Dažniausiai pasirodančios žinutės apie naują vėjo ar saulės parką pabrėžia galią, technologijas ir terminus, bet Agnė savo darbe užduoda kitus klausimus. Kokie paukščiai migruoja per šią vietovę? Kaip projektas paveiks vandenį ir dirvožemį? Ar netoli yra saugomos rūšys arba buveinės? Kokius tyrimus reikės atlikti vėliau, kad būtų galima sekti aplinkos būklę?

Tai yra kasdienis aplinkosaugos ir leidimų projektų vadovės darbas „Ignitis Renewables” komandoje. Agnė atsako už tai, kad kiekvienas naujas projektas atsirastų darnoje su gamta, vietos bendruomenėmis ir teisės aktais, o jo poveikis dešimtmečius būtų toks, koks ir buvo numatytas. Tai reiškia dirbti su biologais, ornitologais, teisės aktais ir bendruomenių lūkesčiais tuo pačiu metu, ieškant sprendimų, kurie tinka visiems.

Profesija, kuri nėra tik formalumas

Pasak Agnės, vienas didžiausių iššūkių jos srityje yra požiūris į aplinkosaugą kaip į formalumą. Iš tiesų jos esmė yra kur kas gilesnė. „Aplinkosauga saugo ne tik gamtą, bet ir mus pačius. Gamta čia buvo gerokai anksčiau už mus, ir mes turime dirbti kartu, o ne prieš ją”, sako Agnė.

Švarus oras, vanduo, stabilus klimatas, veikiančios ekosistemos. Visa tai dažnai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, nors realybėje nuolat peržengiame ribas, kurios silpnina aplinkos stabilumą. Būtent todėl aplinkosaugos ir leidimų procedūros nėra skirtos stabdyti verslą. Jų tikslas yra padėti laiku atpažinti rizikas ir išvengti sprendimų, kurių pasekmės vėliau gali būti labai brangios.

Didelė Agnės darbo dalis sukasi apie poveikio aplinkai vertinimą. Tai procesas, leidžiantis dar planavimo etape suprasti, kurios technologijos yra palankesnės, kokią kainą aplinkai turės mūsų sprendimai ir kaip galime sumažinti poveikį. Taip pat nustatoma, kokius tyrimus reikia atlikti po projekto įgyvendinimo, kad būtų galima sekti aplinkos būklę ir patikrinti, ar tikrasis poveikis atitinka tą, kuris buvo numatytas.

Žiūronai, jūrų tarakonai ir Lietuvos raudonoji knyga

Jei tektų atspėti Agnės darbą iš daiktų, kuriuos ji ar jos kolegos sutinka kasdien, sąrašas būtų netikėtas. Kartais tai smėlis, jūros kriauklės ar jūrų tarakonai. Kitur žiūronai, kuriais lauke dirbantys ekspertai fiksuoja sklendžiantį paukštį ar lizdą su jaunikliais. Apsauga nuo uodų ir saulės kremas, nes lauke praleidžiamos ne valandos, o ištisos dienos su skirtingiausiomis oro sąlygomis. Lietuvos raudonoji knyga, primenanti, kurios rūšys yra ypač saugomos. Ir tarp viso to dokumentai, planai, brėžiniai bei nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos.

Šie daiktai geriausiai parodo, kad aplinkosaugos ir leidimų projektų vadovės darbas nėra vien biuro darbas. Jis vyksta ir prie kompiuterio, ir prie jūros, ir tarp ekspertų, kurie matuoja, stebi ir analizuoja, ar projektai dera su tomis vietomis ir ekosistemomis, kuriose jie atsiras.

Ilgalaikės investicijos svarba

Didžiausia Agnės atsakomybė yra rasti balansą tarp aplinkosauginių reikalavimų, verslo tikslų ir projektų terminų. Sunkiausia tada, kai aplinkosauga suvokiama kaip kliūtis, o ne kaip ilgalaikė investicija. „Aplinkosauginiai reikalavimai nėra priešas. Jie padeda užtikrinti projektų stabilumą, patikimumą ir mažesnį rizikingumą”, sako ji.

Svarbi šio darbo dalis yra sudėtingus reikalavimus išversti į visiems suprantamą kalbą ir padėti rasti sprendimus, kurie būtų realistiški, o ne teoriški. Šis gebėjimas paaiškinti, kalbėtis ir kartu ieškoti išeičių daro Agnės darbą tiek pat žmogišką, kiek techninį.

Pasimatymas su ruoniu

Galbūt geriausiai šį darbą paaiškina viena akimirka iš Agnės patirties. Plaukiant į jūrą palikti matavimo stoties, maždaug už 40 kilometrų nuo kranto, šalia laivo netikėtai išniro ruonis. Trumpai pažiūrėjo ir nuplaukė savais keliais.

Tokia akimirka geriau už bet kokią ataskaitą paaiškina, kam reikalinga aplinkosaugos ir leidimų projektų vadovės profesija. Tai užtikrinimas, kad žaliosios energetikos projektai būtų vystomi darniai, o jų poveikį aplinkai būtų galima tiksliai įvertinti.