų portfelį, kuriame iš viso turime virš 800 MW instaliuotos galios AEI projektų“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

„Ignitis renewables“ šiuo metu vysto 94 MW Varmės saulės parką Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parką, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Iš viso saulės parkų įrengtoji galia sieks iki 239 MW. Tokios galios užteks elektros energija aprūpinti apie 96 tūkst. namų ūkių Latvijoje.

Apskaičiuota, kad visos investicijos į šiuos projektus sieks apie 178 mln. eurų, įskaitant statybos ir projekto įsigijimo išlaidas.

„Swedbank“ Lietuvoje yra finansavęs „Ignitis grupės“ valdomą Vilniaus kogeneracinę jėgainę, vėjo elektrinių parką Jurbarke ir kitus projektus.

Vasaros saulėgrįžos dieną, birželio 21-ąją, Klaipėdos Danės skvere klaipėdiečius ir miesto svečius suburs „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – ambicingas tvarumo festivalis, išaugęs iš nuo 2021 m. uostamiestyje vykusios tradicinės „Tvarios ateities kūrėjų laboratorijos“. Šį išskirtinį projektą, kurio tikslas – ne tik šviesti, bet ir realiai įtraukti visuomenę į tvarios ateities kūrimą, bendromis jėgomis organizuoja Lietuvos jūrų muziejus ir tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.

Naujasis festivalis išsiskirs tuo, kad čia nebus abstrakčių pamąstymų apie globalinį atšilimą ar besaikį vartojimą. Vietoje to, lankytojai bus kviečiami tiesiogiai susipažinti su inovatyviais, jau egzistuojančiais sprendimais, kurie padeda mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ir perdirbti bei atrasti žaliosios energijos privalumus kasdienybėje.

„Puikia pajūrio tradicija tapusi „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ šiemet įgauna papildomą vardą – „Savos bangos“. Ir naują jėgą, nes prie jos jungiasi bendrovė „Ignitis renewables“. Pasitelkę geriausias šalies patirtis laboratorijoje po atviru dangumi ieškosime ir, esu tikra, surasime atsakymus, kaip būti energetiškai sumaniems ir tvariems. Mokysimės iš tų, kurie geba kurti naujus dalykus be poveikio gamtai, o gamtos teikiamą neišsemiamą energiją, pavyzdžiui, jūros vėjo panaudoti inovacijoms“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

„Savos bangos“ programa įspūdinga – nuo edukacijų ir interaktyvių demonstracijų iki meninio turinio. Festivalis prasidės Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“ – provokuojančia diskusiją apie plastiko taršą vandenynuose. Šis „Savų bangų“ atidarymo akcentu tapsiantis spektaklis nuo pat premjeros 2022 m. yra tapęs tikru teatro hitu.

Visą dieną taip pat veiks tradicinė klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių pamėgta „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – specializuota erdvė, kurioje savo inovacijas, atradimus ir pasiūlymus pristatys pirmaujančios Lietuvos mokslo institucijos, žaliosios energetikos įmonės ir aplinkosaugos organizacijos. Šios erdvės lankytojai turės progą susipažinti su inovacijomis, kurias kuria Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos universiteto STEAM centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos Jūrų muziejus ir kiti.

Visą dieną taip pat vyks įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurioms rūpi Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimas, edukacinė mugė, interaktyvios pažintinės veiklos su mokslo įstaigomis bei menininkų ir bendruomenės kūrybinės dirbtuvės. Jose specialaus meninio objekto kūrimą koordinuos profesionalūs menininkai iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto, tačiau jo bendraautoriais taps visi renginio lankytojai. Šis tvaraus meno kūrinys bus simbolinis suvenyras, primenantis, kad ateities kūrimas prasideda nuo paprastų veiksmų.

Festivalio svečiai galės dalyvauti ir „Ekoprotmūšyje“, kuriame reikės atsakyti į įvairius įdomius klausimus apie ekologiją, tvarumą ir žaliąsias technologijas. Dalyviai galės prisijungti prie protmūšio naudodami QR kodus ir mobiliuosius telefonus, o nugalėtojų lauks specialūs tvarūs prizai.

Pasisemti žinių kvies diskusija „Kas yra tikrasis tvarumas“, kurioje įvairių sričių profesionalai – nuo mados ir meno iki ekologijos ir technologijų verslo – aptars dažniausius tvarumo mitus ir realias galimybes gyventi sočiai, gražiai ir tvariai. Diskusija bus orientuota į praktinius sprendimus ir realius iššūkius.

Pavakare festivalio svečių lauks netikėta ir šmaikšti programos dalis – specialiai festivaliui sukurta „K2 Comedy“ klubo komikų programa, kurioje žinomi Lietuvos komikai su humoru žvelgs į Baltijos jūros reikšmę Lietuvai, ekologiją ir mūsų įpročius.

Ir galiausiai, po dalyvių apdovanojimo ceremonijos, festivalis pasieks kulminaciją su ypatingu muzikiniu pasirodymu – violončelininkų grupė „Voiceless“ atliks specialiai šiam renginiui aranžuotą M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Šis pasirodymas simboliškai sujungs M. K. Čiurlionio metus, jūros tematiką ir šiuolaikinį požiūrį į klasiką.

„Savos bangos“ – tai ne vienos dienos šventė, o ilgalaikė iniciatyva, kuri kvies gyventojus, organizacijas ir įmones prisidėti prie tvarios ateities kūrimo s

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ užbaigė didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse vėjo energetikos projektų – Kelmės vėjo parko – pirmąjį etapą. Kelmės vėjo parkas I, kurio galia siekia 114 megavatų (MW), sėkmingai pasiekė komercinės veiklos pradžią. 

„Kelmės vėjo parkas I yra didžiausias iki šiol įgyvendintas „Ignitis renewables“ vėjo energetikos projektas Lietuvoje. Tai yra vienas iš kertinių projektų, leidžiančių mums tvirtai judėti link pagrindinio tikslo – iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotos žaliosios gamybos galios portfelį. Šis etapas žymi ne tik augančią vietinę elektros gamybą, bet ir tvaresnės, saugesnės energetikos sistemos kūrimą šalyje ir visame regione“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Kelmės vėjo parkas I – tai pirmasis iš dviejų etapų didžiausiame šiuo metu statomų sausumos vėjo energetikos projektų Baltijos šalyse. Vėjo parko pirmame etape įrengta 16 „Nordex“ N163/6.X modelio vėjo elektrinių. Projektas įgyvendinamas laikantis aukščiausių aplinkosaugos, sveikatos ir saugos standartų. 

Šiuo metu baigiamas statyti ir antrasis Kelmės vėjo parko etapas, kurį užbaigus, bendra abiejų etapų galia pasieks 314 MW. Užbaigus abu etapus, parkas per metus pagamins tiek elektros energijos, kiek pakaktų aprūpinti apie 250 tūkst. namų ūkių. Bendros investicijos, įskaitant įsigijimo kainą ir statybos išlaidas, į Kelmės vėjo parką turėtų siekti apie 550 mln. eurų. 

Tai – reikšmingas indėlis siekiant strateginio „Ignitis grupės“ tikslo: sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą Baltijos šalyse bei kitose prioritetinėse rinkose. 

Jau du dešimtmečius vėjo energetika yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis. Per šį laiką vėjo parkai tapo švarios energijos šaltiniu, o jų vystytojai – ilgalaikiais bendruomenių partneriais, prisidedančiais prie socialinės ir ekonominės gerovės. Šalia įsikūrę vėjo parkai vietos gyventojams atveria naujas galimybes – atsiranda nauji būdai gerinti gyvenimo kokybę, kurti geresnę aplinką bei stiprinti ryšius. Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ aktyviai siekia kurti šviesią kaimynystę su vietos gyventojais, prie kurių gyvenviečių statomi vėjo parkai, skirdama jiems finansinę paramą bei prisidėdama prie socialinės gerovės.

„Bendruomenės, šalia kurių veikia mūsų vėjo parkai, yra mūsų ilgamečiai partneriai, o joms teikiamas palaikymas yra daugiau nei finansinė parama. Kai šalia atsiranda vėjo parkas, jis gali tapti ne tik elektros energijos šaltiniu, bet ir galimybe bendruomenėms įgyvendinti savo idėjas: atnaujinti kelius ir apšvietimą, kurti naujus bendruomenės namus, įrengti sporto aikšteles, organizuoti kultūrinius renginius. Per pastaruosius metus mes matome, kaip vėjo energetika keičia bendruomenių gyvenimą – šiandien tai ne tik apie elektrą, bet ir apie geresnes gyvenimo sąlygas vietos gyventojams“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Ką gauna bendruomenės, kurios gyvena šalia vėjo parkų?

Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių vėjo parkai tapo ne tik elektros gamybos, bet ir teigiamų pokyčių simboliu. Iki šiol vietos bendruomenėms jau paskirstyta daugiau nei 900 tūkst. eurų siekianti parama, skirta svarbiems projektams. Šias lėšas bendruomenės panaudojo viešajai infrastruktūrai, kultūrai ir švietimui. 2024 m. skirta lėšų suma buvo dvigubai didesnė nei ankstesniais metais, o tai atspindi ne tik augančią bendradarbiavimo apimtį, bet ir besiplečiantį vėjo elektrinių sektorių.

Remiami projektai yra įvairūs ir atliepia skirtingus bendruomenių poreikius. Pavyzdžiui, Vydmantų gimnazijoje Kretingos rajone finansuota lauko klasė–kupolas, o Butkiškės kaime Kelmės rajone – bendruomenės susibūrimo erdvės atnaujinimas, kur gyventojai gali ne tik leisti laiką kartu, bet ir dalyvauti edukacinėse veiklose. „Ignitis renewables“ parama bendruomenėms apima ne vien infrastruktūros gerinimą ar erdvių kūrimą – ji prisideda ir prie kultūrinio paveldo išsaugojimo. Finansinė parama leis įgyvendinti unikalų projektą – išleisti knygą apie Pikelių miestelio istoriją. Ilgus metus kaupta medžiaga bus sutvarkyta ir publikuota, taip užtikrinant, kad svarbios žinios apie miestelio praeitį išliktų ateities kartoms.

„Vietos gyventojai mato apčiuopiamus pokyčius – naujus šaligatvius, atnaujintą apšvietimą ar bendruomenės renginius, jie žino, kad šis gerbūvis atsiranda dėka vėjo parko kaimynystės“, – dalijasi E. Musteikytė.

Ilgalaikė partnerystė: daugiau nei finansinė pagalba

Bendrovė siekia ilgalaikio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, investuodama į socialinės įtraukties projektus. Itin reikšmingi projektai – bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir infrastruktūros gerinimas. Taip pat ir jų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia. Mažeikių rajone esanti Pikelių bendruomenė dalį paramos panaudojo bendruomenės namų pritaikymui lankytojams su judėjimo negalia. Bendruomenės centrai tampa atviresni ir patogesni visiems gyventojams – diegiamos patogesnės erdvės, gerinama infrastruktūra ir užtikrinamas fizinis prieinamumas. Tuo metu Jurbarko rajone esanti Rotulių bendruomenė parama skirta ir šildymo sistemos bendruomenės namuose įrengimui, kad vietos gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas visus metus. Tai ypač svarbu žiemos sezonu, kai šiltos ir jaukios patalpos leidžia organizuoti renginius, užsiėmimus vaikams bei senjorams.

Dėmesys bendruomenėms apima ne tik infrastruktūros gerinimą, bet ir socialinių ryšių bei kultūrinės ir tautinės savimonės stiprinimą. „Ignitis renewables“ remia edukacines programas, skatina vietos jaunimo iniciatyvas bei

prisideda prie kultūrinių renginių organizavimo. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filiale remiamos kultūrinės, edukacines ir sportinės veiklos, kuriose bendruomenės nariai gali lavinti savo įgūdžius. Tauragės rajono Lauksargių bendruomenė gautą paramą investavo į tautinių kostiumų pirkimą ir taip puoselės kultūrą bei džiugins bendruomenės narius.

Kasmetinė parama – pozityvūs ilgalaikiai pokyčiai

Kiekvienais metais bendruomenės gali teikti paraišką paramai gauti, todėl pokyčiai nesibaigia vienu projektu. Nuolatinė parama leidžia vietos gyventojams ir jų bendruomenėms patiems spręsti, kur ir kaip investuoti gautas lėšas.

„Vietos žmonės geriausiai žino, kas jų bendruomenei svarbiausia. Todėl skatiname juos teikti projektų idėjas, kurios atneštų ilgalaikę naudą. Tai gali būti ir mokyklų modernizavimas, ir nauji laisvalaikio centrai, ir bendruomeniniai renginiai, kurie suvienija žmones“, – teigia „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė E. Musteikytė.

Toks požiūris į bendruomenių vystymą tampa pavyzdžiu visai Lietuvai. Kai atsinaujinanti energetika dera su socialine atsakomybe, laimi visi – tiek vietos gyventojai, tiek visa šalis, kuri juda tvaresnės ir stipresnės ateities link. Kiekvienas projektas tampa tvirtu pamatu, ant kurio auga ne tik infrastruktūra, bet ir žmonių pasitikėjimas, atsakomybė bei bendruomeniškumas. Bendruomenės, kuriose žmonės turi galimybę dalyvauti ir priimti sprendimus, tampa ne tik savarankiškesnės, bet ir tvaresnės, o tai yra kertinis akmuo, siekiant stipresnės šalies.untry. 

Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis. Remiantis naujausiais tyrimais, Lietuvoje vėjo elektrinės jau dabar gamina reikšmingą dalį elektros energijos ir turi didelį potencialą ateityje. 

„Lietuva turi visas galimybes tapti vėjo energetikos lydere regione. Sparčiai auganti vėjo elektrinių plėtra rodo, kad atsinaujinanti energetika ne tik didina elektros gamybos apimtis, bet ir stiprina šalies ekonominį bei geopolitinį saugumą. Matome aiškią tendenciją, kad Lietuvoje vėjo energetika sparčiai vystosi ir tampa pagrindiniu žaliosios elektros energijos gamybos šaltiniu. Tai – svarbus žingsnis šalies energetinės nepriklausomybės link“, – teigia tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių eksploatacijos valdymo vadovas Virginijus Jagela. 

Kaip keičiasi Lietuvos elektros gamyba? 

Pastaraisiais metais Lietuvoje atsinaujinančios energetikos sektorius augo itin sparčiai, o vėjo elektrinės tapo svarbiausiu šio augimo varikliu. Lyginant 2023 ir 2024 m., vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo 1,38 karto, o tai – reikšmingas pokytis siekiant mažesnės priklausomybės nuo iškastinio kuro. 

„Atsinaujinančių išteklių elektrinės per 2024 m. pagamino 35 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesniais metais. Lyginant su kitomis Europos šalimis, šiuo aspektu Lietuva lenkia daugelį regiono kaimynių. Visgi, būtent vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino daugiausiai elektros – net 46 proc. arba 27 proc. viso suvartojimo. Pagal šią dalį, elektros gamyboje mes priartėjame prie tokių šalių kaip Vokietija ar Nyderlandai. Tokie duomenys aiškiai parodo, kad Lietuva turi potencialą tapti vėjo energetikos lydere Baltijos regione“, – pasakoja „Ignitis renewables“ ekspertas V. Jegela. 

Viena iš stipriausių šio sektoriaus augimo varomųjų jėgų yra nuoseklios investicijos į naujus vėjo parkus ir inovatyvius sprendimus, leidžiančius efektyviau išnaudoti šį atsinaujinančios energijos šaltinį. Per metus – 513 megavatų (MW) naujų vėjo elektrinių. Bendra Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. 

Planuojama, kad artimiausiais metais vėjo elektrinių pagaminamos elektros kiekis dar labiau augs, nes šiuo metu statomi dideli vėjo elektrinių parkai, vienas iš jų – Kelmės rajone „Ignitis renewables“ statomas didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas. 

Kelmės vėjo elektrinių parke, vienos vėjo elektrinės galia siekia iki 7 MW. Tai didžiausios ir galingiausios bendrovės statomos vėjo elektrinės. Veikiant maksimaliu pajėgumu, vienas tokios elektrinės menčių apsisukimas pagamina tiek elektros energijos, kad jos pakanka aprūpinti vieną namų ūkį elektra visą dieną. Kitaip tariant, viena vėjo jėgainė per metus gali elektra aprūpinti 8 tūkst. namų ūkių. Baigus statybas, 300 MW galios Kelmės parko pagaminama energija galės aprūpinti net 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai. 

Svarbu pastebėti, kad elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje yra efektyvesnė bei pastovesnė nei naudojant vėją sausumoje, nes atviroje jūroje nėra kliūčių, galinčių slopinti vėjo srautą. Vėjo elektrinės iškeltos į didelį aukštį jūroje gali išnaudoti greitesnį ir stabilesnį vėją, įprastą tokiai aplinkai. Todėl jos gali gaminti elektros energiją net 90 proc. laiko – net tuo metu, kai krante nebūna vėjuota. „Ignitis renewables“ Baltijos jūroje vystomas 700 MW „Curonian Nord“ vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Toks kiekis galėtų užtikrinti net apie ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Vėjo energija dabar reikalinga labiau nei bet kada anksčiau 

Vėjo energetika yra ne tik švari, bet ir strategiškai svarbi Lietuvai, siekiant energetinės nepriklausomybės. Pastarųjų metų geopolitiniai iššūkiai parodė, kad, kuo daugiau elektros energijos gaminame patys, tuo mažiau esame priklausomi nuo išorinių tiekėjų ir kainų svyravimų. Vėjo elektrinės veikia be iškastinio kuro, neskleidžia teršalų ir mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos, todėl tampa svarbiausiu vietiniu elektros gamybos šaltiniu. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, kovo 6 d. tarp 13 ir 14 val., kai saulės ir vėjo elektrinių momentinė gamyba viršijo 1,4 gigavato (GW), elektros energijos kainos buvo itin mažos – 13 val. jos siekė 0,59 Eur/MWh, o iki 14 val. nukrito net iki 0,27 Eur/MWh. Tokie skaičiai įrodo, kad atsinaujinančių išteklių teikiama energija padeda išlaikyti konkurencingas elektros kainas. 

Lietuva turi išskirtines sąlygas plėsti vėjo energetiką tiek sausumoje, tiek Baltijos jūroje. Ateinančiais metais vėjo energetikos plėtra tik stiprės, užtikrindama stabilesnes elektros kainas ir didesnį šalies energetinį ir ekonominį saugumą. 

Investicijos į vėjo energetiką skatina ne tik technologinę pažangą, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina vietos ekonomiką ir leidžia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ilgainiui tai padės Lietuvai pasiekti klimato neutralumą ir užtikrins žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.​ 

Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia. Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje. Šalies energetinę nepriklausomybę stiprina žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomi didelio masto vėjo parkai. 

„Pastarieji 20 metų, o ypač paskutinis penkmetis, parodė, kad Lietuva yra pajėgi pirmauti atsinaujinančiosios energijos srityje. Tai, kas kadaise buvo laikoma ambicingu eksperimentu, tapo mūsų energetinės nepriklausomybės kertiniu akmeniu. Toliau investuojame į vėjo energetikos plėtrą ir spartiname technologinius pokyčius, nes tai ne tik galimybė mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, bet ir strateginis sprendimas, leidžiantis kurti naujas darbo vietas, skatinti inovacijas bei užtikrinti konkurencingą elektros kainą šalies gyventojams ir verslui“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Vėjo elektrinių svarba šalies energetiniam saugumui 

Vėjo energetikos kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje statyti ryžosi Kaišiadorių vyskupija. 2004 m. Kretingos rajone pastatyta 600 kilovatų (kW) galingumo elektrinė buvo Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupijos investicija. Skeptikai teigė, kad Lietuva yra per maža šalis efektyviam vėjo energijos naudojimui ir kad tokie projektai nebus ekonomiškai naudingi. Laikui bėgant, su kiekvienu nauju vėjo parku, buvo įrodyta, kad ši energijos rūšis ne tik draugiška aplinkai, bet ir strategiškai naudinga visai valstybei. 

Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo energijos importo, tačiau geopolitiniai iššūkiai, ypač neišprovokuota ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą, aiškiai parodė, kad energetinis savarankiškumas nėra vien ekonomikos klausimas – tai nacionalinio saugumo garantas. Europos Sąjungos REPowerEU planas, priimtas kaip atsakas į energetikos krizę, aiškiai įvardija būtinybę plėtoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių tiekėjų. Lietuva jau dabar yra tarp šalių, kurios greičiausiai įgyvendina šias priemones, o vėjo energetika tapo pagrindiniu valstybės energetinės nepriklausomybės ramsčiu.

„Pastaraisiais metais mūsų šalis reikšmingai didino vietinę elektros gamybą iš vėjo elektrinių. Per 2024 m. Lietuvoje buvo prijungta rekordinė apie 500 megavatų (MW) sausumos vėjo elektrinių galia. Tai ženkliai prisidėjo prie vietinių energijos gamybos išteklių augimo. Dėl šių investicijų 2024 m. vėjo elektrinės pagamino daugiausiai vietinės elektros energijos Lietuvoje, jų pagaminta elektros energija padengė net 27 proc. viso šalies elektros energijos suvartojimo – pagal šį rodiklį esame tarp lyderių Europoje“ , – teigia G. Meškelė. 

Papildomas didelis postūmis įvyko pastaraisiais metais, kai Kelmėje „Ignitis renewables“ pradėjo statyti didžiausią sausumos vėjo parką Baltijos šalyse. Jau iškilo 44 vėjo elektrinės, o bendra parko galia siekia 300 MW. Tai reikšmingas žingsnis link visiškos energetinės nepriklausomybės, kadangi šis parkas vienas pats galės pagaminti tiek elektros energijos per metus, kiek pakanka maždaug 250 tūkst. namų ūkių.

Technologinė pažanga 

Būtent vėjo energijos sektoriaus plėtra padeda Lietuvai tapti viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sausumos vėjo elektrinių galią. 2024 m. šalis kartu su Rumunija pirmavo pagal galingiausias įrengtas sausumos vėjo elektrines – jų vidutinė galia siekė 6,3 MW. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sparčiai plečia vėjo energetikos pajėgumus, bet ir naudoja moderniausias technologijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti vėjo resursus. 

Be to, diegiamos naujos technologijos padeda saugoti laukinę gamtą: „Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, „Ignitis renewables“ Lietuvoje diegia inovatyviausią paukščių apsaugos technologiją. Ši sistema naudoja radarus ir dirbtinio intelekto algoritmus ir leidžia realiu laiku stebėti paukščių migracijos kelius ir, prireikus, laikinai stabdyti vėjo elektrinių veiklą. Tai pirmoji tokio tipo technologija Lietuvoje, kuri padės išlaikyti pusiausvyrą tarp žaliosios energijos gamybos ir gamtos apsaugos”, – pasakoja G. Meškelė. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį dėl atsinaujinančios energetikos projekto „Nord Wind Park“, vystomo Pasvalio rajone, 100 proc. akcijų įsigijimo. Hibridinį parką sudaro 200 megavatų (MW) vėjo parkas, 50 MW saulės parkas ir 20 MW (80 MWh) elektros energijos kaupiklių sistema. 

„Mes kryptingai investuojame, siekdami savo ilgalaikio tikslo – iki 2030 m. įrengti 4–5 gigavatus (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų. Prioritetą teikiame technologijoms, kurios gali užtikrinti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Anot jo, hibridinis parkas sudarytas iš kelių technologijų. Jį sudaro vėjo parkas ir papildo saulės parkas bei elektros energijos kaupiklių sistema. „Elektros energijos kaupikliai įgalina energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimą, prisideda prie paklausos ir pasiūlos valdymo, tinklo patikimumo didinimo ir mažina poreikį taikyti gamybos ribojimus“, – pabrėžia G. Meškelė. 

Planuojama, kad artimiausiu metu projektas užsitikrins prijungimą prie tinklo. 

Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.

2024 m. tapo reikšmingų pokyčių laikotarpiu Europos energetikos sektoriui. Europos Komisijos duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse pirmą kartą istorijoje aplenkė generaciją iš iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad iš atsinaujinančių šaltinių Europa pernai pasigamino 30 proc. elektros energijos, iškastiniam kurui teko 27 procentai.

Pagrindinis atsinaujinantis elektros gamybos šaltinis Europoje yra vėjas ir nors daugiau energijos kol kas generuojama sausumos vėjo elektrinėse, panašu, kad vis daugiau prieigą prie jūros turinčių šalių gręžiasi į vandens pusę.

Pavyzdžiui, Europos vėjo energetikos įmonių asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Europos šalių vyriausybės surengė aukcionų dėl 19,7 gigavatų (GW) naujų vėjo elektrinių. Sausumoje numatoma įdiegti 6,5 GW galios, o jūrose dvigubai daugiau – 13,2 GW.

Šie skaičiai, leidžiantys prognozuoti, kaip ateityje bus gaminama elektros energija, rodo akivaizdžius sparčius pokyčius. Pavyzdžiui, dar pernai Europoje buvo įdiegta 15 GW naujų vėjo energijos pajėgumų, iš kurių jūrinio vėjo energija sudarė 2,3 GW. Jūrinio vėjo elektrinės pasižymi didesniu efektyvumu ir stabilumu nei įrengtos sausumoje, tad priėjimą prie jūrinės energetikos turinčios šalys siekia tai išnaudoti.

Europos didžiųjų veiksmai

Į jūros vėjo teikiamas elektros energijos gamybos galimybes ypač aktyviai dairosi šalys, istoriškai ilgai buvusios priklausomos nuo iškastinio kurio.

Pavyzdžiui, pernai šioje srityje didžiulę pažangą padarė Vokietija, įrengdama 0,7 GW naujų pajėgumų. Tai daugiau nei dvigubai viršija ankstesnių metų rezultatus. Prie šios plėtros reikšmingai prisidėjo tokie nauji projektai kaip „Baltic Eagle“ Baltijoje ir „Gode Wind“ Šiaurės jūroje. Bendras Vokietijos jūrinio vėjo generacijos pajėgumas dabar siekia 9,2 GW, tenkindamas žymią dalį šalies elektros poreikių.

Jungtinė Karalystė taip pat imasi reikšmingų pokyčių. Ši valstybė pernai uždarė paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę, veikusią nuo 1967 m., be to, sparčiai mažėja ir šalies priklausomybė nuo gamtinių dujų. 

Praėjusiais metais vėjo energija tapo didžiausiu Jungtinės Karalystės energijos šaltiniu, užtikrinusiu 29 proc. visos šalies elektros energijos, o prognozės rodo, kad šiemet tam tikrais laikotarpiais elektros gamybai nebebus naudojamos ir dujos.

Jungtinės Karalystės planai taip pat rodo posūkį elektros energijos gamybos jūroje link. Pernai šalies vyriausybė surengė aukcionusdėl 5,3 GW naujų elektros gamybos pajėgumų jūroje ir tik dėl 990 megavatų (MW) sausumoje.

Prognozės žada milžinišką proveržį

Europoje šiuo metu iš viso instaliuota jūrinių vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia 35 GW, tačiau Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 110 GW, o iki 2050 m. – net 320 GW.

Kanados rinkos tyrimų bendrovė „Precedence Research“ skaičiuoja, kad dar 2023 m. Europos jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vertė siekė 8,58 mlrd. JAV dolerių, tačiau iki 2034 m. ji išaugs iki 56,3 mlrd. JAV dolerių.

„Akivaizdu, kad jūrinio vėjo energetika tampa kertiniu akmeniu žaliojoje Europos transformacijoje. Ši technologija ne tik padeda mažinti anglies dioksido (CO2), emisijas, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina energetinį saugumą bei užtikrina stabilesnį energijos tiekimą“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pastaraisiais metais taip pat išgyvena didelį proveržį, o vėjas ir saulė jau generuoja apie du trečdalius visos šalyje pagaminamos elektros energijos. „Vis dėlto Baltijos jūroje turime milžinišką neišsenkančios ir švarios energijos šaltinį, kurį privalome išnaudoti ir žengti ta kryptimi, kurios laikosi visa Europa“, – pažymi P. Kalmantas. 

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens nusprendė nuo 2025 m. kovo 30 d. atsistatydinti iš įmonės vadovo pareigų. T. Aelens pasitraukia dėl asmeninių priežasčių ir siekdamas karjeros galimybių arčiau namų. Naujo vadovo atranka bus skelbiama nedelsiant. 

Siekiant užtikrinti sklandų darbų perdavimą ir veiklos tęstinumą, nuo 2025 m. kovo 31 d. laikinai einančio pareigas vadovo poziciją užims Gary Bills. Jis nuo 2022 m. eina „Ignitis renewables“ saulės ir vėjo elektrinių vadovo pareigas ir yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį atsinaujinančios energetikos srityje. Jis vadovavo atsinaujinančios energetikos projektams nuo jų vystymo pradžios iki išmontavimo, įskaitant projektų vystymui ir statyboms sausumoje ir jūroje. 

„Turime ambicingą tikslą išvystyti savo žaliųjų pajėgumų segmentą. Iš viso siekiame išvystyti 4–5 gigavatų (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m. T. Aelens subūrė tarptautinę patirtį turinčių profesionalų komandą ir pasidalino savo giliomis žiniomis su „Ignitis renewables“. Dėkojame jam už jo didžiulį indėlį ir linkime kuo didesnės sėkmės ateityje“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

„Man buvo garbė ir malonumas vadovauti „Ignitis renewables“. Čia sutikau ambicingą komandą, kuri pasiryžusi nuosekliai didinti žaliuosius pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei užtikrinti regiono energetinę nepriklausomybę. Didžiuojuosi mūsų bendrais pasiekimais ir neabejoju, kad naujasis vadovas sėkmingai tęs įmonės veiklą“, – dėkodamas už patirtį teigė T. Aelens. 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ trečius metus suteikė paramą vietos bendruomenėms, įsikūrusioms netoliese veikiančių ir vystomų vėjo elektrinių parkų. Finansinė parama skirta net 23 bendruomenių projektams Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Šiais metais skirta rekordinė suma – net 561 tūkst. eurų. Per tris metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų.

„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti šviesią kaimynystę su šalia esančiomis bendruomenėmis. Mūsų teikiama parama neapsiriboja tik gerbūvio gerinimu – ji padeda puoselėti kultūrą bei stiprinti vietos gyventojų tarpusavio ryšius bei prisideda prie bendruomenių augimo. Norime padėti mūsų parkų kaimynams susikurti tvirtą pagrindą, ant kurio jie galėtų darniai augti ir klestėti“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Parama statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms

Pirmą kartą finansinė parama skirta šalia „Ignitis renewables“ statomo Kelmės vėjo parko įsikūrusių bendruomenių projektams, jų net aštuoni. Vaiguvos ir Kražių seniūnijose bendruomenės už gautas lėšas planuoja pasigerinti gerbūvį, susitvarkyti, apsišiltinti, įsirengti patalpas bei apšvietimą, organizuoti renginius. Vien tik Kelmės projektų įgyvendinimui skirta paramos suma – 191,8 tūkst. eurų.

Štai asociacija „Butkiškės bendruomenė“ gautas lėšas panaudos bendruomenės namų atnaujinimui – langų keitimui, elektros instaliacijai, lubų grindų, sienų sutvarkymui, šilumos siurbliams bei scenos pakylai įrengti.

„Beveik trejus metus vykdome savo bendruomenės teatro veiklą, todėl iškilo poreikis sukurti erdvę teatro studijai ar laisvalaikiui leisti. Antrasis mūsų bendruomenės namų aukštas buvo neįveiklintas, o dabar ši „Ignitis renewebles“ parama padės išspręsti tokią problemą. Turbūt, jei ne skirtos lėšos, jo taip ir nebūtume remontavę“, – sako asociacijos „Butkiškės bendruomenė“ pirmininkė Kristina Bertašienė.

Bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir pritaikymas žmonėms su negalia

Galimybe atnaujinti bendruomenės namus džiaugiasi ir Jurbarko rajone įsikūrusi Rotulių kaimo bendruomenė. Kaip teigia bendruomenės pirmininkė Viktorija Aranauskienė, gauta parama šildymo įrengimui, padės organizuoti svarbius vietos renginius, užsiėmimus bei burti gyventojus ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu.

„Norime bendruomenės namus atnaujinti, įrengti šildymą, kad juose gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas – rengti Naujųjų metų eglutės įžiebimo šventes, užsiėmimus vaikams ar mezgimo vakarones. Remontuodami bendruomenės centrą taip pat siekiame, kad jis taptų prieinamas žmonėms su negalia“, – pasakoja V. Aranauskienė.

Kita Jurbarko raj. bendruomenė „Jovarų alėja“ už „Ignitis renewables“ paramą jau pasistatė konteinerio tipo bendruomenės namus tad 2024 m. metų paramą (56 tūkst. eurų) skirs šių namų įrengimui bei atidarymo šventei.

Daugiau renginių vienijančių bendruomenes

„Ignitis renewables“ finansinė parama bendruomenėms neapsiriboja vien tik pastatų atnaujinimu, bet ir vienija vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Tauragės rajono asociacijos Lauksargių kaimo bendruomenė „Lauksargiškiai“ gautas lėšas panaudos gerbūvio, reikalingo renginiams, įsigijimui.

„Pas mus vyksta daug renginių, į kuriuos susirenka gausus būrys žmonių. Turime pasistatę lauko sceną, tačiau neturime kur susodinti į renginį susirinkusių gyventojų. Nors seniūnija turi senus suolus, kuriuos renginių metu galima naudoti, tačiau jie nėra labai patogūs atsisėsti senyvo amžiaus žmonėms“, – sako Lauksargių bendruomenės pirmininkė Elvyra Grombergienė.

Vienyti visus aplinkinius gyventojus bei miestelio svečius gautos lėšos padės ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešajai bibliotekai. Gauta parama bus panaudota lauko kupolui įsigyti, kuris, anot vyr. bibliotekininkės Birutės Grybauskienės, pasitarnaus gyventojams net keliais būdais.

„Mūsų vizija – kupolo viduje įkurti informacijos centrą, kuriame galėsime sutelkti informaciją apie visas Klaipėdos rajono įstaigas. Tokiu būdu mūsų miesto svečiams ir vietos gyventojams nebereikės lankytis keliose įstaigose, kad rastų reikiamą informaciją. Be to, kupole organizuosime edukacinius renginius. Greta jo stovės vaikų žaidimų aikštelė, stadionas, bendruomenės daržas, todėl tikiu, kad kupolas taps tikru traukos centru vietos gyventojams“, – sako B. Grybauskienė.

Gautos lėšos padės puoselėti Lietuvos istoriją

„Ignitis renewables“ patvirtinta finansinė parama Mažeikiuose esančiai asociacijai „Kuriame kartu“ padės išleisti knygą apie Pikelius, kuri, anot vadovo Danieliaus Gedučio, prisidės prie miestelio istorijos išsaugojimo.

„Medžiagą apie Pikelius rinkome jau ne vienerius metus, todėl iškilo poreikis sukauptos informacijos nepalikti užmarštyje, o sudėti viską į knygą. Ši mokslinė knyga, kurios autoriai yra profesoriai ir doktorantai, bus įtraukta į archyvą ir pasitarnaus kaip vertingas šaltinis studentams, rašantiems diplominius darbus ar ateitiems kartoms. Šiuo metu ji redaguojama ir bus išleista dar šiais metais“, – sako D. Gedutis.

Vadovas pažymi, kad gautos projekto lėšos taip pat bus skirtos gyvenvietėje atnaujinti trinkelėmis išklotą takelį, vedantį link Vytauto Didžiojo paminklo – itin svarbios bendruomenei susibūrimo vietos. Prie jo gyventojai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, gieda tautines giesmes.

Šviesios kaimynystės su „Ignitis renewables“ trečiuosius metus skaičiuojanti Pikelių gyvenvietė, įmonės paramos dėka, jau įsirengė apšvietimą, išmanųjį suoliuką, atsiremontavo ir įsirengė bendruomenių namus, kur naudoja bendruomenės veikloms bei priima piligrimus.

Bažnyčia, biblioteka, mokykla ir bendruomenė

„Šalia mūsų Kretingos vėjo parko įsikūrusi Vydmantų gyvenvietė yra išties ypatinga. Čia gyvena itin aktyvūs žmonės. Paramai gauti projektus gauname iš parapijos (bažnyčios statyboms), bibliotekos, mokyklos ir bendruomenės. Per tris metus čia įrengtas saule pakraunamas apšvietimas, lauko klasė-kupolas, aptvertas gimnazijos futbolo aikštynas, įrengta lauko scena, o statomai bažnyčiai pastatytas medinis korpusas“, – pasakoja E. Musteikytė.

Pasak Vydmantų bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, Vydmantų bendruomenė yra labai patenkinta „Ignitis renewebles“ iniciatyva. Šiais metais suteikta parama leis įrengti bažnyčios fasadą ir duris. Gautos lėšos bibliotekai leis surengti ir renginių ciklą: du spektaklius, devynias psichologines edukacijas ir dvylika lauko treniruočių. Tokia gausybė iniciatyvų bus naudingos Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyventojams. Gimnazija atsinaujins elektros instaliaciją ir lubas.

Bendruomenei gautos lėšos bus skirtos konteineriui-sandėliui, moduliniam nameliui, lauko baldams ir palapinei, įsigyti. Kadangi bendruomenė neturi savo patalpų, pasak pirmininko Simo Končiaus, gauta parama padės paprasčiau sandėliuoti turimą rekvizitą.

„Svarbu tai, kad mums nereikėjo nieko eiti ir prašyti, prieš kelis metus įmonė pati pasiūlė savo paramos modelį. Džiaugiamės, kad ši partnerystė leidžia mums pritraukti investicijų, kurios pagerins bendruomenės ir gyvenvietės gerovę bei infrastruktūrą“, – mintimis dalinasi Vydmantų bendruomenės pirmininkas S. Končius.

Parama teikiama jau trečius metus

Jau treti metai „Ignitis renewables“ teikia paramą bendruomenėms. 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. 2023 m. paramą gavo dešimt Lietuvos ir šeši projektai Lenkijoje, o bendra paramos suma siekia per 350 tūkst. eurų.

2024 metais finansinės paramos sulaukė bendruomenių, įsikūrusių šalia Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos, Kelmės (Lietuvoje), Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) vėjo elektrinių parkų, Varmės ir Stelpės (Latvijoje) saulės parkų, projektai. Bendra paramos suma trijų šalių bendruomenių projektams siekia per 1,1 mln. eurų.

Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ Kelmės vėjo elektrinių parke pirmieji Lietuvoje įsidiegs pažangias „ProTecBird“ paukščių stebėjimo sistemas. Šios paukščių aptikimo priemonės realiuoju laiku nustatys ir atpažins paukščius atskrendančius prie vėjo elektrinių, šios bus stabdomos ir taip apsaugos paukščius nuo galimų žūčių. Naujosios technologijos ne tik užtikrins paukščių saugumą, bet ir leis elektrinėms veikti efektyviau. Visi įrenginiai planuojama bus įdiegti jau kitų metų pavasarį.

Kaip pabrėžia bendrovės aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių „Ignitis renewables“ tvarumo strategijos tikslų, todėl kaip žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse, bendrovė nuolatos ieško inovatyviausių aplinkosaugos sprendimų savo vystomuose projektuose.

„Nors šiuo metu neturime pareigos šios sistemos diegti jau pastatytoms vėjo elektrinėms, tikime, kad tokie sprendimai būtini siekiant užtikrinti, jog atsinaujinanti energetika darytų kuo mažesnį poveikį gamtai. Vykdydami tyrimus Kelmės vėjo parke pamatėme, kad teritorijoje yra jautrių paukščių rūšių, kurių apsaugai reikia papildomų priemonių, todėl priėmėme sprendimą nelaukti. Tam pasirinkome aukščiausios kokybės technologijas, sukurtas pasaulyje pripažintų gamintojų. Naujos sistemos užtikrins maksimalų efektyvumą ir suderins energijos gamybą su aukščiausiais aplinkosaugos standartais“, – sako L. Žibienė.

Pažangiausios technologijos didžiausiame vėjo parke Baltijos šalyse

Paukščių apsaugos įrenginių sistema bus įrengta Kelmės vėjo parke – didžiausiame tokio tipo projekte Baltijos šalyse. Jame numatyta pastatyti 44 vėjo elektrines, kurių bendra galia sieks apie 300 megavatų (MW). Svarbu tai, kad į projektą įtraukti ir pažangūs aplinkosaugos sprendimai, šiuo atveju technologijos, leidžiančios puoselėti vietos ekosistemą.

Svarbu jog įsidiegus paukščių stebėjimo sistemas, bus galima apsaugoti teritorijoje skraidančias jautrias rūšis, pavyzdžiui, mažąjį erelį rėksnį, nendrinę lingę ar paprastąjį suopį.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas gamtos labui

Kelmės parke bus įrengti 84 vokiečių gamintojo „ProTecBird“ paukščių apsaugos įrenginiai, kurie bus sumontuoti ant 28 vėjo elektrinių, 10 metrų aukštyje virš žemės. Nors parke veiks 44 vėjo elektrinės, šių įrenginių pakaks visai teritorijai padengti.

Sistema naudoja aukštos kokybės kameras ir dirbtinį intelektą, leidžiantį realiu laiku aptikti ir identifikuoti paukščius, nustatyti jų skrydžio kryptį, greitį bei aukštį. Svarbu tai, kad jiems patekus į pavojaus zoną, 300–600 metrų atstumu nuo vėjo elektrinės, sistema stabdys vėjo elektrinę vos per 30 sekundžių. Ši technologija užtikrins, kad jos neveiks tik trumpą laiką, kol praskris paukščiai, todėl bus galima išvengti ilgalaikio veiklos sutrikdymo.

Paukščių stebėsenos technologija atsirado iš pažangių oro gynybos sistemų, kurios iš pradžių buvo skirtos automatiškai aptikti ir sekti bepiločius orlaivius. Integravus sudėtingus dirbtinio intelekto modulius, ji tapo galinga priemone, skirta patikimai nustatyti paukščių rūšis vėjo jėgainėse ir veiksmingai pašalinti susidūrimų su paukščiais riziką.

Vokietijos technologijų bendrovė „ProTecBird“ yra novatoriškų paukščių apsaugos sprendimų pradininkė, sujungusi savo gilias ornitologijos žinias su naujausiomis technologijomis. Ši pažangiausia paukščių stebėjimo sistema yra nepaprastai universali, todėl ją galima taikyti ne tik vėjo elektrinių parkuose, bet ir pramoniniuose objektuose, stadionuose ir oro uostuose, kur ji užtikrina ir paukščių, ir oro eismo saugumą.

„Didžiuojamės, kad „Ignitis renewables“ pasirinko mūsų dirbtinio intelekto valdomą „AVES Wind“ apsaugos sistemą. Mums didelė garbė prisidėti prie Lietuvos energetikos transformacijos ir kartu aktyviai saugoti paukščių rūšis”, – sako Thorstenas Heinzenas, „ProTecBird“ generalinis direktorius.

„Šių priemonių pagalba galėsime nuolatos stebėti paukščius: jų buvimo, skraidymo vietas, taip pat gal net pamatyti ir įvairias, anksčiau nepastebėtas rūšis“, – paukščių stebėsenos įrangos privalumus vardija L. Žibienė. Daugiau apie „ProTecBird“ sistemos veikimą galite sužinoti peržiūrėję vaizdo įrašą.