Colorful rectangle Colorful rectangle
Close Close
Teksto dydis:
Fonas:
Iliustracijos:
Išvalyti nustatymus
https://www.youtube.com/embed/sedCOa2oV20?si=P31ixWN1J3KRy9qR
0:00
/
0:00
Colorful rectangle Colorful rectangle
  • Sausumos vėjas
  • Jūrinis vėjas
  • Saulės energija
  • Lankstumo technologijos

Lankstumo technologijos

Tobuliname energijos kaupimo ir balansavimo sprendimus, kad ateityje efektyviai valdytume žaliąją energiją.

Daugiau

Saulės energija

Išnaudodamos beribę saulės energiją, saulės elektrinės gaminą švarią energiją ir įgalina energetikos sektoriaus transformaciją.

Daugiau

Jūrinis vėjas

Jūrinis vėjas vaidina svarbų vaidmenį vykdant energetikos sektoriaus transformaciją visame pasaulyje. Mūsų strateginis siekis – vystyti jūrinio vėjo parkus Baltijos jūroje.

Daugiau

Sausumos vėjas

Sausumos vėjas yra neribotas atsinaujinantis švarios energijos išteklius, kuris itin svarbus vykdant energetikos sektoriaus transformaciją visame pasaulyje.

Daugiau

Atraskite mūsų projektus

Vystomi, statomi ir veikiantys projektai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Žiūrėti žemėlapyje
5 vasario, 2025
Europa gręžiasi į jūrą – būsimų vėjo energetikos projektų galia jūroje dvigubai lenkia sausumos

Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.

2024 m. tapo reikšmingų pokyčių laikotarpiu Europos energetikos sektoriui. Europos Komisijos duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse pirmą kartą istorijoje aplenkė generaciją iš iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad iš atsinaujinančių šaltinių Europa pernai pasigamino 30 proc. elektros energijos, iškastiniam kurui teko 27 procentai.

Pagrindinis atsinaujinantis elektros gamybos šaltinis Europoje yra vėjas ir nors daugiau energijos kol kas generuojama sausumos vėjo elektrinėse, panašu, kad vis daugiau prieigą prie jūros turinčių šalių gręžiasi į vandens pusę.

Pavyzdžiui, Europos vėjo energetikos įmonių asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Europos šalių vyriausybės surengė aukcionų dėl 19,7 gigavatų (GW) naujų vėjo elektrinių. Sausumoje numatoma įdiegti 6,5 GW galios, o jūrose dvigubai daugiau – 13,2 GW.

Šie skaičiai, leidžiantys prognozuoti, kaip ateityje bus gaminama elektros energija, rodo akivaizdžius sparčius pokyčius. Pavyzdžiui, dar pernai Europoje buvo įdiegta 15 GW naujų vėjo energijos pajėgumų, iš kurių jūrinio vėjo energija sudarė 2,3 GW. Jūrinio vėjo elektrinės pasižymi didesniu efektyvumu ir stabilumu nei įrengtos sausumoje, tad priėjimą prie jūrinės energetikos turinčios šalys siekia tai išnaudoti.

Europos didžiųjų veiksmai

Į jūros vėjo teikiamas elektros energijos gamybos galimybes ypač aktyviai dairosi šalys, istoriškai ilgai buvusios priklausomos nuo iškastinio kurio.

Pavyzdžiui, pernai šioje srityje didžiulę pažangą padarė Vokietija, įrengdama 0,7 GW naujų pajėgumų. Tai daugiau nei dvigubai viršija ankstesnių metų rezultatus. Prie šios plėtros reikšmingai prisidėjo tokie nauji projektai kaip „Baltic Eagle“ Baltijoje ir „Gode Wind“ Šiaurės jūroje. Bendras Vokietijos jūrinio vėjo generacijos pajėgumas dabar siekia 9,2 GW, tenkindamas žymią dalį šalies elektros poreikių.

Jungtinė Karalystė taip pat imasi reikšmingų pokyčių. Ši valstybė pernai uždarė paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę, veikusią nuo 1967 m., be to, sparčiai mažėja ir šalies priklausomybė nuo gamtinių dujų. 

Praėjusiais metais vėjo energija tapo didžiausiu Jungtinės Karalystės energijos šaltiniu, užtikrinusiu 29 proc. visos šalies elektros energijos, o prognozės rodo, kad šiemet tam tikrais laikotarpiais elektros gamybai nebebus naudojamos ir dujos.

Jungtinės Karalystės planai taip pat rodo posūkį elektros energijos gamybos jūroje link. Pernai šalies vyriausybė surengė aukcionusdėl 5,3 GW naujų elektros gamybos pajėgumų jūroje ir tik dėl 990 megavatų (MW) sausumoje.

Prognozės žada milžinišką proveržį

Europoje šiuo metu iš viso instaliuota jūrinių vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia 35 GW, tačiau Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 110 GW, o iki 2050 m. – net 320 GW.

Kanados rinkos tyrimų bendrovė „Precedence Research“ skaičiuoja, kad dar 2023 m. Europos jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vertė siekė 8,58 mlrd. JAV dolerių, tačiau iki 2034 m. ji išaugs iki 56,3 mlrd. JAV dolerių.

„Akivaizdu, kad jūrinio vėjo energetika tampa kertiniu akmeniu žaliojoje Europos transformacijoje. Ši technologija ne tik padeda mažinti anglies dioksido (CO2), emisijas, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina energetinį saugumą bei užtikrina stabilesnį energijos tiekimą“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pastaraisiais metais taip pat išgyvena didelį proveržį, o vėjas ir saulė jau generuoja apie du trečdalius visos šalyje pagaminamos elektros energijos. „Vis dėlto Baltijos jūroje turime milžinišką neišsenkančios ir švarios energijos šaltinį, kurį privalome išnaudoti ir žengti ta kryptimi, kurios laikosi visa Europa“, – pažymi P. Kalmantas. 

31 sausio, 2025
Atsistatydina „Ignitis renewables“ vadovas 

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens nusprendė nuo 2025 m. kovo 30 d. atsistatydinti iš įmonės vadovo pareigų. T. Aelens pasitraukia dėl asmeninių priežasčių ir siekdamas karjeros galimybių arčiau namų. Naujo vadovo atranka bus skelbiama nedelsiant. 

Siekiant užtikrinti sklandų darbų perdavimą ir veiklos tęstinumą, nuo 2025 m. kovo 31 d. laikinai einančio pareigas vadovo poziciją užims Gary Bills. Jis nuo 2022 m. eina „Ignitis renewables“ saulės ir vėjo elektrinių vadovo pareigas ir yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį atsinaujinančios energetikos srityje. Jis vadovavo atsinaujinančios energetikos projektams nuo jų vystymo pradžios iki išmontavimo, įskaitant projektų vystymui ir statyboms sausumoje ir jūroje. 

„Turime ambicingą tikslą išvystyti savo žaliųjų pajėgumų segmentą. Iš viso siekiame išvystyti 4–5 gigavatų (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m. T. Aelens subūrė tarptautinę patirtį turinčių profesionalų komandą ir pasidalino savo giliomis žiniomis su „Ignitis renewables“. Dėkojame jam už jo didžiulį indėlį ir linkime kuo didesnės sėkmės ateityje“, – sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. 

„Man buvo garbė ir malonumas vadovauti „Ignitis renewables“. Čia sutikau ambicingą komandą, kuri pasiryžusi nuosekliai didinti žaliuosius pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei užtikrinti regiono energetinę nepriklausomybę. Didžiuojuosi mūsų bendrais pasiekimais ir neabejoju, kad naujasis vadovas sėkmingai tęs įmonės veiklą“, – dėkodamas už patirtį teigė T. Aelens. 

30 sausio, 2025
Vėjo parkų kaimynystė: „Ignitis renewables“ parama bendruomenėms siekia virš pusės milijono eurų

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ trečius metus suteikė paramą vietos bendruomenėms, įsikūrusioms netoliese veikiančių ir vystomų vėjo elektrinių parkų. Finansinė parama skirta net 23 bendruomenių projektams Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Šiais metais skirta rekordinė suma – net 561 tūkst. eurų. Per tris metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 900 tūkst. eurų.

„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti šviesią kaimynystę su šalia esančiomis bendruomenėmis. Mūsų teikiama parama neapsiriboja tik gerbūvio gerinimu – ji padeda puoselėti kultūrą bei stiprinti vietos gyventojų tarpusavio ryšius bei prisideda prie bendruomenių augimo. Norime padėti mūsų parkų kaimynams susikurti tvirtą pagrindą, ant kurio jie galėtų darniai augti ir klestėti“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių komandos vadovė Emilija Musteikytė.

Parama statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms

Pirmą kartą finansinė parama skirta šalia „Ignitis renewables“ statomo Kelmės vėjo parko įsikūrusių bendruomenių projektams, jų net aštuoni. Vaiguvos ir Kražių seniūnijose bendruomenės už gautas lėšas planuoja pasigerinti gerbūvį, susitvarkyti, apsišiltinti, įsirengti patalpas bei apšvietimą, organizuoti renginius. Vien tik Kelmės projektų įgyvendinimui skirta paramos suma – 191,8 tūkst. eurų.

Štai asociacija „Butkiškės bendruomenė“ gautas lėšas panaudos bendruomenės namų atnaujinimui – langų keitimui, elektros instaliacijai, lubų grindų, sienų sutvarkymui, šilumos siurbliams bei scenos pakylai įrengti.

„Beveik trejus metus vykdome savo bendruomenės teatro veiklą, todėl iškilo poreikis sukurti erdvę teatro studijai ar laisvalaikiui leisti. Antrasis mūsų bendruomenės namų aukštas buvo neįveiklintas, o dabar ši „Ignitis renewebles“ parama padės išspręsti tokią problemą. Turbūt, jei ne skirtos lėšos, jo taip ir nebūtume remontavę“, – sako asociacijos „Butkiškės bendruomenė“ pirmininkė Kristina Bertašienė.

Bendruomenių susibūrimų vietų įrengimas ir pritaikymas žmonėms su negalia

Galimybe atnaujinti bendruomenės namus džiaugiasi ir Jurbarko rajone įsikūrusi Rotulių kaimo bendruomenė. Kaip teigia bendruomenės pirmininkė Viktorija Aranauskienė, gauta parama šildymo įrengimui, padės organizuoti svarbius vietos renginius, užsiėmimus bei burti gyventojus ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu.

„Norime bendruomenės namus atnaujinti, įrengti šildymą, kad juose gyventojai galėtų vykdyti savo veiklas – rengti Naujųjų metų eglutės įžiebimo šventes, užsiėmimus vaikams ar mezgimo vakarones. Remontuodami bendruomenės centrą taip pat siekiame, kad jis taptų prieinamas žmonėms su negalia“, – pasakoja V. Aranauskienė.

Kita Jurbarko raj. bendruomenė „Jovarų alėja“ už „Ignitis renewables“ paramą jau pasistatė konteinerio tipo bendruomenės namus tad 2024 m. metų paramą (56 tūkst. eurų) skirs šių namų įrengimui bei atidarymo šventei.

Daugiau renginių vienijančių bendruomenes

„Ignitis renewables“ finansinė parama bendruomenėms neapsiriboja vien tik pastatų atnaujinimu, bet ir vienija vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Tauragės rajono asociacijos Lauksargių kaimo bendruomenė „Lauksargiškiai“ gautas lėšas panaudos gerbūvio, reikalingo renginiams, įsigijimui.

„Pas mus vyksta daug renginių, į kuriuos susirenka gausus būrys žmonių. Turime pasistatę lauko sceną, tačiau neturime kur susodinti į renginį susirinkusių gyventojų. Nors seniūnija turi senus suolus, kuriuos renginių metu galima naudoti, tačiau jie nėra labai patogūs atsisėsti senyvo amžiaus žmonėms“, – sako Lauksargių bendruomenės pirmininkė Elvyra Grombergienė.

Vienyti visus aplinkinius gyventojus bei miestelio svečius gautos lėšos padės ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešajai bibliotekai. Gauta parama bus panaudota lauko kupolui įsigyti, kuris, anot vyr. bibliotekininkės Birutės Grybauskienės, pasitarnaus gyventojams net keliais būdais.

„Mūsų vizija – kupolo viduje įkurti informacijos centrą, kuriame galėsime sutelkti informaciją apie visas Klaipėdos rajono įstaigas. Tokiu būdu mūsų miesto svečiams ir vietos gyventojams nebereikės lankytis keliose įstaigose, kad rastų reikiamą informaciją. Be to, kupole organizuosime edukacinius renginius. Greta jo stovės vaikų žaidimų aikštelė, stadionas, bendruomenės daržas, todėl tikiu, kad kupolas taps tikru traukos centru vietos gyventojams“, – sako B. Grybauskienė.

Gautos lėšos padės puoselėti Lietuvos istoriją

„Ignitis renewables“ patvirtinta finansinė parama Mažeikiuose esančiai asociacijai „Kuriame kartu“ padės išleisti knygą apie Pikelius, kuri, anot vadovo Danieliaus Gedučio, prisidės prie miestelio istorijos išsaugojimo.

„Medžiagą apie Pikelius rinkome jau ne vienerius metus, todėl iškilo poreikis sukauptos informacijos nepalikti užmarštyje, o sudėti viską į knygą. Ši mokslinė knyga, kurios autoriai yra profesoriai ir doktorantai, bus įtraukta į archyvą ir pasitarnaus kaip vertingas šaltinis studentams, rašantiems diplominius darbus ar ateitiems kartoms. Šiuo metu ji redaguojama ir bus išleista dar šiais metais“, – sako D. Gedutis.

Vadovas pažymi, kad gautos projekto lėšos taip pat bus skirtos gyvenvietėje atnaujinti trinkelėmis išklotą takelį, vedantį link Vytauto Didžiojo paminklo – itin svarbios bendruomenei susibūrimo vietos. Prie jo gyventojai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, gieda tautines giesmes.

Šviesios kaimynystės su „Ignitis renewables“ trečiuosius metus skaičiuojanti Pikelių gyvenvietė, įmonės paramos dėka, jau įsirengė apšvietimą, išmanųjį suoliuką, atsiremontavo ir įsirengė bendruomenių namus, kur naudoja bendruomenės veikloms bei priima piligrimus.

Bažnyčia, biblioteka, mokykla ir bendruomenė

„Šalia mūsų Kretingos vėjo parko įsikūrusi Vydmantų gyvenvietė yra išties ypatinga. Čia gyvena itin aktyvūs žmonės. Paramai gauti projektus gauname iš parapijos (bažnyčios statyboms), bibliotekos, mokyklos ir bendruomenės. Per tris metus čia įrengtas saule pakraunamas apšvietimas, lauko klasė-kupolas, aptvertas gimnazijos futbolo aikštynas, įrengta lauko scena, o statomai bažnyčiai pastatytas medinis korpusas“, – pasakoja E. Musteikytė.

Pasak Vydmantų bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, Vydmantų bendruomenė yra labai patenkinta „Ignitis renewebles“ iniciatyva. Šiais metais suteikta parama leis įrengti bažnyčios fasadą ir duris. Gautos lėšos bibliotekai leis surengti ir renginių ciklą: du spektaklius, devynias psichologines edukacijas ir dvylika lauko treniruočių. Tokia gausybė iniciatyvų bus naudingos Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyventojams. Gimnazija atsinaujins elektros instaliaciją ir lubas.

Bendruomenei gautos lėšos bus skirtos konteineriui-sandėliui, moduliniam nameliui, lauko baldams ir palapinei, įsigyti. Kadangi bendruomenė neturi savo patalpų, pasak pirmininko Simo Končiaus, gauta parama padės paprasčiau sandėliuoti turimą rekvizitą.

„Svarbu tai, kad mums nereikėjo nieko eiti ir prašyti, prieš kelis metus įmonė pati pasiūlė savo paramos modelį. Džiaugiamės, kad ši partnerystė leidžia mums pritraukti investicijų, kurios pagerins bendruomenės ir gyvenvietės gerovę bei infrastruktūrą“, – mintimis dalinasi Vydmantų bendruomenės pirmininkas S. Končius.

Parama teikiama jau trečius metus

Jau treti metai „Ignitis renewables“ teikia paramą bendruomenėms. 2022 m. suteikė paramą devynioms bendruomenėms, įsikūrusioms šalia įmonių valdomų atsinaujinančios energetikos projektų. Iš viso šiai paramai skirta 86,1 tūkst. eurų. 2023 m. paramą gavo dešimt Lietuvos ir šeši projektai Lenkijoje, o bendra paramos suma siekia per 350 tūkst. eurų.

2024 metais finansinės paramos sulaukė bendruomenių, įsikūrusių šalia Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos, Kelmės (Lietuvoje), Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) vėjo elektrinių parkų, Varmės ir Stelpės (Latvijoje) saulės parkų, projektai. Bendra paramos suma trijų šalių bendruomenių projektams siekia per 1,1 mln. eurų.

5 gruodžio, 2024
„Ignitis renewables“ diegs inovatyviausią Lietuvoje paukščių apsaugos technologiją

Tarptautinė žaliosios energetikos įmonė „Ignitis renewables“ Kelmės vėjo elektrinių parke pirmieji Lietuvoje įsidiegs pažangias „ProTecBird“ paukščių stebėjimo sistemas. Šios paukščių aptikimo priemonės realiuoju laiku nustatys ir atpažins paukščius atskrendančius prie vėjo elektrinių, šios bus stabdomos ir taip apsaugos paukščius nuo galimų žūčių. Naujosios technologijos ne tik užtikrins paukščių saugumą, bet ir leis elektrinėms veikti efektyviau. Visi įrenginiai planuojama bus įdiegti jau kitų metų pavasarį.

Kaip pabrėžia bendrovės aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, bioįvairovės saugojimas yra vienas iš svarbiausių „Ignitis renewables“ tvarumo strategijos tikslų, todėl kaip žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse, bendrovė nuolatos ieško inovatyviausių aplinkosaugos sprendimų savo vystomuose projektuose.

„Nors šiuo metu neturime pareigos šios sistemos diegti jau pastatytoms vėjo elektrinėms, tikime, kad tokie sprendimai būtini siekiant užtikrinti, jog atsinaujinanti energetika darytų kuo mažesnį poveikį gamtai. Vykdydami tyrimus Kelmės vėjo parke pamatėme, kad teritorijoje yra jautrių paukščių rūšių, kurių apsaugai reikia papildomų priemonių, todėl priėmėme sprendimą nelaukti. Tam pasirinkome aukščiausios kokybės technologijas, sukurtas pasaulyje pripažintų gamintojų. Naujos sistemos užtikrins maksimalų efektyvumą ir suderins energijos gamybą su aukščiausiais aplinkosaugos standartais“, – sako L. Žibienė.

Pažangiausios technologijos didžiausiame vėjo parke Baltijos šalyse

Paukščių apsaugos įrenginių sistema bus įrengta Kelmės vėjo parke – didžiausiame tokio tipo projekte Baltijos šalyse. Jame numatyta pastatyti 44 vėjo elektrines, kurių bendra galia sieks apie 300 megavatų (MW). Svarbu tai, kad į projektą įtraukti ir pažangūs aplinkosaugos sprendimai, šiuo atveju technologijos, leidžiančios puoselėti vietos ekosistemą.

Svarbu jog įsidiegus paukščių stebėjimo sistemas, bus galima apsaugoti teritorijoje skraidančias jautrias rūšis, pavyzdžiui, mažąjį erelį rėksnį, nendrinę lingę ar paprastąjį suopį.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas gamtos labui

Kelmės parke bus įrengti 84 vokiečių gamintojo „ProTecBird“ paukščių apsaugos įrenginiai, kurie bus sumontuoti ant 28 vėjo elektrinių, 10 metrų aukštyje virš žemės. Nors parke veiks 44 vėjo elektrinės, šių įrenginių pakaks visai teritorijai padengti.

Sistema naudoja aukštos kokybės kameras ir dirbtinį intelektą, leidžiantį realiu laiku aptikti ir identifikuoti paukščius, nustatyti jų skrydžio kryptį, greitį bei aukštį. Svarbu tai, kad jiems patekus į pavojaus zoną, 300–600 metrų atstumu nuo vėjo elektrinės, sistema stabdys vėjo elektrinę vos per 30 sekundžių. Ši technologija užtikrins, kad jos neveiks tik trumpą laiką, kol praskris paukščiai, todėl bus galima išvengti ilgalaikio veiklos sutrikdymo.

Paukščių stebėsenos technologija atsirado iš pažangių oro gynybos sistemų, kurios iš pradžių buvo skirtos automatiškai aptikti ir sekti bepiločius orlaivius. Integravus sudėtingus dirbtinio intelekto modulius, ji tapo galinga priemone, skirta patikimai nustatyti paukščių rūšis vėjo jėgainėse ir veiksmingai pašalinti susidūrimų su paukščiais riziką.

Vokietijos technologijų bendrovė „ProTecBird“ yra novatoriškų paukščių apsaugos sprendimų pradininkė, sujungusi savo gilias ornitologijos žinias su naujausiomis technologijomis. Ši pažangiausia paukščių stebėjimo sistema yra nepaprastai universali, todėl ją galima taikyti ne tik vėjo elektrinių parkuose, bet ir pramoniniuose objektuose, stadionuose ir oro uostuose, kur ji užtikrina ir paukščių, ir oro eismo saugumą.

„Didžiuojamės, kad „Ignitis renewables“ pasirinko mūsų dirbtinio intelekto valdomą „AVES Wind“ apsaugos sistemą. Mums didelė garbė prisidėti prie Lietuvos energetikos transformacijos ir kartu aktyviai saugoti paukščių rūšis”, – sako Thorstenas Heinzenas, „ProTecBird“ generalinis direktorius.

„Šių priemonių pagalba galėsime nuolatos stebėti paukščius: jų buvimo, skraidymo vietas, taip pat gal net pamatyti ir įvairias, anksčiau nepastebėtas rūšis“, – paukščių stebėsenos įrangos privalumus vardija L. Žibienė. Daugiau apie „ProTecBird“ sistemos veikimą galite sužinoti peržiūrėję vaizdo įrašą.

26 lapkričio, 2024
Patvirtinta – tiriant vėjo parkui skirtą jūros dugną aptiktas nuskendęs laivas 

Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdant dugno tyrimus aptiktas objektas – iš tiesų yra nuskendęs laivas. Tai galutinai patvirtino atlikti papildomi tyrimai. Objektas Baltijos jūros dugne buvo aptiktas tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“. 

Nors iš pradžių buvo spėliota, kad tai gali būti natūralus moreninių uolienų darinys, detalesni nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu atlikti tyrimai išsklaidė visas abejones – jūros dugne iš tiesų guli nuskendęs laivas. 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas guli 38 metrų gylyje. 

„Maždaug 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas jūrinio vėjo energetikos vystymui, detaliai niekuomet nebuvo tirtas, todėl šiuo metu atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai esame įsipareigoję perduoti surinktus duomenis“, – sako jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus Dainius Stepanonis. 

Pasak jo, šiuo metu surinkti duomenys rodo, kad Baltijos jūros dugne aptiktas laivas neturi didelės istorinės vertės, netrukdys vėjo elektrinių projekto vystymui, tačiau mokslininkams šis radinys vis tiek suteikia papildomų žinių apie tai, kokie laivai plaukiojo mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ir kokiems tikslams jie buvo naudojami.

Pagal šiuo metu surinktus duomenis galima nustatyti tik apytikslį laivo amžių, o daugiausia informacijos suteikia korpuso dangos suvirinimo būdas. Bandant nustatyti laivo tipą gali padėti korpuso matmenys ir proporcijos bei vairo menčių tvirtinimo forma. 

Iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Baltijos dugne gulintis laivas veikiausiai buvo pagamintas ne seniau nei XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kadangi tuo metu korpuso dangos virinimas pakeitė metalinio karkaso laivų dengimo kniedėmis technologija. Laivo dydis ir proporcijos panašios į tralerio tipo laivus, kokie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo statomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio. 

Traleriai daugiausia buvo naudojami žvejybai, tačiau jų pagrindu taip pat buvo statomi mokslinių tyrimų, hidrografiniai, civiliniai ir kariniai laivai. Traleriai taip pat buvo naudojami žvalgybinei veiklai. 

Kalbant apie bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo bendruomene, D. Stepanonis pabrėžia, kad perduodama ne tik informacija apie netikėtus radinius, bet ir kita aktuali informacija mokslininkams. „Ignitis renewables“ perduos dalį geotechninių tyrimų metu surinktų jūros dugno grunto mėginių Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Anksčiau skelbta, kad jūros dugno tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. Studijuojant šią teritoriją tyrimų laivas Baltijos jūroje nuplaukė per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų metu gautos įžvalgos dabar padeda projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas. 

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

21 lapkričio, 2024
„Ignitis renewables“ pristatė jūrinio vėjo parko galimybes Lietuvos laivų savininkam

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje.

„Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau istorinio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena iš jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė.

Per susitikimą su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais bei kitų jūrinių organizacijų atstovais „Ignitis renewables“ pristatė reikalavimus, kurie keliami specialiosios paskirties laivams dirbti jūroje vykdant su jūrinio vėjo elektrinių parko statyba ir aptarnavimu susijusias užduotis nuo statybos laikotarpio pradžios iki parko eksploatacijos ir priežiūros.

Susitikime dalyvavo „Towmar Baltic“, „Limarko group“, „OJ Crew“, „Klasco“, „Boskalis“, „Sima Baltic“ bendrovės, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų organizacijų atstovai. Susitikimo dalyviai sutarė dalintis informacija apie būsimus komercinių tiekėjų konkursus bei kita susijusia aktualia informacija.

Pasak E. Mikalauskienės, nuolatinė informacijos sklaida laivų savininkams padės suprasti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad jų laivai ir įgulos galėtų dalyvauti vėjo elektrinių parko išvystymo bei vėliau parko eksploataciniuose ir priežiūros projektuose. Atkreiptas dėmesys, kad energetikos projektas gali padėti išplėsti specialios paskirties laivų teikiamų paslaugų įvairovę.

Akcentavo bendradarbiavimo svarbą

Susitikime ne kartą buvo akcentuota, kad „Ignitis renewables“ žaliasis tikslas yra iki 2040–2050 m. sukurti nulinės emisijos sistemą. Todėl, atsinaujinančios energijos bendrovė skatina vietinius laivų savininkus apsvarstyti ir investuoti į žaliąsias transporto priemones ir technologijas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariai sutiko, kad investicijos gali atverti galimybes būti tinkamiems ir technologiškai pasiruošusiems dalyvauti komercinės tiekimo grandinės konkursuose. Kartu susitikimo dalyviai pripažino, jog sukurti aplinkai neutralią tiekimo grandinę šiandien atrodo didelis iššūkis.

„Akivaizdu, kad vystant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą būtina kuo aktyviau bendradarbiauti perduodant žinias, patirtį ir technologijas. Žinių mainai atveria galimybes tobulėti: sutelkia darbo jėgos ir įrangos pajėgumus kurti aukštą pridėtinę vertę ir gali užtikrinti ilgalaikį vėjo elektrinių parko konkurencingumą bei plėtrą”, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Pasak G. Kutkos, potencialių projekto partnerių įsitraukimas gali užtikrinti, kad ekonominė nauda, kurią generuoja jūros vėjo projektai, liktų regione ir suteiktų impulsą augti naujam laivybos segmentui – specialios paskirties laivynui ir vietinėms susijusioms pramonės šakoms.

Tuo tarpu „Ignitis renewables“ atstovė akcentavo, kad ne mažiau svarbu, kad bendradarbiavimas su vietiniais verslais, kurie tiektų komponentus ir paslaugas, stiprina tiekimo grandinės atsparumą. „Pastarųjų metų įvykiai moko, kaip svarbu sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių šaltinių ir sugebėti apsisaugoti nuo pasaulinių teikimo grandinių ir logistikos sistemos sutrikimų įtakos“, – teigė E. Mikalauskienė ir pridūrė, kad vietinių paslaugų tiekimas gali ne tik sumažinti transportavimo sąnaudas, bet ir prisidėti prie mažesnio anglies dvideginio pėdsako.

Laukia penkeri aktyvūs metai

Baltijos jūroje vystomas 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parkas turėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą.

Vėjo parkas turėtų užimti apie 120 kvadratinių kilometrų teritorijos Baltijos jūroje, jis bus mažiausiai 37 km nutolęs nuo Lietuvos pakrantės ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad vėjo parkas jūroje pradės veikti apie 2030 metus.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

19 lapkričio, 2024
„Ignitis renewables“ stiprina ryšį su Lietuvos vietos bendruomenėmis

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) stiprina tarpusavio ryšius ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi siekiama sukurti glaudesnį santykį su Lietuvos vietos bendruomenėmis, įsikūrusioms šalia bendrovės veikiančių ar vystomų atsinaujinančios energetikos projektų. Šis susitarimas simbolizuoja ilgalaikį „Ignitis renewables“ įsipareigojimą vietos bendruomenėms ir jų gerovei bei užtikrins, kad informacija apie naudas bendruomenei pasiektų kiekvieną asociacijos narį.

„Ignitis renewables“ jau ilgą laiką aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, organizuodama įvairius renginius, susitikimus teikdama informaciją apie savo veiklą bei prisidėdama prie bendruomenių projektų įgyvendinimo. Pasirašoma sutartis užtikrins dar didesnį bendruomenių įsitraukimą į vykdomas iniciatyvas ir leis plėtoti naujus projektus, kurie atlieptų vietos poreikius ir sustiprintų abipusį pasitikėjimą,

„Mūsų tikslas – darniai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis. Puoselėjame abipusiai naudingas partnerystes, veiklas ir projektus. Per trejus metus mūsų parama Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų.. Norime, šia sėkmingo bendradarbiavimo patirtimi dalintis ir su kitomis bendruomenėmis. Taip pat, kad bendruomenės suprastų kokią naudą jos gauną gyvendamos šalia atsinaujinančios energetikos parkų. Bendradarbiavimas su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga suteiks daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi bei išgirsti bendruomenių poreikius“, – sako bendradarbiavimo sutartį pasirašęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Bendruomenių organizacijos gali daug nuveikti savo krašto labui ekonominės ir psichologinės gerovės, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės bei kitose srityse. Pasak LVBOS vadovės Eglės Juozapavičienės, tokia partnerystė vietos bendruomenėms suteiks galimybes realiai pagerinti gyvenimo kokybę bei kartu stiprinti visuomenės pasitikėjimą.

„Kai žmonės gauna reikiamą informaciją, jie tampa sąmoningesni ir labiau pasitiki sprendimais. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vietos gyventojai galėtų būti aktyvūs sprendimų priėmėjai savo bendruomenėse ir kad informacija apie verslo veiklas bei iniciatyvas pasiektų kiekvieną gyventoją. Ši partnerystė su „Ignitis renewables“ padės sukurti aplinką, kurioje visi bendruomenės nariai galės prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Taip pat, pagal pasirašytą susitarimą, „Ignitis renewables“ ir LVBOS įsipareigoja dalyvauti vieni kitų veiklose, o tai dar labiau įtrauks bendruomenės bei užtikrins informavimo galimybes“, – teigia E. Juozapavičienė.

Sutarties pasirašymas – svarbus žingsnis link tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie Lietuvos vietos bendruomenių stiprinimo. Šis susitarimas ne tik padidins informacijos sklaidą, bet ir leis įgyvendinti iniciatyvas, kurios turės teigiamą poveikį vietos gyventojams ir visai Lietuvai.

14 lapkričio, 2024
Baltijos jūros ekologinė ateitis: keisti situaciją dar ne per vėlu

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Baltijos jūros labui gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos jūros ekosistemoms ilgainiui neabejojama.

Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, savo pristatytame pranešime pažymėjo, šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.

„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi jis teigė, kad tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.

Visos priemonės jau atrastos

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.

„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos krantus skalaujanti jūra turės išgyventi transformaciją ne tik dėl poreikio rūpintis jos švara, bet ir dėl to, kad šis vandens telkinys netrukus taps ypač svarbia energetinės ekosistemos dalimis.

Pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad šis projektas turės būti įgyvendintas užtikrinant maksimalų saugumą ir didžiausią draugiškumą gamtai. „Turime galvoti apie tai, kaip mažiausiai paveikti aplinką vėjo elektrinių parką statant ir vystant, ir apie tai, kaip sukurti dar daugiau naudos“, – teigė D. Maikštėnas.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika jau yra pakankamai brandi, plėtojama ne vieną dešimtmetį, todėl yra sukurta daugybė technologijų, sprendžiančių įvairius aplinkosaugos aspektus, tereikia į jų sprendimą investuoti.

Vietoje tanklaivių – vėjo elektrinių bokštai

Tokiam požiūriui pritarė ir ministras S. Gentvilas, pažymėjęs, kad visuomenės nuogąstavimai dėl galimo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai yra suprantami, tačiau esama priemonių, leidžiančių tą poveikį minimizuoti, o kalbant apie energetikos sektorių reikia žvelgti į platesnį paveikslą, kurį įvertinus aiškėja, kad jūrinio vėjo energetikos projektai yra neišvengiami.

„Kiekvienais metais, pirkdami dujas, naftą ir elektrą, į užsienį išsiunčiame 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 2 tūkst. eurų iš kiekvieno statistinio lietuvio kišenės. Su tinkamu vėjo elektrinių parko projektavimu mes turime galimybę net pagerinti Baltijos jūros situaciją. Tad vietoje tanklaivių turime matyti vėjo elektrines, kurios signalizuotų apie švarią jūrą“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad diskusijos lydėjo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų projektą, tačiau šiandien niekam nebekyla abejonių dėl jo naudos ir reikšmės siekiant energetinės nepriklausomybės ir šalies saugumo.

Įžvelgė nauda ekosistemoms

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera.

Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.

„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.

Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW). Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

9 spalio, 2024
Energetikos ir ekosistemų kaimynystė: vėjo parkai sukuria naujas buveines jūros gyvūnijai

Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektų vystymui, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones. Patirtis rodo, kad tinkamai planuojant veiklą, jūrinio vėjo elektrinių parkai gali ne tik gaminti elektros energiją,  bet ir sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. Pastatyti jūrinio vėjo elektrinių parkai gali kurti buveines, suteikiančias priebėgą jūros gyvūnams ir prisidėti prie ekosistemų palaikymo bei atkūrimo.

Prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius pasaulio jūrose nebuvo nei vieno jūrinio vėjo elektrinių parko. Šiandien jūrinio vėjo energetika – tarp dažniausiai minimų, kalbant apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą.

Seklūs vandenys ir stabiliai pučiantis vėjas jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtrai itin palankias sąlygas sukuria ir Baltijos jūroje, o tokius parkus turi Danija, Švedija, Vokietija. Labai stipriai tokioms investicijoms ruošiasi Lenkija, Estija, Suomija, taip pat – ir Lietuva, kurioje tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą.

Apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, kad šis jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik artintų Lietuvą prie energetinės nepriklausomybės ir žaliųjų tikslų, bet ir prisidėtų prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu surengtoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Ilgametė tyrimų patirtis

„Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje dalyvavusi bendrovės aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė priminė, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas ne kur kitur, o Baltijos jūroje. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto.

„Tai buvo labai sėkmingas projektas, įtikinęs tiek politikus, tiek planuotojus ir vystytojus, kad jūrinė energetika – ne raketų mokslas ir yra įgyvendinama ir sėkminga. Be to, kadangi toks parkas buvo pirmasis, jis buvo labai įdomus ir iš aplinkosauginės pusės kaip tyrimų objektas. Tad šiame parke buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – pasakojo A. Lukoševičienė.

Pasak jos, tai reiškia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai ir jų poveikis aplinkai mūsų regione tyrinėjamas jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o per šį laikotarpį sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės.

„Pasak naujausių, visus šiuos 30 metų apibendrinančių tyrimų, jūrinio vėjo elektrinių parkas, kai jau pastatytas, turi minimalų poveikį aplinkai ir tinkamai suplanuotas gali prisidėti prie vietos ekosistemos praturtinimo. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai tarnauja kaip dirbtiniai rifai – moliuskai mielai apkimba tokias konstrukcijas ir formuoja kolonijas, o tai reiškia daugiau vietos moliuskams, kurie ne tik patenka į žuvų ir paukščių valgiaraštį, bet ir filtruoja vandenį“, – pažymėjo „Ignitis renewables“ ekspertė.

Be to, jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, tai reiškia – mažiau laivų, mažiau trikdymo, tad žuvys laikosi tokiose vietose, nes čia saugu. Yra pavyzdžių, kai Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. Ir, žinoma, paskui žuvis atplaukia ir ruoniai, kurie mielai jomis maitinasi. Taigi, ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, šios pritraukia žinduolius – mūsų atveju, ruonius, kurie jomis maitinasi. Turėdamos kur pasislėpti, žuvys gali sulaukti didesnės brandos ir taip prisidėti prie sveikesnių ir gausesnių komercinių žuvų išteklių.

„Ir čia mes kalbame apie sąlygas, kurios pastačius vėjo elektrines susiformuoja natūraliai. Tačiau vystytojai ir patys stengiasi prisidėti prie bioįvairovės būklės gerinimo. Pavyzdžiui, iš kuo natūralesnių ir aplinkai priimtinesnių medžiagų gaminamos ir į dugną nuleidžiamos dirbtinių rifų konstrukcijos siekiant suteikti dar daugiau erdvės moliuskų įsikūrimui. Turime vieną labai kūrybingą pavyzdį iš Australijos, kai į dugną buvo nuleistos skulptūros, kad tarnautų ir kaip turistų – nardytojų – traukos vieta, ir kaip dirbtinis rifas dugno buveinėms. Pasak tyrimų, vidutiniškai viena vėjo elektrinė galėtų tapti namais iki 4 tonų moliuskų“, – skaičiavo A. Lukoševičienė.

Ji taip pat pasakojo, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose greit įsigudrina nuo didesnių žuvų ir ruonių slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti didesnės. Taigi tokių priemonių taikymas gali padėti gausinti ir komercinių žuvų išteklius, kas yra pakankamai aktualu ir Baltijos jūroje, kurioje nerimą kelią mažėjantys menkių išteklių.

A. Lukoševičienė konferencijos „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ auditorijai demonstravo Šiaurės jūroje vykdyto tyrimo rezultatus, kur ruoniams buvo pritvirtinti GPS sekikliai siekiant išsiaiškinti, kaip ruoniai elgiasi jūrinio vėjo elektrinių parke. Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvūnai prisitaiko prie jūrinio vėjo elektrinių ir jas išnaudoja savo naudai. Šiuose vaizduose užfiksuota ruonio medžioklės kelionė, kurią stebint nesunku suprasti, kad gyvūnas ne šiaip plaukioja, o labai tiksliai žino, prie kurių vėjo elektrinių tikimybė pačiupti žuvį yra didžiausia ir pagal tai pasirenka savo maršrutą.

Svarbu atsakingas planavimas

„Taigi, jūrinio vėjo elektrinės gali sugyventi su bioįvairove draugiškoje kaimynystėje, jei viskas atsakingai planuojama ir kruopščiai įgyvendinama. 30 metų patirtis jūrinio vėjo energetikoje yra ir daug, ir mažai. Daug aplinkosauginių poveikių jau pilnai ištirta, kiti – vis dar aktyvus tyrimų objektas. Bet aišku viena – tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir ekosistemų supratimas plečiasi kasdien. Todėl verslo bendradarbiavimas su mokslu ir aplinkosauginėmis institucijomis čia – kertinis faktorius“, – akcentavo „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Pasak jos, siekiant sklandaus jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo, pirmasis ir ypač svarbus žingsnis – visapusis jūrinės teritorijos planavimas ir skirtingų interesų derinimas joje. O jūroje tų interesų – daugybė: turizmas, laivyba, nacionalinis saugumas, komunikacijos, žvejyba ir daugybė kitų. Ir visa tai turi būti planuojama suderintai su aplinkos apsauga.

Tam, kad vystytojai galėtų tinkamai įvertinti savo veiklos sukeliamus poveikius skirtingais veiklos etapais, tinkamai pritaikyti priemones, kaip tų poveikių išvengti ar juos sumažinti iki priimtino lygio, svarbu išsamus poveikio aplinkai vertinimas, poveikio mažinimo priemonių parinkimas ir tinkamas jų įgyvendinimas, o įgyvendinus – stebėjimas, ar jos pakankamai efektyvios, ar jos pasiekia norėto efekto. 

„Baltijos jūra – viena labiausiai žmogaus naudojamų jūrų pasaulyje. Tad toks planavimas – didelė atsakomybė valstybėms. Lietuvoje tas jau padaryta ir būsimi jūrinio vėjo elektrinių parkai bus vystomi valstybės planavimo dokumentais priskirtose teritorijose“, – pažymėjo A. Lukoševičienė.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

27 rugsėjo, 2024
„Ignitis renewables“ Latvijoje stato didžiausias Baltijos šalyse saulės elektrines 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje ir šioje šalyje stato didžiausias saulės elektrines visose Baltijos šalyse. Pastačiusi saulės parkų projektus Kuldygos, Tukumo ir Bauskės savivaldybėse, bendrovė žaliąja energija galės aprūpinti beveik 200 tūkst. namų ūkių Latvijoje.

„Aktyviai dirbame ties savo projektų Latvijoje statyba ir planuojame jau kitais metais pradėti gaminti ir į tinklą tiekti žaliąją energiją iš Latvijoje esančių saulės elektrinių. Visus savo projektus įgyvendiname sparčiai, tuo pat metu glaudžiai bendradarbiaudami su vietos savivaldybėmis ir administracijomis bei vietos bendruomenėmis, kad sustiprintume visą regioną, kuriame vystome savo projektus“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

„Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai. Bendras šiuose projektuose įrengtų saulės modulių skaičius sieks 389 tūkst., o saulės elektrinių parkai per metus žaliąja energija aprūpins beveik 96 tūkst. namų ūkių. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m. 

Šį rudenį prasidės vieno ambicingiausių Baltijos šalyse saulės projekto – 174 MW galios Tumės saulės parko Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje – statybos darbai. Numatoma, kad Tumės saulės parką sudarys daugiau kaip 282 tūkst. saulės modulių. Tai leis aprūpinti daugiau kaip 85 tūkst. namų ūkių švaria elektros energija. 

„Mūsų saulės projektų Latvijoje dydis išties įspūdingas. Iš viso saulės parkai užims 573 hektarų plotą, kuris prilygsta maždaug 840 futbolo aikščių. Šių didelių projektų, kurie galės aprūpinti tūkstančius namų ūkių švaria elektros energija, statyba rodo mūsų įsipareigojimą siekti ekologiškesnės ir tvaresnės regiono ateities“, – sako B. Lāce. 

„Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje taip pat pabrėžia, kad Tumės saulės elektrinių parke bus įrengta saulės sekimo sistema (sekimo technologija), kuri galės nustatyti saulės kryptį ir automatiškai suktis pagal ją. Ši sistema ypač tinka Latvijos klimato sąlygoms ir leidžia maksimaliai išnaudoti saulės energiją, gerokai padidindama saulės kolektorių efektyvumą net ir esant mažam saulėtumui. Planuojama, kad Tumės saulės elektrinių parkas pradės veikti 2026 m. 

Įgyvendindama šiuos projektus „Ignitis renewables“ atlieka svarbų vaidmenį Latvijos perėjime prie atsinaujinančios energijos ir reikšmingai prisideda prie Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės ir klimato tikslų įgyvendinimo. 

5 rugsėjo, 2024
Jūra ar sausuma: kur pučiantis vėjas stipriausiai iškelia energetikos sektoriaus bures?

Jau įpratome keliaudami per Lietuvą laukuose matyti besisukančias vėjo elektrines, kurios mūsų šaliai užtikrina vis daugiau žaliosios elektros energijos. Tačiau šį atsinaujinančios energijos šaltinį galima išnaudoti dar efektyviau, statant elektrines jūroje. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto didžiausius vėjo energetikos projektus Lietuvoje ir bendrai Baltijos šalyse bei paaiškina, kodėl būtina gaminti žalią elektros energiją tiek sausumoje, tiek jūroje.

Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje buvo pastatyta 2004 m. Nuo tada ir ypatingai paskutiniu laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energetika mūsų šalyje išgyveno tikrą proveržį. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pasigamino 3,972 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, o tai sudarė 70 proc. visos gamybos. Daugiau nei pusė šio kiekio – 2,524 TWh elektros energijos – buvo pagaminta vėjo elektrinėse.

„Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas sako, kad vėjo energetikos rezultatai Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau šis elektros gamybos būdas gali būti dar efektyvesnis ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės išnaudojant milžinišką Baltijos jūros potencialą.

Potencialus efektyvumas – ženkliai didesnis

Didesnį jūrinio vėjo elektrinių efektyvumą, palyginti su atitikmenimis sausumoje, lemia tai, kad jūroje vėjui kliūčių nesudaro tokie barjerai kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Be to, jūroje vėjas pučia nuolat, net ir tuomet, kai sausumoje atrodo, kad jo visai nėra. Visa tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau.

„Elektros gamyba vėjo parkuose didele dalimi priklauso nuo vėjo stiprumo. Jūroje vėjo potencialas didesnis ir stabilesnis nei sausumoje, todėl joje vėjo elektrinės generuoja elektros energiją ir tais laikotarpiais, kai sausumoje vėjo elektrinės neveikia dėl vėjo stokos“, – sako V. Rimas.

Vėjo elektrinė jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką. Vidutiniai skaičiai, pagrįsti vieno didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų „Ørsted“ jūrinio vėjo elektrinių parkų Šiaurės jūroje duomenimis rodo, jog vėjo elektrinės jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką – apie 91 proc. laiko pakanka vėjo elektros energijos gamybai. Vos tik apie 8 proc. vėjo yra per mažai ir apie 1 proc. yra per daug.

Jis pažymi, kad visa tai reiškia, jog jūrinio vėjo elektrinių parkas gali sugeneruoti iki 2 kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje.

„Pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ pagamins apie 3 TWh elektros energijos per metus. Tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos dabartinio elektros energijos poreikio. Pridėję sausumos atsinaujinančių išteklių gamybą, galėsime tvirtai teigti, kad šalies energetinės nepriklausomybės siekiai faktiškai virsta realybe“, – akcentuoja „Ignitis renewables“ atstovas.

Privalumus mato ir gyventojai

Jūrinio vėjo elektrinių pamatai yra projektuojami taip, kad atlaikytų atšiauriausias sąlygas, o didelis jų nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų sausumoje leidžia įrengti galingesnes bei optimaliau teritorijoje išdėstytas vėjo elektrines. Tai taip pat lemia didesnį elektros energijos gamybos efektyvumą ir našumą.

„Be to, kadangi jūrinio vėjo elektrinės yra nutolusios nuo kranto, jos daro mažesnį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui“, – aiškina V. Rimas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuos jūrinio vėjo elektrinių privalumus supranta ir Lietuvos gyventojai. Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 77 proc. šalies gyventojų mano, jog siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

„Gyventojai supranta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra itin reikšminga tiek aplinkosauginiu, tiek energetinės nepriklausomybės požiūriu. Todėl labai svarbu išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes ir užtikrinti elektros energijos gamybos diversifikaciją, nes skirtingi atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros energijos gamybos būdai papildo vienas kitą. Saulės energija yra efektyviausia vasaros dienomis, vėjo elektrinės sausumoje ypatingai efektyvios šaltuoju metų laikotarpiu, o štai jūrinio vėjo elektrinių veikimas yra stabiliausias, lyginant su pirmais dviem būdais“, – pažymi „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

3 rugsėjo, 2024
„Ignitis renewables“ vystys 174 MW galios saulės parką Latvijoje

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Ignitis renewables“ saulės projektas Latvijoje, parodantis įmonės įsipareigojimą palaikyti regiono siekį kurti žalesnę ir tvaresnę ateitį.

„Nuolat stengiamės plėsti atsinaujinančių energijos išteklių segmentą ir plėtoti naujus projektus Latvijoje, nes „Ignitis renewables“ šiame regione mato didžiulį augimo potencialą. Saulės energetikos portfelio plėtra teikia didelę naudą privatiems ir verslo klientams bei palaiko vietinių bendruomenių, šalia kurių vystome atsinaujinančios energijos projektus, iniciatyvas. Ji taip pat mums leidžia priartėti prie viso „Ignitis grupės“ strateginio tikslo pasiekti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m.“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Tumės saulės parkas veiks Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje. Planuojama bendra projekto galia sieks 174 MW. Projektas kasmet elektra aprūpins iki 85 tūkst. namų ūkių. Tai bus pirmasis „Ignitis renewables“ projektas, kuriame bus naudojamos sekimo technologijos, kurios automatiškai seks saulės padėtį danguje, taip padidinant saulės modulių gamybos efektyvumą ir pagamintą elektros kiekį.

Statybų etapo pradžia numatyta dar šiais metais, o komercinės veiklos pradžia – 2026 m.

Vykdoma saulės projektų plėtra

Šiuo metu „Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi saulės parkai – 94 MW galios Varmės saulės elektrinė Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės elektrinės projektas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m.

„Ignitis renewables“ investicijos į saulės projektus Latvijoje siekia apie 284 mln. eurų. Ši suma apima tiek projektų statybų, tiek vystymo sąnaudas. Per artimiausius keletą metų „Ignitis renewables“ Latvijoje planuoja investuoti iš viso apie 700 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų bus skirtos atsinaujinančios energijos projektams.

Dėmesys vietos bendruomenių paramai ir aplinkosaugai

„Ignitis renewables“ daug dėmesio skiria tvariam ir artimam bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis, esančiomis šalia įmonės vystomų atsinaujinančios energijos projektų. Vystydama atsinaujinančios energetikos projektus, įmonė vykdo bendradarbiavimo ir paramos programas su vietos bendruomenėmis. Šiais metais „Ignitis renewables“ paramos programa taip pat gali pasinaudoti ir Latvijos bendruomenės. Paramos tikslas – finansiškai remti vietinių bendruomenių ir organizacijų projektus ir iniciatyvas.

„Įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus galime tik glaudžiai bendradarbiaudami su vietos bendruomenių organizacijomis ir megzdami abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Bendravimas su vietos bendruomenėmis yra įmonės tvarios plėtros pagrindas. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad mūsų projektai atneštų pridėtinę vertę vietos bendruomenėms, verslui ir visam regionui“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovė Latvijoje Baiba Lāce.

Be to, „Ignitis renewables“ ne tik stato atsinaujinančios energijos projektus, bet ir įgyvendina plačią aplinkosaugos programą, siekdama sumažinti poveikį vietos gyventojams, laukinei gamtai ir kraštovaizdžiui.

Būtent toks požiūris pabrėžia „Ignitis renewables“ įsipareigojimą tausoti aplinką bei užtikrinti tvarų projektų įgyvendinimą plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus.

20 rugpjūčio, 2024
Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.

Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.

Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymi, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.

„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sako P. Kalmantas.

Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.

61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.

„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigia P. Kalmantas.

Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.

Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.

„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ atstovas.

Jis primena, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

1 rugpjūčio, 2024
Baltijos jūroje mato naujo turizmo objekto potencialą: užsienyje vėjo elektrinės pritraukia minias turistų

Tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems užsienio turistams ieškant naujų, vis įdomesnių patirčių, mūsų šalyje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kurio objektų, lankytojus praturtinančių žiniomis ir netikėtais pojūčiais, vis daugėja. Tokiu turizmo traukos tašku gali tapti ir būsimasis tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parkas, o užsienio pavyzdžiai rodo, jog tai sukurtų ir visiškai naują paslaugų verslo nišą krante.

Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas sako, kad pramoninis, energetinis turizmas mūsų šalyje šiuo metu išgyvena proveržio laikotarpį ir ši tendencija tik augs, kadangi žmonės darosi vis sąmoningesni ir smalsesni.

„Šioje srityje dirbu nuo 2018 metų ir matau, kaip ši tema populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Aš manau, kad tokios srities kaip energetinis turizmas populiarumas auga, nes žmonėms pradeda rūpėti ekologija, atsinaujinanti energetika. Tai visiems mums aktualios temos, tad žmonės ima domėtis jų ištakomis, pavyzdžiui, lankosi pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje, kurioje gali susipažinti tiek su energetikos sektoriaus praeitimi, tiek su ateitimi“, – pasakoja M. Bistrickas.

Augantį pramoninio turizmo populiarumą jis iliustruoja skaičiais – praėjusiais metais Energetikos ir technikos muziejus sulaukė 145 tūkst. lankytojų, kai dar prieš penkerius metus jų skaičius nesiekė 20 tūkst. „Ir taip yra ne tik pas mus. Augančius lankytojų srautus fiksuoja ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir kiti su pramone, technika ir paveldu susiję objektai“, – patikina pašnekovas.

Galimybės – ir vietos bendruomenėms

Populiarėjančio pramoninio turizmo pavyzdžių Lietuvoje netrūksta – tai ir sostinėje vykstantis energetikos festivalis „Mechanizmai“, ir Vilniaus šilumos tinklų rengiamos ekskursijos po Vilniaus termofikacinę elektrinę, ir Panevėžio „Ekrano“ gamyklos turai, ir lankytojams atveriami „Ignitis grupės“ objektai, kurie kasmet susilaukia tūkstančių lankytojų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė bei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.

Pirmuosius žingsnius, išbandant vėjo elektrinių parkus kaip turizmo objektus, bendrovė „Ignitis renewables“ jau žengė – kartu su viešąja įstaiga „Žaliasis regionas“ ir Tauragės rajono savivaldybe pradėjo rengti edukacines ekskursijas „Vėjo spalva – žalia“, kurių metu turistai iš visos Lietuvos kviečiami apsilankyti šalia Tauragės veikiančiame sausumos vėjo elektrinių parke ir sužinoti, kaip pasitelkus gamtos stichiją gaminama žalioji elektros energija. Į šią veiklą aktyviai įsitraukė ir vietos bendruomenių nariai, kurie, specialiai apmokyti „Ignitis grupės“ įmonių darbuotojų, dabar patys veda ekskursijas atvykstantiems svečiams.

Projekto „Curonian Nord“ vadovė Anne-Marie Roikjær neabejoja, kad tokiu turizmo traukos objektu, gali tapti ir bendrovės vystomas pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė pavyzdžių, kai energetika ir turizmas sėkmingai sąveikauja. Jūrinio vėjo elektrinių parkas taip pat turi didžiulį potencialą kaip pramoninio turizmo objektas – tai bus savo dydžiu ir strategine svarba įspūdingas traukos taškas“, – sako A. Roikjær.

Numatoma, kad tiek Klaipėdoje, tiek pajūrio kurortuose „Curonian Nord“ projektas prisidės prie turizmo paslaugų pasiūlos. Tai rodo ir pavyzdžiai iš užsienio šalių, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai ne tik gamina elektros energiją, bet ir veikia kaip turizmo objektai.

Vėjo elektrinių parkai jūroje tampa traukos objektais

Gerokai seniau jūrinio vėjo energetikos projektus vystyti pradėjusiose šalyse turistai apsilankyti šalia elektrinių kviečiami jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, Danijoje turistiniais laivais galima plaukti iki 111 elektrinių turinčio „Anholto“ jūrinio vėjo parko, o Baltijos jūroje netoli Kopenhagos plytintis „Middelgrunden“ jūrinio vėjo parkas taip pat siūlo specialias ekskursijas.

Pasiplaukioti iki Šiaurės jūroje veikiančio „Egmond aan Zee“ jūrinio vėjo elektrinių parko ir daugiau sužinoti apie vėjo energetiką turistai kviečiami Nyderlanduose. Lankytojų laukia ir „Thorntonbank“ parkas Belgijoje ar „Nordsee Ost“ parkas Vokietijoje. Tokia pramoga taip pat populiari ir Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Tad ir Lietuvoje nesunku įsivaizduoti iki elektrinių parko kursuojančius laivelius su turistais, kurių krante laukia nakvynės, maitinimo, dviračių nuomos ir kitos paslaugos. „Curonian Nord“ turi potencialo šioje srityje suteikti daug naudos vietos verslui – panašiai kaip auksine pakrante garsėjančiame Ostendės kurorte Belgijoje, kur veikia net 9 jūrinio vėjo elektrinių parkai, o šalia jų driekiasi turistų pamėgti paplūdimiai“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovė A. Roikjær.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

24 liepos, 2024
4 iš 5 gyventojų mano: atsinaujinanti energetika stiprina šalies energetinę nepriklausomybę

Didžioji dauguma, 76 proc., apklaustų Lietuvos gyventojų sutinka, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tokius duomenis atskleidžia atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Palankiausiai gyventojai vertina saulės ir jūroje bei ant žemės vėjo gaminamą elektros energiją.

„Atsinaujinančią energetiką gyventojai vertina kaip itin reikšmingą šalies energetinės nepriklausomybės elementą. Tyrimas rodo, kad su teiginiu, jog Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti visą reikalingą elektros energijos kiekį sutinka 77 proc. gyventojų. Beveik tokia pat dalis (76 proc.) mano, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę didina vystoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Pasak jo, gyventojų nuostatos dėl vietinės generacijos bei žaliosios energijos yra tvirtos. Kaip rodo tyrimas, abejonių dėl šių teiginių turi vos 3–4 proc. šalies gyventojų ir tik maždaug penktadalis yra nusiteikę neutraliai.

Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės tikslų. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Kaip teigia „Ignitis renewables“ atstovas, tai – misija įmanoma. „Mūsų vystomi projektai ženkliai prisideda prie vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos augimo ir taip sumažina Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo bei skatina regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą“, – sako P. Kalmantas.

Palankiausiai vertina saulės ir vėjo energetiką

Kaip rodo apklausa, gyventojai palankiausiai vertina elektros energijos gamybą pasitelkiant saulės ir vėjo išteklius. Labai teigiamai arba teigiamai saulės energetiką vertina 88 proc. gyventojų, vėjo energetiką, kai elektros energija gaminama vėjo elektrinėse jūroje, taip vertina 77 proc. respondentų. Panaši dalis – 75 proc. – labai teigiamai arba teigiamai vertina vėjo energetiką, kai elektra gaminama vėjo elektrinėse, įrengtose žemėje.

„Apklausos duomenys atskleidžia, kad daugiausiai įtakos teigiamoms gyventojų nuostatoms turi tai, jog saulės bei vėjo energetikos gamybinių pajėgumų vystymas prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės. Taip pat gyventojai vertina vėjo energetiką kaip švarią, lengvai panaudojamą. Dalis gyventojų žino ir vertina tai, kad bendruomenės, kurių kaimynystėje vystomi vėjo ar saulės parkai, gali gauti finansinę paramą“, – pažymi P. Kalmantas.

Intensyviai vėjo elektrinių parkus pastaruosius keletą metų vystančios „Ignitis renewables“ atstovas atkreipia dėmesį, kad respondentai tuose šalies regionuose, kuriose jau stovi arba yra vystomi bendrovės vėjo parkai, išreiškia statistiškai reikšmingai palankesnį vėjo energijos vertinimą nei šalies vidurkis.

„Tai indikuoja, kad kaip ir daugybę naujovių, vėjo elektrines ir atsinaujinančios energetikos sektorių supa gausybė klaidingų mitų. Dažnai bijoma to – ko nežinome. Apklausos rezultatai ir mūsų nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis dar kartą įrodo, kad gyventojai, kurių kaimynystėje jau stovi šie atsinaujinančios energetikos objektai, nebesusiduria su viešumoje sklandančia klaidinga informacija apie poveikį žmogaus sveikatai, ūkininkystei ir t.t.“, – sako „Ignitis renewables“ atstovas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

17 liepos, 2024
Išlaisvinti vėją: naujame Europos energetikos sistemos žemėlapyje Baltijos jūra užims ypač svarbią vietą

Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Europoje pastaruoju metu vis garsiau ir daugiau kalbama apie jūrinio vėjo potencialą elektros energijos gamyboje. Šalys viena po kitos skelbia apie planuojamus naujus vėjo elektrinių projektus, o šiame vykstančių pokyčių žemėlapyje ypač reikšmingą vietą užima Baltijos jūra. Lietuva šiuo atžvilgiu žengia pirmuosius žingsnius – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse „Curonian Nord“.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos šalių energetikos ministrai ir daugiau kaip 300 energetikos įmonių pasirašė Europos vėjo energetikos chartiją, kurioje įtvirtino, kad siekiant Bendrijos žaliųjų tikslų ir energetinės nepriklausomybės, būtina stiprinti žemyno vėjo pramonę.

Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo teks Baltijos jūrai, kurios milžiniškas vėjo energijos potencialas pastaraisiais metais pradedamas vis sparčiau išnaudoti, nors iki tikrojo jo išlaisvinimo dar laukia ilgas kelias.

Ambicingi valstybių planai

Baltijos jūros reikšmę vėjo energetikos sektoriuje sunku pervertinti. Būtent šioje jūroje buvo pastatytas pats pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Jį dar 1991 m. šalia Lolando salos įrengė Danija.

Danija ir šiandien yra elektros energijos gamybos Baltijos jūroje lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimtiems šiame vandens telkinyje dabar veikiančių vėjo elektrinių parkų. Tačiau šios valstybės pavyzdžiu vis aktyviau seka ir kitos Baltijos jūrą supančios šalys.

Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai. Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW), tačiau šiandien dauguma vėjo parkų joje yra palyginti nedideli ir bendra jų galia sudaro tik kiek daugiau nei 3 GW. Visgi šis skaičius artimiausiais metais sparčiai augs.

„Pernai aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Verta pažymėti, kad Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio. Didesnį potencialą turi tik gerokai didesnė ir vėjuotesnė Šiaurės jūra“, – teigia „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas.

Kol kas visi Baltijos jūros vėjo elektrinių parkai priklauso tik keturioms šalims – Danijai, Švedijai, Vokietijai ir Suomijai. Bet netrukus prie šios kompanijos prisidės ir Lietuva, Estija ir Latvija. Be to, nauji projektai planuojami ir tose šalyse, kurios Baltijos jūros vėją jau yra įdarbinusios.

„Galima sakyti, kad Baltijos jūroje prasideda tikras vėjo energetikos proveržis, o kai kurios šalys yra išsikėlusios ypač ambicingus tikslus. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo parkų kol kas neturinti Lenkija iki 2050 m. siekia savo teritoriniuose vandenyse įrengti 28 GW galios. Tai reiškia, kad mūsų kaimynė aplenktų Daniją ir taptų daugiausia elektros energijos Baltijos jūroje gaminančia šalimi“, – sako V. Rimas. 

Pasak jo, dėmesys jūrinio vėjo energijai ypač išaugo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir jo sukeltam energijos kainų šokui. Tapo akivaizdu, kad tokios investicijos yra būtinos tiek energetinio, tiek nacionalinio saugumo požiūriu: „Toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros energijos gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.“

Maža pakrantė – didelis potencialas

Lietuva, kuriai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, ambicijomis su kitomis šalimis lygintis negali, tačiau ir mūsų šalyje jūrinis vėjas lems reikšmingus pokyčius energetikos sistemoje.

Baltijos jūrinio vėjo tyrimų pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) duomenimis, ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jau apie 2030 m. mūsų šalyje pradės veikti pirmasis toks parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks apie 700 MW. Jis per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, o tai užtikrins ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Nors Baltijos jūros turime santykinai nedaug, įdarbinę jos vėją galėtume pagaminti daugiau švarios elektros energijos nei mums reikia. Tai ne tik leistų įsitvirtinti elektros energijos eksporto rinkoje, bet ir atvertų galimybes investuoti į visiškai naujas atsinaujinančios energijos technologijas, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą“, – pažymi V. Rimas.

Galiausiai, svarbu ne tik tai, bet ir kokį postūmį jūrinio vėjo elektrinių projektai gali bendrai suteikti šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad vien pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietos ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos uosto plėtrai.

„Jau nekalbant apie tai, kad pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui projekto vystytojas teiks tiesioginę paramą vietos bendruomenėms. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti. Tai reiškia, kad pajūrio regiono gyventojai gaus lėšų, kuriomis galės finansuoti jiems reikšmingus pokyčius“, – sako „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com

12 liepos, 2024
„Ignitis renewables“ baigė pirmojo bendrovės hibridinio saulės ir vėjo elektrinių parko statybas 

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir žemę. 

„Tauragės rajone jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikia mūsų vėjo elektrinių parkas, o dabar šalio jo pastatėme ir saulės elektrinę. Taip šiandien turime hibridinį parką, kai į vieną prijungimo prie elektros perdavimo tinklo vietą jungiami keli skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys elektros gamybos įrenginiai“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. 

Pasak jo, hibridiniai vėjo ir saulės elektrinių parkai leidžia efektyviau išnaudoti jau turimą elektros tinklų bei kitą parkų vidaus infrastruktūrą, kas daro juos ekonomiškai efektyvesniais statybų ir priežiūros kaštų prasme. 

Iš viso 32 hektarų teritorijoje pastatytos saulės elektrinės galia sudaro 22 megavatus (MW). Šios galios pakaks aprūpinti elektros energija apie 13 tūkst. namų ūkių, o kartu su šalia esamais vėjo parkais, kurių galia 25 MW – net 40 tūkst. namų ūkių Lietuvoje. Bendros investicijos į saulės elektrinių parką sieks apie 14 mln. eurų.

Netrukus prasidės aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo darbai 

Viso projekto metu skiriamas išskirtinis dėmesys aplinkosaugai. Kartu su šiomis statybomis bendrovė įvykdė išskirtinį tyrimą išsiaiškinti, kokią įtaką saulės elektrinių parko įrengimas daro gamtai ir bioįvairovei. Specialistai vertina augalijos ir gyvūnijos pokyčius, o pabaigus statybas ketinama vykdyti aplinkosaugines iniciatyvas. 

Pasak „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovės Linos Žibienės, taip bendrovė įgyvendina ne tik privalomas iniciatyvas ir poveikio mažinimo priemones, bet ir atlieka papildomus veiksmus taip formuoti gerąją praktiką.

„Į projekto įgyvendinimą įtraukiame ir papildomus ekspertus, kurie mums padeda įgyvendinti tam tikras priemones. Pavyzdžiui, viena iš privalomų priemonių – varteliai gyvūnams: didesnis gyvūnas patekęs į teritoriją turėtų galimybę iš jos ir ištrūkti. Tvora, kuria yra aptverta teritorija, yra pakelta aukščiau nuo žemės, kad į teritoriją patekę maži gyvūnai galėtų iš jos pirmyn atgal migruoti“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė. 

Anot L. Žibienės, bendrovės specialistai stebės kaip po statybų atauga žolė, griežtai ribos invazinių rūšių plitimą. „Turime konkrečiai atrinktų žolių sėklų, kurias sėsime tam tikru metu, tam tikroje teritorijoje. Dalį teritorijos paliksime jau natūraliam ataugimui, kad iš aplinkinių teritorijų čia augantys augalai užneštų sėklas ir taip būtų išsaugoma natūrali aplinka“, – komentuoja atstovė. 

„Ignitis renewables“ siekia, kad visi įgyvendinami projektai būtų draugiški aplinkai ir tvarūs. Įgyvendinant visus atsinaujinančios energetikos projektus siekiama ne tik prisidėti prie energetinės nepriklausomybės, klimato kaitos mažinimo, bet ir lokaliai prisidėti prie aplinkos būklės gerinimo. 

2 liepos, 2024
„Ignitis renewables“ pradeda edukaciją vaikams: su jūrinio vėjo elektrinėmis supažindina per žaidimą

„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, rems vietos bendruomenių veiklą. Bendrovė taip pat įsipareigojusi šviesti visuomenę apie atsinaujinančią energetiką ir jos teikiamas naudas, todėl tuo tikslu „Ignitis renewables“ pradėjo specialią edukaciją, skirtą vaikus susipažinti su jūrinio vėjo elektrinėmis per žaidimus ir praktinį mokymąsi.

Pirmieji šią edukaciją išbandė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai. Pajūryje vaikai turėjo galimybę sužinoti apie vėjo elektrinių veikimo principus, statybos procesus bei jų teikiamas naudas. Edukacinė programa apėmė praktinius užsiėmimus, kurių metu vaikai statė mažus vėjo elektrinių modelius, stebėjo jų veikimą ir mokėsi apie elektros energijos gamybos jūroje ypatumus.

Ši edukacija toliau keliaus per Lietuvos pajūrio regioną su tikslu įkvėpti jaunąją kartą domėtis inžinerija, technologijomis ir atsinaujinančia energetika, ypač – apie elektros energijos gamybą pasitelkiant vėją jūroje. Taip pat, didinti bendruomenių informuotumą, skleisti plačiajai visuomenei žinias apie jūrinio vėjo elektrines ir projektą „Curonian Nord“.

Edukacija ir švietimas – vienas iš pagrindinių bendrovės tikslų bei būdų stiprinti bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. „Ignitis renewables“ prisideda prie programos #EnergySmartSTART, kuri yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Prie programos prisijungusios energetikos įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja moksleiviams ekskursijas, susitikimus su specialistais, steigia specialias stipendijas studentams, supažindina su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis.

Bendrovė siekia jau projekto planavimo etape pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia jūrinio vėjo elektrinių parko. Tai atveria galimybes projekto statybų bei eksploatavimo etapuose rasti geriausius sprendimus, kurie įgalina bendruomenes ir gerina jų gyvenimo kokybę bei daro teigiamą poveikį aplinkai, supančiai vėjo elektrinių parką.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Vėjo jėgainių parkas užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

27 birželio, 2024
Lietuvos regionams – daugiau nei milijonas eurų paramos

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia įmonės vystomų ar jau veikiančių vėjo bei saulės elektrinių parkų ir kurią vertę Lietuvos regionams. Per trejus metus įmonės parama numatyta Lietuvos regionams jau perkopė milijoną eurų. Finansavimas skiriamas bendruomenėms svarbiems projektams ekonominės ir psichologinės gerovės, kultūrinės įvairovės ir tapatybės, aplinkosaugos bei kitose srityse.

„Mūsų įgyvendinami atsinaujinančios energetikos projektai sudaro sąlygas apsirūpinti žaliąja energija ir prisideda prie visos šalies energetinės nepriklausomybės kūrimo. Šių projektų įgyvendinimas neįsivaizduojamas be pasitikėjimu ir geranoriškumu pagrįsto bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis. Finansinė parama vietos bendruomenėms svarbiems projektams leidžia jas stiprinti, kuria papildomą vertę Lietuvai, prisideda prie krašto, kuriame veikiame, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės puoselėjimo“, – įsitikinęs „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens.

Parama perkopė milijoną

Pasak „Ignitis renewables“ vyresniosios bendruomenių koordinatorės Emilijos Musteikytės, bendruomenės vis aktyviau įsitraukia ir naudojasi suteikiama parama, o per trejus metus Lietuvos regionams skiriama finansavimo suma jau perkopė milijoną eurų.

2022 m., kuomet „Ignitis renewables“ pirmą kartą pakvietė bendruomenes teikti paraiškas finansinei paramai, ji buvo skirta 9 organizacijoms, paskirstyta virš 80 tūkst. eurų. Praėjusiais metais sulaukta 10 paraiškų, kurios visos buvo finansuotos, o paramai skirta suma buvo triskart didesnė ir siekė 247 tūkst. eurų. Šiais metais Lietuvos regionams numatyta skirti suma vėl auga keliskart ir sudarys 757 tūkst. eurų.

„Siekiame, kad šios lėšos atneštų maksimalią vertę regionams bei vertę visai Lietuvai, todėl šiemet bendruomenes pakvietėme į Šviesios kaimynystės sąskrydį. Renginio tikslas buvo suburti bendruomenių atstovus, paskatinti juos dalintis sukaupta patirtimi, išgirsti jų lūkesčius, papasakoti apie mūsų vystomus projektus, jų poveikį aplinkai ir mūsų pastangas jį sumažinti“, – sako E. Musteikytė.

Šiais metais dėl paramos gali kreiptis Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Jurbarko ir Tauragės bendruomenės, šalia kurių veikia ar šiuo yra statomi „Ignitis renewables“ vėjo bei saulės elektrinių projektai.

Tikslas – stiprinti regionus

Bendruomenių organizacijos gali daug nuveikti savo krašto labui ekonominės ir psichologinės gerovės, aplinkosaugos, kultūrinės įvairovės ir tapatybės bei kitose srityse.

Ekonominę gerovę bendruomenės kuria įgyvendindamos infrastruktūros gerinimo, kompetencijų kėlimo, verslumo ir turizmo skatinimo projektus, įvairius mokymus. Tarp jau finansuotų tokių projektų patenka Pikelių (Mažeikių rajone) bendruomenės namų pritaikymas piligrimų poreikiams, o Lauksargiuose – bendruomenės narių vykdoma edukacija „Vėjo spalva – žalia“.

Kultūrinės įvairovės ir tapatybės puoselėjimo projektų geruoju pavyzdžiu galėtų būti lauksargiškių įsigyti Mažosios Lietuvos tautiniai rūbai ir Girkalių bendruomenės (Klaipėdos rajone) stendai informuojantys apie miestelio istoriją ir dabartį. Taip pat gali būti finansuojami projektai susiję su infrastruktūros sukūrimu ar pritaikymu, meno instaliacijos ar kiti kultūriniai renginiai, lankytinų vietų, maršrutų ir atmintinų vietų plėtra, įrengimas bei kiti projektai.

Aplinkosaugos srityje bendruomenės taip pat gali daug nuveikti, skirdamos dėmesį saugomų gyvūnų ir augmenijos rūšių išsaugojimo veikloms, buveinių priežiūrai, specializuotų klubų ar organizacijų veiklai, įrangai teritorijų tvarkymui įsigyti ar kitoms idėjoms.

Puikiai suprasdamos gyventojų poreikius vietos bendruomenės ypač daug gali nuveikti psichologinio atsparumu ir gerovės stiprinimo srityje. Pavyzdžiui, skatindamos ir stiprindamos kokybiškas laisvalaikio paslaugas, teikdamos pagalbą šeimoms turinčioms ar kitiems bendruomenės nariams turintiems iššūkių, organizuodamos sveikos mitybos ir judėjimo, psichologinio atsparumo mokymus ar kitokias veiklas.

Paraiškoms pateikti – du mėnesiai

„Puikiai suprantame, kad dalis bendruomenių organizacijų neturi projektų rengimo žinių ir patirties, tad stengiamės jas suteikti, parodyti galimybes, galime finansuoti ir projekto administravimo išlaidas“, – teigia E. Musteikytė.

Projektus finansavimui gauti paramos gavėjo statusą turinčios bendruomenių organizacijos galės teikti nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d.

Finansinė parama skiriama ir Lenkijos bei Latvijos bendruomenėms

Šiais metais pirmą kartą parama bus skiriama šalia „Ignitis renewables“ saulės energijos parkų įsikūrusioms bendruomenėms Latvijoje – 200 tūkst. eurų bei energetikos specialybes besirenkantiems studentams stipendijoms – 40 tūkst. eurų.

Bendrovės paramą šalia Lenkijos projektų įsikūrusioms bendruomenėms skiria jau antri metai. 2023 m. bendruomenėms suteikta finansinė (virš 100 tūkst. eurų) parama edukacijoms apie vėjo energetiką, pirmosios pagalbos mokymams, lauko dirbtuvėms, sveikatingumą skatinantiems žygiams surengti, saulės elektrinių įsirengimui. Šiais metais Lenkijoje parama skiriama šalia „Ignitis renewables“ Silezijos vėjo parko įsikūrusioms bendruomenėms – 200 tūkst. eurų.

17 birželio, 2024
Vėjo dienos proga įvyko pirmasis „Ignitis renewables“ bendruomenių sąskrydis

Minėdama Vėjo dieną, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkų apylinkėse gyvenančias vietos bendruomenes subūrė į pirmąjį „Šviesios kaimynystės“ sąskrydį. Pasaulinė vėjo diena minima birželio 15-ąją, jos metu siekiama atkreipti dėmesį į vėjo energiją ir jos reikšmę pereinant prie švarios energijos gamybos.

Į Mažeikių rajone vykusį sąskrydį susirinko gausybė bendruomenių, mokyklų, kitų organizacijų atstovai iš Mažeikių, Kretingos, Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Plungės, Jonavos, Pakruojo, Pasvalio Klaipėdos rajonų atstovai. Šiose vietovėse jau veikia, šiuo metu statomi ar planuojami vystyti „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkai.

„Šviesios kaimynystės sąskrydis – tai galimybė bendrauti ir palaikyti ryšius su bendruomenėmis, kurios gyvena tose vietovėse, kur „Ignitis renewables“ plėtoja atsinaujinančios energetikos projektus. Įgyvendindami juos, kartu su bendruomenėmis esame ilgalaikiai partneriai, todėl mums ne tik svarbu, kad žmonės suprastų atsinaujinančios energijos svarbą, tačiau ir mes norime suprasti jų poreikius, prisidėti prie krašto puoselėjimo, padėti įgyvendinti reikalingus pokyčius ir kurti bendruomenių bendruomenę“, – teigia „Ignitis renewables“ vyresnioji bendruomenių koordinatorė Emilija Musteikytė.

Anot jos, idėja daryti sąskrydį kilo iš noro suteikti galimybę įvairiuose šalies vietose gyvenantiems žmonėms tarpusavyje dalintis savo patirtimi. „Visas dalyvavusias bendruomenes sieja viena – jos gyvena šalia mūsų projektų, tačiau vienos jau tai daro daugelį metų, kitos – dar tik laukia vėjo elektrinių parkų statybų, todėl norėjome leisti žmonėms išgirsti apie kaimynystę su „Ignitis renewables“ net tik iš mūsų pačių, bet ir iš vieni kitų lūpų“, – tvirtina E. Musteikytė.

„Taip pat – įsivėpti vieni kitų idėjomis kaip galima panaudoti „Ignitis renewables“ skiriamą paramą šalies miestų ir miestelių, jų gyventojų gerbūvio ir aplinkos gerinimui. Taip galime užtikrinti, kad mūsų statomi vėjo elektrinių parkai neša naudą ne tik visos Lietuvos energetikos sektoriui, bet ir arčiausiai jų gyvenantiems žmonėms“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovė.

Susirinkusieji į renginį apsilankė Mažeikių vėjo elektrinių parke, matavo vėjo greitį, galėjo apsilankyti vėjo elektrinės viduje, domėjosi jos veikla, tokių projektų įgyvendinimo eiga, dalyvavo edukacijose apie atsinaujinančią energetiką. Sąskrydyje „Ignitis renewables“ pristatė plačias finansinės paramos bendruomenėms galimybes, kuriama verte Lietuvai, įkvepiančius pavyzdžius, o bendruomenių atstovai dalijosi gerąja jau įgyvendintų projektų patirtimi.

Štai Mažeikių rajone esančiuose Pikeliuose už gautą paramą pernai buvo atnaujinti bei piligrimų reikmėms pritaikyti bendruomenės namai, o šįmet bus įrengti išmanūs saulės energija įkraunami šviestuvai. Tokius šviestuvus turi ir Vydmantų bendruomenė, kuri juos įsirengė taip pat gavusi finansinę paramą iš „Ignitis renewables“ 2022 metais. Šįmet Vydmantuose projektinėmis lėšomis bus statomas lauko klasės kupolas bei scena bendruomenės ir moksleivių renginiams, o anksčiau buvo atnaujinti mokyklos stadiono atitvarai.

Renginyje dalyvavo ir savo patirtimi dalinosi Tauragės bendruomenė, kuri jau antrus metus vykdo ekskursijas į vėjo elektrinių parką ir edukacijas „Vėjo spalva – žalia“. „Prasidėjus parko vystymui daug buvo baimių ir, kad karvės pieno neduos ir, kad paukščiams kenkia, o dabar net atvažiuojantiems į edukacijas galime pasakyti, kad viskas yra gerai. Šią programą finansuoja „Ignitis renewables“ ir jos pagalba mes galime supažindinti kitus Lietuvos gyventojus su vėjo energetika, išsklaidyti jų baimes“, – sako Tauragės gyventoja, edukatorė Irina Sadauskienė.

Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, taip pat dalinosi savo bendruomenės istorija kaip pavyksta gyventi vėjo elektrinių kaimynystėje. „Su vėjo elektrinėmis gyvename bene 18-a metų. Turime jas aplink Vydmantus iš visų pusių. Neslėpsiu buvo visko bendruomenėje: ir barnių, ir pykčių, ir kodėl ne mano žemėje, bet susitvarkėme. Nustebino, kad „Ignitis renewables“ bendrovė savanoriškai pasikreipė į mus ir pasiūlė finansinę paramą bendruomenei. Pristatė finansinės paramos modelį ir pradėjome rašyti projektus, pagal poreikį, tai ko reikia vydmantiškiams labiausiai“, – teigia S. Končius.

„Su Vydmantais esame jau susitikę ir dalinamės finansinės paramos projektų patirtimi. Pasinaudojome kvietimu teikti paraiškas finansinei paramai gauti ir dabar turime piligrimams priimti pritaikytas patalpas, kurias naudojame ir bendruomenės poreikiams (renginiams, susirinkimams). Nuo mūsų eina Piligriminio Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ kelio atkarpa ir dabar galime priimti piligrimus“, – dalindamasi gerąja patirtimi pasakoja Jadvyga Gedutienė, Pikelių miestelio, kurio kaimynystėje yra įsikūręs „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkas, gyventoja.

Tikimasi, kad šis renginys taps gražia kasmetine tradicija, o šiemet planuojama skirti rekordinė paramos vietos bendruomenėms suma leis ateityje dalintis dar įspūdingesniais įgyvendintais projektais.

Visos naujienos
Colorful rectangle

Karjeros galimybės

Kviečiame prisidėti prie saugios ir tvarios aplinkos kūrimo. Prisijunkite prie mūsų žaliosios energetikos lyderių komandos. Take YOUR part in #EnergySmart!

37 atviros pozicijos

Laisvos pozicijos